Dr Vida Jukelien Skaist Dreskinyt Mokyklos profesins gerovs

Dr. Vida Juškelienė Skaistė Dreskinytė Mokyklos profesinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimas: projekto pagal suomių modelį pristatymas HI Profesinės sveikatos centras, Profesinės sveikatos tyrimų skyrius

Pagrindinės temos • Mokyklos dirbančiųjų profesinės gerovės ypatumai • Pagrindinės mokytojų profesinės sveikatos problemos • Suomių mokyklos bendruomenės profesinės gerovės vertinimo modelis

Mokyklos dirbančiųjų profesinės gerovės ypatumai

Nuolatinė kaita • Švietimo sistemos reforma • Etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, 2017 • Mokyklų tinklo pertvarka • Demokratėjimas ir asmenybės ugdymo poreikis • Besikeičiantis ugdymo turinys, metodai • Visuomenės lūkesčiai, didėjančios atsakomybės, besikeičiantis mokytojo vaidmuo

Mokytojų populiacijos senėjimas Amžiaus vidurkis – 48 metai, daugiau nei pusė jų vyresni nei 50 m.

Menkas profesijos prestižas • švietimo srities darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis „į rankas“ (Eur) – 774 • mokytojų padėjėjų – 430 • bibliotekininkų – 570 • muzikos ir meno mokyklos mokytojų – 595 • ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų – 610 • vidurinės mokyklos mokytojų – 782 • mokyklos direktorių – 1140 • mokyklos direktoriaus pavaduotojų – 1180 manoalga. lt; 2018 -09 – 2019 -08

Iššūkis – kvalifikacijos tobulinimas • Europos mokytojų rengimo strategijos šerdis yra pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. • Pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų kritinę masę sudaro reflektuojantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. • Stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių mokytojams . . . nuolat tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmanymą, orientuojantis į kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės, verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį pedagoginių funkcijų spektrą. • Sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams tobulinti kvalifikaciją grįžtant vienam semestrui į studijas aukštojoje mokykloje. Valstybinė švietimo 2013 -2022 metų strategija, 2013.

Profesinės sveikatos paslaugos mokyklų personalui neteikiamos • „Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos“ LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas • Darbdaviai įdarbina (arba samdo iš išorės) darbuotojų saugos ir sveikatos bei profesinės sveikatos (PS) specialistus • PS specialistą privalo turėti tik vidutinės ir didelės įmonės, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos rūšies, t. y. kai: 1) įmonėje dirba 100 ir daugiau darbuotojų (A, B, C, D, E, F, G ekonominės veiklos rūšys); 2) įmonėje dirba 200 ir daugiau darbuotojų (C, G, H, M, Q, S, T ekonominės veiklos rūšys). • Švietimas – P veikla

Mokytojų profesinė sveikata

Mokytojų pasitenkinimas darbu Subjektyvios gerovės vertinimas (max 10 balų) Europos socialinio tyrimo šeštosios bangos apklausų duomenys Laimingumas Pasitenkinimas darbu LT mokytojai/ bendra Lt populiacija ES mokytojai 6, 57 / 6, 41 7, 48 8 7, 65

Mokytojų sveikatos raštingumas (%) Česnavičienė, 2018 Sveikatos raštingumas: • puikus – 5, 7 • pakankamas – 23, 1 • abejotinas – 42, 0 • nepakankamas - 29, 2 Pakankamas sveikatos raštingumas: • sveikatos priežiūros srityje – 30, 4 • ligų prevencijos srityje – 38, 3 • sveikatos stiprinimo srityje – 25, 4

Stresas darbe ir psichikos sveikata 32, 65% Lietuvos mokytojų patiria sistemingą ir stiprų profesinį stresą. Bubelienė, Merkys, 2016 33% susiduria su smurtu, dažniausiai – psichologiniu. LR Švietimo ir mokslo komiteto ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdžio informacija

Streso klinikiniai simptomai Paplitimas 29, 03%, Bubelienė, 2016 • • • Padidėjęs dirglumas Dėmesio koncentracijos sunkumai Staigi nuotaikų kaita Slopinimas, mieguistumas, apatija Nerimo ir panikos priepuoliai Galvos skausmas, galvos svaigimas Galūnių tirpimas Širdies permušimai, kraujospūdžio pokyčiai Apetito pokyčiai (padidėjęs, sumažėjęs) Sutrikusi žarnyno veikla

Profesinis perdegimas (1) • Profesinis perdegimas apibūdinamas kaip fizinis ir emocinis išsekimas, sukeltas ilgalaikio emocinio darbo. Paplitimas mokytojų populiacijoje įv. šalyse 5– 30% Blazer, 2010 Gil-Monte, Carlotto, & Gonçalves, 2011 • Lietuvoje 25%, Merkys, 2013 • Švedijoje 4 – 14%, Arvidsson, 2016 • JAV 5 - 20%, Borg & Riding, 2016

Profesinis perdegimas (2) • Apie pusė milijono (15%) JAV mokytojų kasmet palieka šią profesiją, Seidel, 2014; • Daugiau nei 41% mokytojų palieka šią profesiją per penkerius metus nuo jų pradžios; • 66% geriausių šalies mokytojų palieka šią profesiją dėl karjeros kitur.

