MOKYKLOS VEIKLA UTIKRINANT VAIKO ASMENS DUOMEN APSAUG MOKYKLOS

MOKYKLOS VEIKLA UŽTIKRINANT VAIKO ASMENS DUOMENŲ APSAUGĄ

MOKYKLOS PAREIGA Teisinis pagrindas. Mokykla mokinių, jų tėvų, mokytojų asmens duomenis turi teisę rinkti, kaupti, teikti tik esant bent vienam teisiniam pagrindui, numatytam ADTAĮ pavyzdžiui, - pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis (pagal švietimo ir mokslo ministro įsakymą mokyklos privalo tam tikrus mokinių asmens duomenis teikti Mokinių registrui); • - įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms; - kai duomenų subjektas duoda sutikimą, sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas (vadovaujantis šiuo teisiniu pagrindu gali būti tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurie reikalingi mokymo sutarčiai sudaryti ir vykdyti; klaidinga manyti, kad sudarius sutartį galima tvarkyti visus kitus mokinio ar jo tėvų asmens duomenis)

MOKYKLOS PAREIGA Pavyzdžiui, mokinių asmens duomenys tvarkomi: Tikslas. Prieš pradėdama rinkti asmens duomenis mokykla turi aiškiai apibrėžti teisėtą tvarkymo tikslą, t. y. jis turi būti aiškus mokiniams, jų tėvams, pačiai mokyklai ir būtų galima nustatyti, kiek asmens duomenų būtina tvarkyti tikslui pasiekti. - mokymo sutarčių apskaitos, - mokinių ugdymo apskaitos, - specialiojo ugdymo komisijos darbo organizavimo ir vykdymo, - ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo, - užklasinės veiklos organizavimo, - nemokamo maitinimo organizavimo tikslu ir kt.

Asmens duomenys Mokykloje tvarkomi šiais tikslais: mokymo sutarčių apskaitos, žurnalų pildymo, įvairių pažymėjimų išdavimo, moksleivių krepšelio paskaičiavimo, specialiojo ugdymo komisijos darbo organizavimo ir vykdymo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo, užklasinės veiklos organizavimo, nemokamo maitinimo organizavimo, mokyklos nelankančių moksleivių apskaitos. ( Pavyzdinės asmens duomenų tvarkymo taisyklės, 5 p. )

MOKYKLOS PAREIGA Proporcingumas. Mokykla gali tvarkyti tik tiek asmens duomenų, kiek jų yra būtina, kad būtų pasiektas tikslas. Mokyklos turi įvertinti, kiek asmens duomenų būtina tikslui pasiekti, ir nerinkti perteklinių asmens duomenų Pavyzdžiui, pažymėjimų spausdinimo apskaitos tikslu tvarkoma: mokinio, gavusio pažymėjimą, vardas, pavardė ir kodas, pažymėjimo serija ir numeris, dokumento, kuriuo remiantis išduotas pažymėjimas, pavadinimas, data ir numeris. Mokinio gyvenamoji vieta nėra būtina pažymėjimui išspausdinti, todėl būtų vertinama kaip perteklinis duomuo ir tvarkymas neatitiktų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų Pavyzdžiui, renkant mokinių tėvų asmens duomenis, neturėtų būti klausiama apie tėvų išsilavinimą, mokslo laipsnius, pareigas darbovietėse, nes šie duomenys nėra būtini teikiant švietimo paslaugas

