PET studija Klimato kaita ir energetika Dalia Streimikiene

PET studija Klimato kaita ir energetika Dalia Streimikiene Lietuvos energetikos institutas 2006 vasario 10, Elektrėnai

Pranešimo turinys • • • PET Studijos ištakos; Studijos pagrindimas; Studijos tikslas; Studijos uždaviniai; Klimato kaitos švelninimo priemonės energetikoje Klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis Rezultatų panaudojimas Nauda Lietuvai ŠESD emisijų struktūra Lietuvoje Klimato kaitos švelninimo priemonės Lietuvoje Išvados

PET Studijos ištakos • 2004 m. PET Kongrese apskritojo stalo metu buvo pristatytas Energetikos ir Klimato Kaitos darbinis dokumentas “Klimato Kaita: po Kioto”. • Tikimasi, kad numatytos studijos rezultatai bus pristatyti 2007 m. PET kongrese, suformuluojant aiškias gairės politikams dėl klimato kaitos švelninimo priemonių energetikoje; • Projekto trukmė: 2005. 05 -01. 2007 • Tarpvalstybinės klimato kaitos grupės (IPCC) ataskaitos klimato kaitos švelninimo priemones nagrinėja iš kitų, ne energetikos sektoriaus pozicijų)

Studijos pagrindimas • Klimato kaita ir jos švelninimo politika yra prioritetinės pasaulio, ES ir atskirų šalių problemos • Kadangi ŠESD emisijos, susidarančios deginant organinį kurą (70% visų ŠESD Lietuvoje), yra lengviausiai kontroliuojamos, daugelis klimato kaitos švelninimo priemonių yra įgyvendinamos energetikos sektoriuje. • Tuo pat metu energija yra pagrindinė ekonominės ir socialinės plėtros varomoji jėga • Taigi, labai svarbu, kad klimato kaitos švelninimo politika neprieštarautų ilgalaikiams socialiniams ir ekonominiams darnaus vystymosi tikslams.

Studijos tikslas • Studijos tikslas – įvertinti klimato kaitos švelninimo politikų, įdiegtų ir planuojamų energetikos sektoriuje, įtaką trijų pagrindinių darnaus energetikos vystymosi tikslų (energijos prieinamumas visiems gyventojams, energijos tiekimo patikimumas ir jos priimtinumas aplinkosauginiu požiūriu) įgyvendinimui. • Jie atspindi tris darnaus energetikos vystymosi dimensijas: socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę. • Taigi, projekto tikslas - nustatyti klimato kaitos švelninimo politikos priemones energetikoje, kurios leistų užtikrinti svarbiausius darnaus energetikos vystymosi tikslus.

Studijos uždaviniai • I dalyje bus išanalizuoti duomenys apie ŠESD emisijas, susidarančias deginant organinį kurą bei jas įtakojančius rodiklius įvairiose šalyse • II dalyje bus išanalizuotos įdiegtos ar planuojamos klimato kaitos švelninimo priemonės energetikos tiekimo ir vartojimo srityse, taikomos pasaulyje • III dalyje bus įvertintas tų priemonių galimas poveikis energijos prieinamumui, tiekimo patikimumui ir priimtinumui trumpalaikėje, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. • Bus įvertintos tiek lanksčios priemonės, tiek tradicinės priemonės, tiek privalomi, tiek savanoriški jų variantai bei nustatytos mažiausių kaštų (visuomenei priemonės) tiekimo patikimumo, tiek aplinkos apsaugos ir soc. garantijų užtikrinimo požiūriu

Klimato kaitos švelninimo priemonės • Administracinės: ŠESD emisijų normos arba energoimlumo normatyvai produkcijai, energijos suvartojimo standartai pastatuose ir pastatų normatyvai; • Tradicinės (ekonominės): CO 2 mokestis, energijos mokestis, fiksuotos energijos supirkimo kainos iš AEI, subsidijos AEI projektams, subsidijos tyrimams ir plėtrai AEI, EE ir švarių technologijų srityse; • Lanksčios: prekyba ATL, prekyba žaliais sertifikatais, Lankstūs Kioto mechanizmai (BĮ, ŠPM, PE); • Savanoriškos arba etinės: laisvanoriški susitarimai ar įsipareigojimai, laisvanoriška prekyba žaliais sertifikatais, etiniai ženklai, aplinkosaugos vadybos sistemos ir kt.

Klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis • Visos klimato kaitos švelninimo priemonės energetikoje siekia padidinti energijos, gautos deginant angliai imlų kurą, kainas ir sumažinti jo vartojimą arba • Sumažinti AEI, EE priemonių diegimo kaštus, subsidijomis padidinant jų konkurencingumą energijos rinkose • Visumoje auga energijos kainas ir tai turi neigiamos įtakos ekonomikos augimui, tačiau tradicinės energijos didesnis apmokestinimas aplinkosauginiais mokesčiais, vykdant žaliąją biudžeto reformą ir proporcingai sumažinant darbo bei pelno apmokestinimą, išlaikant biudžeto pajamas pastoviomis įgalina pasiekti dvigubą naudą: sumažinti taršą ir paskatinti ekonominį augimą bei sumažinti nedarbą.

