Krybins industrijos itakos situacija prognozs Doc dr ivil
Kūrybinės industrijos: ištakos, situacija, prognozės Doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė
Kūrybinės industrijos • 1960 -1970 kūrybinės klasės užuomazgos (R. Florida, 2010) • Pirmą kartą apie KI pradedama kalbėti Australijoje • 1997 m. Jungtinės Karalystės vyriausybė bei Kultūros, medijų ir sporto departamentas įkuria Kūrybinių industrijų ypatingosios paskirties komitetą, Levickaitė, 2011.
John Howkins 'The Creative Economy – How People Make Money From Ideas’, 2001
Richard Florida ‘The Rise of the Creative Class’ , 2002
Kūrybos ekonomika • John Howkins, Creative economy 2002 • Richard Florida Kūrybinės klasės iškilimas, 2002
Richard Florida • Per pagrindines krizes vyko didžiausias žonijos kūrybinis šuolis • 70 proc. Visuomenės gyvena miestuose • Miestai sukuria daugiau nei 50 proc mūsų ekonomikos • Krizės atveju kultūrinis kūrybingumas yra ne neišsprendžiama problema, bet jos sprendimo būdas
Kultūros ir kūrybinės industrjos Lietuvoje • Lietuvos kūrybinių industrijų strategija (2009), • Galimybių studija , , Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos“ (2008), • Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus konkurencingumo tyrimas (2014), • Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015 – 2020 plėtros kryptys (2015).
Kūrybinės industrijos, UNESCO, 2006 • Industrijos, kurios apima kūrybinio turinio kūrybą, produkciją ir komercalizaciją, kai kūrybinis turinys suprantamas tiek nematerialus tiek materialus, apimant ir spausdintą, audiovizualų turinį, taip pat fotografiją, kiną, amatus ir dizainą.
Kūrybinės industrijos, UNCTAD 2008 • Produktų ir paslaugų, kurios naudoja kūrybiškumą ir intelektinį kapitalą kūrybos, gamybos ir paskirstymo ciklas; • žiniomis pagrįstos veiklos, orientuotos į meną (tuo neapsiribojant), kurios duoda pajamų iš prekybos ir intelektinės nuosavybės teisių; Creative Economy Report * the United Nations Commission on Trade, Aid and Development.
Kūrybinės industrijos, UNCTAD 2008 • apima apčiuopiamus produktus ir nematerialias intelektines ar menines paslaugas, turinčius kūrybinį turinį, ekonominę vertę ir rinkos tikslus; • -yra sankirta tarp amatininkų, paslaugų ir pramonės sektorių ir sudaro naują dinamišką pasaulio prekybos sektorių. Creative Economy Report
Kūrybinės industrijos • Meno, kultūros, verslo ir technologijų sritis apimanti veikla, kuri virsta prekėmis ar paslaugomis ir turi pridėtinę vertę. • Bruožai: tinklaveika, pridėtinė vertė, komercializacija, tarpkryptiškumas
UNICTAD* kūrybinių industrijų modelis * the United Nations Commission on Trade, Aid and Development.
UNCTAD* Kūrybinių industrijų modelis * the United Nations Commission on Trade, Aid and Development.
UNCTAD* Kūrybinių industrijų modelis * the United Nations Commission on Trade, Aid and Development.
Didžiosios Britanijos KI klasifikacija
Kultūrinės industrijos (JAV) • Muzika • Leidyba • Radijas ir televizija • Video žaidimai
Kūrybinės industrijos (JAV) • Dizainas (mada, grafinis dizainas, daiktai) • Architektūra • Reklama
Kiti menai (JAV) • Vaizduojamieji menai • Scenos menai
Lietuvos Kultūros ir kūrybinės industrjos • Kultūros paveldas • Medijos • Menai – vaizduojamieji ir scenos • Taikomoji kūryba - architektūra ir dizainas Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015– 2020 plėtros kryptys (2015).
Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų galimybių studija, 2008 (pagal ekonomikos veiklos rūšių klasifikatorių)
Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų galimybių studija, 2008 (pagal ekonomikos veiklos rūšių klasifikatorių)
Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų galimybių studija, 2008 (pagal ekonomikos veiklos rūšių klasifikatorių)
Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų galimybių studija, 2008 (pagal ekonomikos veiklos rūšių klasifikatorių)
Visuomenė Kūrybinės industrijos Organizacijos Pridėtinė vertė Žmonės
Kokią vertę sukuria Kultūros ir kūrybinės industrijos • Malonumas ir pramoga • Intelektinis kapitalas (JK ataskaita , , Vaizduotė”) • Geresnė sveikata (JK Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita) • Bendruomeniškumas • Apjungia žmones • Moko būti visuomenėje • Ugdo pilietiškumą
Situacija Lietuvoje
Karjeros tendencijos
Karjeros tendencijos
Karjeros rekomendacijos?