Tvarkytinų asmens duomenų rekomendacijos Tvarkymo tikslas Tvarkomi duomenys Mokymo sutarčių apskaitos mokinių, jų tėvų (ar globėjų) vardai, pavardės, gyvenamoji vieta ir telefonų numeriai Žurnalų pildymo mokinio vardas, pavardė, klasė, mokslo metai, įvertinimai, asmens bylos numeris, tėvų (ar globėjų) vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, telefono numeriai Įvairių pažymėjimų (pvz. : apie dalyvavimą konkurse) mokinio vardas, pavardė, pažymėjimo serija, numeris, išdavimo data, . registracijos numeris, renginio pavadinimas. Moksleivių krepšelio paskaičiavimo tikslu - privalomai tvarko moksleivių vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą, mokytis į mokyklą atvykimo/išvykimo duomenis, bendrus duomenis apie mokslą (kalba, kuria mokosi, kalbos, kurių mokosi, mokymosi forma, pažymėjimai, mokyklos baigimo data, socialiai remtinas/remiamas, klasė, prailgintos dienos grupė, kurso kartojimas, mokymosi profilis ir pakraipa, mokinio bylos numeris); - neprivalomai gali tvarkyti: adresą, telefono numerį, tėvų, globėjų ar rūpintojų vardus, pavardes bei kontaktinius telefonus. Neprivalomų asmens duomenų sąrašas turi būti patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu (rekomenduotina nurodyti įsakymo datą ir numerį). Neprivalomi duomenys bei duomenys apie sveikatą tvarkomi tik esant duomenų subjekto savanoriškam sutikimui. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią

Tvarkytinų asmens duomenų rekomendacijos Tvarkymo tikslas Specialiojo ugdymo komisijos darbo organizavimo ir vykdymo tikslu Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (pvz. , egzaminų) organizavimo ir vykdymo tikslu Tvarkomi duomenys mokinio vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, telefono numeris, sutrikimai. Ypatingi asmens duomenys (pvz. , specialieji moksleivio poreikiai) gali būti tvarkomi tik esant tėvų (globėjų) raštiškam sutikimui mokinio vardas, pavardė, asmens kodas, kalba, kuria mokosi. Užklasinės veiklos organizavimo tikslu - mokinio vardas, pavardė, klasė, vadovas, mokslo metai Nemokamo maitinimo organizavimo tikslu – mokinio vardas, pavardė, gimimo data (gal galima klasę ar amžių? ) Mokyklos nelankančių moksleivių apskaitos tikslu – mokinio vardas, pavardė, klasė, gimimo data. Kiti apibrėžti ir teisėti tikslai ********************************

Duomenų rinkimo tvarka mokyklose 1. Priėmus naujus moksleivius ir suformavus klases naujiems mokslo metams duomenys apie moksleivius į moksleivių duomenų bazę (toliau – DB) įvedami iš mokyklai pateiktų dokumentų ( turi būti konkrečiai išvardyti) 2. Duomenis į DB įveda ir toliau tvarko mokyklos direktoriaus įsakymu (nurodyti datą ir numerį) paskirti darbuotojai. 3. Duomenų sutikrinimas vykdomas 2 kartus metuose pagal tėvų ar globėjų užpildytas nustatytos formos anketas. 4. Į DB įvesti duomenys ne rečiau kaip 2 kartus per metus (dažniau, kai dėl duomenų patikslinimo kreipiasi pats duomenų subjektas) elektroninio ryšio priemonėmis siunčiami savivaldybės administracijos švietimo skyriui.

Rinkdamos asmens duomenis mokyklos turi įgyvendinti duomenų subjektų teises • - - - Kai mokykla renka duomenis iš paties duomenų subjekto – mokinio ar jo tėvų, privalo nurodyti mokyklos rekvizitus ir buveinę, kokiais tikslais ketinami tvarkyti asmens duomenys, kitą papildomą informaciją, kam ir kokiais tikslais teikiami asmens duomenys, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos švietimo skyriui; kokius asmens duomenis duomenų subjektas privalo pateikti ir kokios yra duomenų nepateikimo pasekmės, tarkim, nepateikus pažymos apie šeimos pajamas, nebus skiriamas nemokamas maitinimas; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis • • Jei duomenys gaunami ne iš mokinio (tėvų), o iš kito duomenų valdytojo, mokykla privalo papildomai pateikti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie duomenys renkami ar ketinami rinkti. Tokią informaciją mokykla privalo pateikti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus arba kai mokinys (tėvai) tokią informaciją jau turi. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. ISAK-2008 „Dėl Pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir vidurinio ugdymo mokytojo dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (2009)

