pristatymas Skaist Grebliauskait Mindaugas Vaina Airika Nevedomskait Balta

pristatymas Skaistė Grebliauskaitė Mindaugas Vaina Airika Nevedomskaitė

''Balta drobulė'' parašyta sąmonės srauto forma, dėl to dažnai vadinama intelektiniu – psichologiniu romanu.

Turinys • Pagrindinio veikėjo, Antano Garšvos, dabartis pinasi su praeitimi ir jo atsiminimais, todėl kartais sunku suprasti apie kokį laiką kalbama. Aprašoma Antano gyvenimo para, romanas prasideda 15: 54 ir baigiasi kitos dienos dvyliktą valandą.

Turinys • Antanas dirbo liftininku New York’o viešbutyje jo numeris buvo 87. Garšva neigiamai vertina monotonišką savo darbą, mano, kad jis yra beprasmis. Pagrindinis veikėjas yra vienišas, nelaimingas menininkas išeivis, sergantis šizofrenija, dėl to atsisakė Jonės ir Elenos meilės, tačiau romano pabaigoje, A. Garšva nusprendė būti su Elena, tampa laimingu, tai sukelia optimitiškumą, kurį nutraukia pagrindinio veikėjo išprotėjimas.

Turinys • Būdamas paauglys, skaitė Šopenhauerio filosofija ir jos paveiktas bandė nusižudyti, tačiau vėliau nuolat kabinosi į gyvenimą ir bijojo mirti. . Antanas Garšva tarnaudamas kariuomenėje susiremia su jaunu rusu ir besigindamas jį nužudo.

Turinys • Šis įvykis priverčia jį suvokti, kad gyvena amžiuje, kupiname žiaurumo (XXa pirma pusė). Prasidėjus bolševizmui, kai kurie rašytojai prisitaikė prie komunistinio režimo, tačiau Garšva nepritapo ir nerašė komunizmą šlovinančių eilėraščių, dėl to buvo stipriai sužalotas ir susirgo neurastenija, emigruoja į Vokietiją.

Turinys • Antano tėvas buvo smuikininkas. Antano motina šizofrenikė ir galiausiai išprotėjo.

Turinys • Antanas turėjo draugą Stenley, kuris nusižudė. Nušoko nuo tilto ir nuskendo.

• Pagrindinis veikėjas siekia parašyti knygą, kuri būtų prasminga ir suvokia, kad kūrybinis genijus eina kartu su beprotyste. Garšva neranda kūrybinio įkvėpimo, jo kūryba skilnda iš karčios patirties.

• Romane vaizduojamas gyvenimo tragiškumas.

Autobiografiškumas romane • Škėma dažnai tapatino save su kuriamu veikėju, nes romane yra nemažai detalių iš autoriaus vaikystės, santykių su tėvais, gyvenamosios aplinkos, kurią įtakojo tuo metu susiklosčiusi sudėtinga istorinė situacija, netgi kūrybos bei asmenybės bruožų.

Autobiografiškumas romane • Julius Kaupas yra rašęs: , , Supratau, kad Antano Škėmos kūryba yra autobiografiška. Jo gyvenimas turėjo būti sunkus ir nuviliantis nuo pat vaikystės. Žiaurumas, neištikimybė, prievartavimas visuomet lydėjo jį. Kūryba jam buvo tarsi psichiatrinis interview, kuriame jis bandė parodyti savo žaizdas“.

Autobiografiškumas romane • Škėma savo autobiografiją pradeda žodžiais: , , Pirmieji kūdikystės prisiminimai nėra per daug dramatiški“.

Autobiografiškumas romane • Romane , , Balta drobulė“ Garšva apsiminimuose rašo: , , Mano pirmieji prisiminimai nėra dramatiški“.

Autobiografiškumas romane • Škėmos romano , , Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva gimė pedagogų šeimoje kaip ir pats autorius.

Autobiografiškumas romane • Vėliau Škėma bei Garšva mokėsi gimnazijose Kaune.

Autobiografiškumas romane • Vaikystės žaidimai irgi užima svarbią vietą Škėmos atsiminimuose bei Garšvos užrašuose.

Autobiografiškumas romane • Škėma pamena: , , Mes, vaikai, sukdavome gatvėje ant žibintų pakartus baltųjų karininkus ir subtiliai keikėmės“. • Garšvos žaidimai taip pat nebuvo vaikiškai naivūs: , , Mano draugai žaidė plėšikus ir detektyvus“.