Kitos ligos ir sutrikimai • • Kvėpavimo takų, gerklų ligos; afonija, disfonija Akių nuovargis, akių ligos Klausos susilpnėjimas Nugaros skausmai Nervų sistemos sutrikimai Depresijos simptomai Peršalimo ligos, šlapimo takų infekcijos (kūno kultūros mok. )

Suomių mokyklos bendruomenės profesinės gerovės vertinimo modelis

Modelio turinys Asmens sveikatos ir išteklių tobulinimas DARBUOTOJAS IR DARBAS Fizinė ir psichikos sveikata, darbo krūvis, asmeniniai ištekliai ir fveiksniai, turintys jiems įtakos (mentorystė, reabilitacija) Darbo ir darbo aplinkos gerinimas DARBO SĄLYGOS Fizinė aplinka, fiziniai, biologiniai ir cheminiai veiksniai, darbo sauga, ergonominė kūno poza ir įranga MOKYKLOS BENDRUOMENĖS PROFESINĖ GEROVĖ DARBO BENDRUOMENĖ Organizavimas ir vadyba darbo kontrolė, lyderystė, socialinė parama, komunikacija Profesinių kompetencijų gerinimas Darbo bendruomenės ir organizavimo funkcionalumo didinimas PROFESINĖ KOMPETENCIJA Mokymosi ir kompetencijų didinimo darbo procese galimybės T. Saaranen ir kt. , 2015 Profesinių kompetencijų tobulinimas

Modelio esminiai komponentai • Nustatomas profesinės gerovės indeksas (įrankis situacijai monitoruoti, 51 klausimas) • Dalyvauja visų profesijų dirbantieji (mokyklos vadovai, mokytojai, pagalbą mokinimas teikiančios profesijų grupės, administracijos ir pagalbinis personalas) • Projekto dizainas grindžiamas aktyvaus dalyvavimo veikloje ir bendradarbiavimo principais (mokslininkai, profesinės sveikatos specialistai, visuomenės sveikatos specialistai, administracija, personalo atstovai ir kt. ) • Įgyvendinamas mokymo modulis mokyklų bendruomenių komandoms, VS specialistams • Projektas įgyvendinamas Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo institucijose • Projektui metodiškai vadovauja Suomijos specialistai

Kodėl verta dalyvauti? • Visapusiškas mokyklos personalo profesinės gerovės įvertinimas Lietuvoje atliekamas pirmą kartą. Kviečiame dalyvauti ne tik mokytojus, bet ir visą administracinį bei pagalbinį personalą. • Mokykloms bus pateiktas instrumentas profesinei gerovei bei jos pokyčiams įsivertinti. • Dalyvavimas projekte prisidės prie profesinės sveikatos kompetencijų bei sveikatos raštingumo didinimo. Planuojami mokymai ir metodinė pagalba. • Tikimasi, kad projektas realiai prisidės prie ugdymo įstaigų dirbančiųjų profesinės grupės sveikatos stiprinimo bei darbo aplinkos gerinimo, suaktyvins bendradarbiavimą tarp mokyklų ir visuomenės sveikatos biurų (VSB), ugdymo įstaigų tarpusavio ryšius bei tinklaveiką. • Dalyvavimas projekte padidins Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo matomumą tarptautinėje erdvėje.

Projekto etapai • I- profesinės gerovės įrankio aprobavimas Lietuvoje, profesinės gerovės įvertinimas - 2020 m. • • II - mokymai mokyklų komandoms /atstovams, visuomenės sveikatos specialistams- 2020 -21 m. • III - mokyklų bendruomenių profesinės gerovės planų kūrimas ir įgyvendinimas – 2021 -22 m. • IV – profesinės gerovės pokyčio įvertinimas - 2022 -23 m.

Dr. Vida Juškelienė vida. juskeliene@hi. lt Skaistė Dreskinytė, skaiste. dreskinyte@hi. lt Mokyklos profesinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimas: projekto pagal suomių modelį pristatymas HI Profesinės sveikatos centras, Profesinės sveikatos tyrimų skyrius