Karjeros rekomendacijos?
Kultūros ir kūrybinės industrijos, JT • 2002 m. KKI sudarė 208 milijonų pasaulyje, iš jų 84 mln – besivystačiose šalyse • 2015 – 509 mln, iš jų 331 – besivystančiose šalys • Šaltinis: UN Conference Trade and Development, ataskaita “Creative Economy Outlook: Trends in International Trade in Creative Industries”
Labiausiai besivystančios Kūrybinių industrijų srityje šalys China, Hong Kong, India, Singapore, Taiwan, Turkey, Thailand, Malaysia, Mexico Philippines Culture and Cultural Industries New Opportunities for Job Creation and Inclusiveness , Dr. M. Giovinazzo & G. Williams,
Kūrybinių industrijų sektoriaus augimas • Europje 5. 5% per metus. Dirba apie 12 mln. darbuotojų • 2015 Azija KI produktų eksportas lenkė Europą dvigubai ir sudarė $228 mln) • Pagrindiniais KI sektoriais išlieka dizainas, mada, kino industrija
Dirbančiųjų KI srityje ES 2011 1, 776. 3 2012 1, 819. 6 2013 1, 854. 2 2014 1, 883. 1 2015 1, 954. 8 2016 1, 981. 9 2017 2, 0280 2018 2, 024. 6 Lietuva 9. 3 9. 8 11. 6 12 11. 1 8. 7 6. 8 10. 5
Pagridindinės KI verslo sektoriaus augimo priežastys • Glogalizacija bei efektyvi informacijos ir telekomunikacinių ryšių sklaida; • Ekonominė bei kultūrinė plėtra; • Gebėjimas sujungti verslą, kultūrą bei technologiją į vieną procesą.
Svarbiausi KI plėtros tarptautiniu lygiu trukdžiai • Ribotas prieinamumas prie tam tikrų rinkų, ypač audiovizualiniame sektoriuje; • Ribota finansinė regioninė parama kūrybinėms industrijoms; • Didelė dalis pajamų iš autorių teisių, licencijų, marketingo bei distribucijos nepasiekia kūrėjų arba autorių besivystančiose šalyse • Kompetencijos stoka: inkubatoriai sprendžia daugau patalpų problemą nei infrastruktūros lėtros, tinklaveikos problemas
Įvairių šalių kultūros finansavimo modeliai • https: //slideplayer. com/slide/6656485/
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, siūlomos temos • Kūrybos visuomenė. Prof. T. Kačerauskas • Kūrybinio miesto indeksai Prof. T. Kačerauskas • Kultūros centro auditorijos poreikių analizė doc. Viktorija Žilinskaitė-Vytienė • Šiandieninės kultūros įvairovė ir raida. Santykis su etnokultūra doc. Viktorija Žilinskaitė-Vytienė • Kultūrinė veikla bendruomenės formavimuidoc. Viktorija ŽilinskaitėVytienė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, siūlomos temos • Socialinių tinklų panaudojimas kultūros centrų veikloje Viešosios kalbos. Angelė Tamulevičiūtė • Jaunimo įveiklinimas bendruomenių kūrimui. doc. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė • Projektų paraiškų rengimas. doc. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė • Pranešimo spaudai, internetiniam puslapiui rengimas doc. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, siūlomos temos • Vizualų kūrimas (skelbimai, soc. tinklai ir kt. ) • Fotografijos žinios ne profesionalams. Vaidotas Grigas • Paskaita “Ką daryti, kad "sena" netrukdytų priimti "nauja”? ” Juris Belte • Kaip koreguoti savivertę? Mums gyventi padedančios ir trukdančios nuostatos. Juris Belte • Bendravimo kultūros psichologiniai aspektai. Psichologinės manipuliacijos bendraujant: likti ar pasitraukti? Juris Belte
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, siūlomos temos • Tarpkultūrinė komunikacija Aistė Ptakauskė • Kultūrinės paslaugos kūrimas įtraukiant tikslines auditorijas Aistė Ptakauskė • Paslaugos dizainas (design tinking) Aistė Ptakauskė
- Slides: 41