Pažymių skelbimas Mokinių pažymiai, pasiekimai yra laikytini asmens duomenimis, jei iš jų galima nustatyti asmens tapatybę, pavyzdžiui, jei yra nurodomas pažymys ir jį gavusio mokinio vardas ir pavardė. Todėl tvarkant konkretaus mokinio pasiekimų rezultatus ADTAĮ yra taikomas. Apibendrinti klasės pasiekimų rezultatai, pavyzdžiui, klasės pažangumo vidurkis, nėra laikomi asmens duomenimis. Su mokinio ugdymo rezultatais turi teisę susipažinti tik pats vaikas ir jo tėvai, kiti asmenys (išskyrus mokytojus, mokyklos vadovybę) tokios teisės neturi. Brandos egzaminų rezultatai turi būti skelbiami nepažeidžiant ADTAĮ reikalavimų, t. y. jie negali būti viešinami, skelbiami interneto svetainėje. Abiturientai apie brandos egzaminų rezultatus gali būti informuojami elektroniniame dienyne ar kitais konfidencialumą užtikrinančiais būdais.

Elektroninis dienynas – dienynas, tvarkomas naudojant tam pritaikytas informacines ir komunikacines technologijas. Naudojantis el. dienynu mokinių ugdymo apskaita vykdoma elektroniniu būdu. Dienynas el. dienyno duomenų pagrindu sudaromas tvarkant identiškus skyrius ir įvedant tuos pačius duomenis, kaip ir spausdintame dienyne, kurio formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras Elektroniniai dienynai Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys yra specialūs asmens duomenys apie sveikatą, todėl juos tvarkyti el. dienyne galima tik laikantis šiems duomenims taikomų taisyklių el. dienyne be įprastinių vaiko duomenų ( mokinio vardas, pavardė, klasė, pažymiai, pastabos, pagyrimai, taip pat ir žinios apie lankomumą), pateikiama informacija apie vaiko sveikatą , pavyzdžiui, žymima, jei vaikas, pateikęs gydytojų pažymą dėl sveikatos, atleistas nuo kūno kultūros pamokų. . .

El. dienyno papildomos funkcijos El. dienyne vaikai ir tėvai gali ne tik susipažinti su vaiko pažangumu, bet ir sudaroma galimybė bendrauti su klasės auklėtoja bei kurti forumus ir bendrauti su kitais tėvais. Tėvai registruodamiesi gali pateikti savo kontaktinius duomenis: vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir pan. Taigi dažniausiai el. dienyne, be pagrindinės mokinių ugdymo apskaitos funkcijos, teikiamos ir kitos paslaugos bei asmens duomenys tvarkomi ne tik mokinių ugdymo apskaitos tikslu, bet ir kitais tikslais. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai turi būti pranešama ne tik apie el. dienyne tvarkomus asmens duomenis mokinių ugdymo apskaitos tikslu, bet ir apie asmens duomenis, tvarkomus kitais tikslais. Mokykla atsako už el. dienyne esančios informacijos saugumo užtikrinimą

Prisijungimo vardo ir slaptažodžio saugumas Teikiant asmens duomenis išoriniais duomenų perdavimo tinklais turi būti užtikrinamas saugių protokolų ir (arba) slaptažodžių naudojimas. Lietuvos standarto LST ISO/27002: 20097 11. 3. 1 punkte nustatyta, kad turi būti parinkti kokybiški slaptažodžiai, negrindžiami dalykais, kuriuos galima lengvai atspėti arba nustatyti, pasinaudojant su asmeniu susijusia informacija. - 11. 2. 3 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai naudotojai patys turi susikurti savo slaptažodį, iš pradžių jiems suteiktas pradinis slaptažodis turi būti saugus; taip pat turėtų būti numatyta, kad laikinąjį slaptažodį vartotojai pasikeis nedelsdami. Nepaisant to, kad vartotojo vardo parinkimo šis standartas nereglamentuoja, tačiau vartotojo vardas, kaip ir slaptažodis, neturėtų būti siejamas su asmens kodu, t. y. su asmeniu susijusia informacija. El. dienynų vartotojai turi būti informuoti, kad susikurdami vartotojo vardą ir slaptažodį nenaudotų asmeninių lengvai nuspėjamų duomenų, tokių kaip gimimo data, adresas, vardas, pavardė ir pan. , taip pat įspėti, jog neatskleistų slaptažodžių kitiems asmenims, o įtarę ar sužinoję, kad jie tapo žinomi kitiems asmenims, juos nedelsdami pasikeistų ir apie tai praneštų el. dienyno administratoriui