Studijos rezultatų panaudojimas • Rezultatai bus tiesiogiai panaudoti tobulinant klimato kaitos švelninimo politiką energetikos sektoriuje ir įdiegiant tik tokias priemones, kurios tarnautų trims PET darnaus energetikos vystymosi tikslams • Tiesioginis panaudojimas, rengiant ŠESD inventorizacijas, Nacionalinius pranešimus JTKKK ir atnaujinant JTBKKK įgyvendinimo strategiją, o taip pat padės pasiruošti Lanksčių Kioto mechanizmų įgyvendinimui Lietuvoje. • Lietuvos verslininkams ir specialistams, dirbantiems energetikos srityje vertėtų geriau susipažinti su lanksčių Kioto mechanizmų taikymo galimybėmis bei nauda, todėl tokios studijos parengimas ir Lietuvos atstovų dalyvavimas ją rengiant tarnautų klimato kaitos švelninimo politikos tobulinimui Lietuvoje ir padėtų įgyvendinti darnų energetikos vystymąsi Lietuvoje.

Nauda Lietuvai • Lietuvai stinga patirties tiek klimato kaitos švelninimo politikos tyrimų, tiek praktinio įgyvendinimo srityje. Labai ribotas specialistų, dirbančių šioje srityje ratas, nėra studijų, nagrinėjančių šiuos klausimus, stinga informacijos bei žmogiškųjų gebėjimų šioje srityje; • Dalyvavimas tokiose studijose turi papildomus teigiamus išorinius kaštus, susijusius su informacijos ribotumo mažinimu • Kadangi pagrindinis šiltnamio dujų emisijų šaltinis yra organinio kuro deginimas, visi klimato kaitos švelninimo politikos sprendimai bei tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti šioje srityje, tiesiogiai įtakoja energetikos sektoriaus plėtrą. • PET studijos rezultatai padėtų įvertinti Lietuvos galimybes panaudoti lanksčius ŠESD emisijų mažinimo mechanizmus, siekiant įgyvendinti JTBKKK konvencijos ir Kioto protokolo reikalavimus bei sustiprintų Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl lanksčių šiltnamio dujų mechanizmų taikymo bei leistų suformuoti nacionalinę poziciją dėl lanksčių Kioto mechanizmų, rengiantis antrajam Kioto periodui po 2012 m. •

ŠESD emisijų struktūra 2003 m. • ŠESD emisijos dėl kuro deginimo arba taip vadinamos ŠESD emisijos energetikos sektoriuje 12, 038 Mt arba 70% visų ŠESD (17, 223 Mt) • A Kuro deginimas – 12, 038 Mt- 70% • A. 1. Energetikos pramonė – 54, 091 Mt – 31% arba 45% A Kuro deginimo • A 1. a Elektros ir šilumos gamyba – 3, 899 Mt – 22, 6% • A 1 b. Naftos perdirbimas – 1, 491 Mt – 8, 6% • A 1 c Kieto kuro apdirbimas – 0, 022 Mt - 0, 12% • A 2 Pramonė ir statyba – 1, 173 Mt – 6, 8% • A 3 Transportas – 3, 626 Mt – 21% • A 4 Kiti sektoriai ( Namų ūkiai, žemės ūkis, paslaugų sektorius)- 1, 366 Gg – 7, 9%

ŠESD emisijos ir atstumas iki Kioto • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 1990 – 54, 6 Mt; • Kioto protokolo įsipareigojimai 2008 -2012 m. – 50, 0 Mt; • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2003 m. – 17, 223 Mt; • Atstumas iki Kioto šiuo metu – 32, 8 Mt • Prognozės 2005 -2007 m. – vidutiniškai 23 Mt per metus; • Prognozės 2008 -2012 m. – vidutiniškai 28 Mt per metus.

Klimato kaitos švelninimo priemonės Lietuvoje • • • Prekyba ATL; Bendras Įgyvendinimas; Akcizo mokestis ir lengvata biokurui; PVM lengvata biokurui; Fiksuotos elektros supirkimo kainos iš AEI; Parama AEI ir EE priemonėms (iš SF ir kitos subsidijos); • Parama tyrimams ir plėtrai • Numatomos priemonės: CO 2 mokestis, prekyba žaliais sertifikatais

• Išvados Neišnagrinėtas klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis energijos tiekimo patikimumui bei kitiems darnaus vystymosi aspektams; • Nėra nustatytos efektyviausios klimato kaitos švelninimo priemonės arba jų rinkiniai energetikoje • Tiek prekyba ATL ES bei atskirose šalyse įdiegtos vietinės sistemos, tiek prekyba žaliais sertifikatais, numatoma ES nuo 2010 m. bei taikomos vietinės sistemos atskirose šalyse, tiek Lankstūs Kioto mechanizmai (BĮ, ŠPM, PE) bei tradicinės vietinės klimato kaitos švelninimo priemonės tarp savęs sąveikauja ir turi nevienareikšmę įtaką AEI plėtrai, EE didinimui, tiekimo patikimumui, gyventojų gerovei bei ekonominiam šalių augimui ir konkurencingumui, o taip pat ir ŠESD emisijoms, todėl PET studija padėtų atsakyti į daugelį šių svarbių klausimų ir padėtų išspręsti daugelį problemų.