Sutartis su el. dienyno paslaugos teikėju Mokykla gali pasirinkti, kokį el. dienyną naudoti: pačios mokyklos ar el. dienyno teikėjo sukurtąjį, pavyzdžiui, www. tamo. lt, www. dienynas. lt, www. manodienynas. lt ir kt. Jeigu mokykla paveda asmens duomenis tvarkyti privačioms bendrovėms, kurios yra atskiri subjektai, veikiantys už mokyklos ribų, mokyklai yra labai svarbu sudaryti su el. dienyno teikėju (duomenų tvarkytoju) tinkamą rašytinę sutartį, kurioje būtų aptartos atitinkamos sąlygos. ADTAĮ 30 str. 5 d. nustatyta, kad duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo, kuris nėra duomenų valdytojas, santykiai turi būti nustatomi rašytinėje sutartyje, išskyrus atvejus, kai tokius santykius nustato įstatymai ar kiti teisės aktai Mokykla atsako už teisėtą asmens duomenų tvarkymą ir saugumą bei už tinkamo duomenų tvarkytojo parinkimą Sutartyje turi būti nustatyta, kad duomenų tvarkytojas asmens duomenis tvarko tik mokyklos nurodytais tikslais, kad draudžiama asmens duomenis jungti su kitais asmens duomenimis, tvarkyti kitais tikslais ar teikti kitoms bendrovėms, pavyzdžiui, užsiimančioms prekyba ir norinčioms teikti rinkodaros siūlymus mokiniams. Prieš sudarant sutartį rekomenduojama įsitikinti, kad teikiama el. dienyno paslauga atitinka asmens duomenų apsaugos ir duomenų saugumo reikalavimus, ir jos teikėjas sugebės vykdyti mokyklos nurodymus. Tuo atveju, jei mokykla kartu su el. dienyno teikėju nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, tiek mokykla, tiek el. dienyno teikėjas gali būti laikomi duomenų valdytojais.

Asmens duomenų mokyklos interneto svetainėje skelbimas LR Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokykla apie mokyklos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus skelbia viešai ( pvz. interneto svetainėje). - Pateikiant bendrą informaciją apie mokyklos pasiekimus, neskelbiant asmens duomenų, ADTAĮ netaikomas. PVZ. , nurodoma, kad mokyklos krepšinio komanda laimėjo varžybas, mokykla pasirašė sutartį su Vokietijos Berlyno X mokykla dėl mokinių apsikeitimo programos, šiemet į Vokietiją išvyko 20 mokinių ir kt. ADTAĮ įstatymo reikalavimai taikomi ir mokinių asmens duomenis skelbiant internete, o atsižvelgiant į privatumui kylančias grėsmes, su kuriomis susiduriama internete, šiuo atveju asmens duomenų apsaugos reikalavimų turi būti laikomasi griežtai. Dažnai mokyklos pateikia informaciją, nurodydamos vaikų vardus, pavardes, klases ir pateikdamos nuotraukų, pvz. , 8 c klasės mokinys Vardenis Pavardenis laimėjo Lietuvos IV–V klasių moksleivių matematikos olimpiadą Visų pirma mokykla turi nustatyti apibrėžtą ir teisėtą asmens duomenų tvarkymo tikslą ir įvertinti, ar tuo tikslu tikrai bus paskelbta tik tiek asmens duomenų, kiek būtina, ar bus užtikrintas proporcingumas siekiamam tikslui. Labai svarbu įvertinti, ar tikslas negali būti pasiektas naudojant kuo mažiau asmens duomenų, pavyzdžiui, paskelbiant tik vaikų darbelius ar nurodant tik vaiko vardą ir klasę. Atminkite, kad paskelbę asmens duomenis internete galite netekti galimybės juos valdyti, kontroliuoti; net ir ištrinti iš mokyklos interneto svetainės, jie gali išlikti internete

Mokinio nuotraukos mokyklos interneto svetainėje skelbimas Mokinio nuotraukos skelbimas mokyklos interneto svetainėje gali būti vertintinas kaip perteklinio duomens tvarkymas, nes ji nėra būtinas duomuo tikslui ( paskatinti gerai besimokančius mokinius) pasiekti. Mokykla turi teisę skelbti mokinių duomenis interneto svetainėje įvairiais tikslais tik esant teisiniam pagrindui, pavyzdžiui, sutikus duomenų subjektui. Jei asmuo apie tai buvo informuotas, bet nepateikė savo nuomonės, dar nereiškia, jog jis davė sutikimą. Sutikimas yra apibrėžtas kaip savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis. Vadinasi, duomenų subjekto valia turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, todėl tylėjimas nebus laikomas sutikimu. Priešingu atveju asmens duomenų paskelbimas būtų neteisėtas. Taip pat svarbu, kad duomenys nebūtų skelbiami ilgiau nei būtina tikslui pasiekti. Turi būti nustatytas protingas terminas, per kurį mokytojai, mokiniai, jų tėvai gali susipažinti su paskelbta informacija, o po to duomenys išimami iš interneto svetainės. Mokykla taip pat turi užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės ir techninės saugumo priemonės, pavyzdžiui, kad paieškos sistemos, tokios kaip Google, negalėtų daryti mokyklos interneto svetainėje paskelbtų mokinių sąrašų kopijų ir pan.

Mokinių vaizdo, garso įrašai, nuotraukos ir jų publikavimas mokyklų interneto svetainėse Ar fotografuoti moksleivį? Fotografuojant pavojų kelia tai, kad skaitmeniniai atvaizdai gali būti lengvai redaguojami, pakeičiami netinkamu būdu ar piktnaudžiaujant, taip pat mokinių, ypač tų, kuriems skiriamos papildomos vaiko apsaugos priemonės, tapatybė gali būti atskleista, ir jie gali sulaukti nepageidaujamo visuomenės dėmesio. Todėl mokyklos, tvarkydamos mokinių atvaizdus ir ypač skelbdamos juos internete turi elgtis labai atsargiai ir griežtai vadovautis teisės aktais. LR Civiliniame kodekse nurodoma, kad „fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu“, Tai, kad moksleivis sutiko būti fotografuojamas, dar nereiškia, kad jis davė ir sutikimą savo nuotrauką vėliau naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, skelbti internete ar spausdinti. Tam taip patturi būti gautas sutikimas

Ar nuotrauka, vaizdo ir garso įrašas yra asmens duomuo? • Mokinio nuotrauka, vaizdo ir garso įrašas yra laikomi asmens duomenimis, jei iš jų galima nustatyti mokinio tapatybę. - asmens tapatybę galima nustatyti ir netiesiogiai, pvz. , jei iš filmuotos medžiagos ar iš interneto svetainėje paskelbtos bendros klasės nuotraukos vaiką galima lengvai atpažinti ir identifikuoti. Toks vaizdo įrašas ar nuotrauka yra asmens duomenys. • mokinių filmavimui, garso įrašams ir fotografavimui ir (ar) atvaizdo skelbimui internete yra taikomas ADTAĮ ir toks skelbimas bus teisėtas tik esant šiame įstatyme nustatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Skelbiant mokinių atvaizdus internete reikėtų elgtis ypač atsargiai. Labai svarbu įvertinti konkrečios nuotraukos (atvaizdo) pobūdį, ar tikrai būtina ją paskelbti ir kokiu tikslu tai daroma. Vaikai gali būti filmuojami ir fotografuojami tik tinkamai apsirengę. Nuotraukos neturi žeminti vaiko garbės ir orumo, reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei, ar ji nesukels vaikui nemalonių jausmų. Apie paskelbtą atvaizdą turi žinoti vaikai ir jų teisėti atstovai.

Atvaizdo skelbimo atvejai. 1) Jei mokykla ketina paskelbti: 1) bendras, mokinių grupių (mokyklos renginių) nuotraukas, iš kurių mokinių tapatybės nustatyti neįmanoma, - ADTAĮ netaikomas ir nebūtina gauti išankstinio tėvų sutikimo skelbti tokias nuotraukas. - Bet mokyklos turi pranešti mokiniams, jų tėvams, kad bus padaryta tokia nuotrauka, ir nurodyti, kam ji bus naudojama. - Prieš fotografuojant ar filmuojant reikia informuoti apie tai renginio dalyvius. Taip jiems bus suteikta galimybė atsisakyti fotografuotis; 2) pavienių ar grupelės mokinių nuotraukas, iš kurių aiški mokinių tapatybė, pirmiausia reikia gauti tėvų sutikimą. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Rekomenduotina visada atsiklausti ir paties vaiko ir, jei jis nesutinka, nefotografuoti jo net ir esant bendram tėvų sutikimui.

Rekomenduojama sutikimo forma Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, kokia forma turi būti duotas sutikimas dėl fotografavimo, filmavimo ar atvaizdo skelbimo, todėl sutikimas gali būti išreikštas bet kokia forma: žodžiu, numanomas iš konkliudentinių veiksmų (iš konkrečių aplinkybių) arba raštu. • Rekomenduotina parengti sutikimų formas, su alternatyviais variantais, kad tėvai galėtų pasirinkti, kokiais atvejais ir tikslais jie sutinka, kad jų vaikas būtų fotografuojamas, bei kur ir kokiais tikslais vaiko atvaizdas gali būti skelbiamas, o kokiais atvejais – ne. Tai nurodyti svarbu, nes tėvai, sutikę, kad vaikas būtų fotografuojamas ir jo nuotrauka skelbiama mokyklos vidiniame intraneto puslapyje ar spausdinama mokyklos brošiūroje, gali nesutikti, jog atvaizdas būtų skelbiamas mokyklos interneto svetainėje Būtina informuoti apie teisę atšaukti sutikimą bet kuriuo momentu bei apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis. Nerekomenduojama į mokymo sutartį įtraukti sąlygos dėl mokinių fotografavimo, filmavimo ir jų atvaizdo skelbimo, nes mokinys (jo tėvai), pasirašydamas mokymo sutartį, bus priverstas sutikti ir su sąlyga dėl jo fotografavimo bei nuotraukų skelbimo internete. Tokiu atveju gali būti pažeistas savanoriškumo principas ir sutikimas negalios. Mokyklos, net ir turėdamos išankstinį tėvų sutikimą, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti nuotraukos pobūdį ir būtinumą ją skelbti, ar tai proporcinga priemonė siekiant nustatytų tikslų, ar nėra kitų priemonių jiems pasiekti.

Mokyklos tvarka dėl atvaizdų fiksavimo ir jų tvarkymo • Mokyklos turėtų nustatyti tvarką, kaip mokinių atvaizdai yra fiksuojami, atrenkami ir saugomi, - pavyzdžiui, kaip tinkamai mokytojai gali naudoti mokyklos ar savo asmenines vaizdo bei fotokameras išvykose su mokiniais, ir juos pateikti mokyklai. Mokykla galėtų vidiniame mokyklos kompiuterių tinkle sukurti specialiai atvaizdams saugoti skirtą bylą (angl. folder) - ir įdiegti saugumo priemones, užtikrinančias saugią prieigą prie saugomų mokinių atvaizdų, patvirtinti jų naudojimo bei sunaikinimo, kai atvaizdai nebereikalingi apibrėžtiems tikslams, taisykles, pavyzdžiui, nustatyti, kiek laiko nuotraukos bus skelbiamos interneto svetainėje, t. y. kada ištrinamos ar perkeliamos į archyvą, kiek laiko saugomos archyve. Mokykla turi užtikrinti, kad visos nuotraukų kopijos, jų negatyvai bei elektroninės kopijos yra sunaikintos, jei toliau nereikalingos nustatytiems tikslams.

Keletas patarimų dėl saugesnio nuotraukų skelbimo internete • • Siekiant apsaugoti nuotraukas nuo parsisiuntimo, kopijavimo ar netinkamo jų panaudojimo rekomenduojama naudoti atitinkamas apsaugos priemones. Dėl konkrečių priemonių ir būdų bei jų panaudojimo rekomenduotina pasitarti su informacinių technologijų specialistais, kurie kuria mokykloms interneto svetaines ir jas prižiūri Patarimas Siekiamas rezultatas Internete skelbti „prastesnės kokybės“, pavyzdžiui, 800 x 600 pikselių (0, 5 MP), nuotraukas (angl. low resolution). Nuotraukos ekrane bus gerai matomos, bet išsaugotos ir išspausdintos jos nebus aukštos kokybės ir ryškios. Nuotraukos gali būti žymimos vandens ženklais arba pateikiamos mozaikos stiliumi Sunkiau jas panaudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, reklamai ar kitame tinklalapyje. Naudojantis programiniu kodu uždrausti dešiniojo klavišo paspaudimą arba nuotraukų kopijavimą. JAVA, PHP, HTML programų kodus įdiegus į interneto svetainę galima uždrausti pelės dešiniojo klavišo paspaudimą arba nuotraukų kopijavimą. Tokiu būdu apsunkinama galimybė kopijuoti nuotraukas.

Vaiko auklėjimas ir apsauga internetinėjeje erdvėje Galimi pavojai vaiko privatumui internete Tapatybės vagystė Neteisėtas pasinaudojimas kito asmens identifikatoriais ir asmens duomenimis (pavyzdžiui, paso numeriu, asmens kodu, naudotojo vardu, slaptažodžiu, mokėjimo kortelės numeriu) ir veiksmų atlikimas jo vardu. Dažnos tapatybės vagystės pasekmės: pinigų plovimas, neteisėtas sienos kirtimas naudojantis svetimu pasu, paskolų ėmimas kito asmens vardu, pinigų pasisavinimas gavus el. bankininkystės prisijungimo duomenis, suteršta reputacija El. sukčiavimas, duomenų išviliojimas Neteisėtas asmens duomenų (slaptažodžių, kreditinių kortelių ar kitų konfidencialių duomenų) rinkimas elektroniniu paštu ar telefonu, apsimetant banku ar kita oficialia institucija. Dažniausiai tai daroma atsiunčiant netikrą nuorodą su prašymu patvirtinti asmens duomenis arba nukreipiant naršyklę į padirbtą tikros institucijos svetainę bei nukopijuojant visą įvedamą asmeninę informaciją. Elektroniniai grasinimai, patyčios, seksualinis viliojimas, el. persekiojimai Interneto naudojimas siunčiant ar skelbiant žinutes arba atvaizdus, kuriais siekiama įbauginti, pažeminti ar suvilioti kitą asmenį. Tai gali pasireikšti ne tik žodžiais, pavyzdžiui, gandų skleidimu, bet ir veiksmais: kito asmens profilio (aprašo) blokavimu socialiniame tinkle ar prieigos prie tam tikros socialinio tinklo vartotojų grupės panaikinimu bei draugystės atšaukimu, kompromituojančios asmeninės informacijos paskelbimu, provokuojančių kito asmens nuotraukų pateikimu ir kt.

Vaiko auklėjimas ir apsauga internetinėjeje erdvėje Galimi pavojai vaiko privatumui internete Neteisėtas asmens duomenų ar atvaizdo naudojimas Asmens duomenų naudojimas, saugojimas, skelbimas ar kiti veiksmai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. neturint teisėto tikslo, pagrindo, nesilaikant kitų duomenų apsaugos reikalavimų. Pavyzdžiui, asmens tapatybės nustatymo tikslu gautos asmeninės informacijos ar nuotraukų panaudojimas reklamai. Nepageidaujami pranešimai (SPAM) Nepageidaujamos el. pašto žinutės, dažnai siunčiamos komerciniais arba reklaminiais tikslais, dideliais kiekiais be vartotojų sutikimo. Žala kompiuteriui ir jame esantiems duomenims Virusai – kenksmingi failai, dažnai plintantys el. paštu. Atidarius prie laiško pridėtą bylą gali būti sugadintas kompiuteris, programinė įranga ar kompiuteryje išsaugota asmeninė informacija. Kirminai – labai sparčiai besidauginantys virusai, galintys sukurti tunelį į vartotojo kompiuterį ir leisti jį ir jo duomenis valdyti nuotoliniu būdu. Trojos arkliai (trojanai) – kenksmingos kompiuterinės programos, besislepiančios kitose programose ir išoriškai atrodančios kaip naudingos. Aktyvuotas trojanas sudaro virtualų koridorių, per kurį užkrėstasis kompiuteris ir jame išsaugoti asmens duomenys tampa prieinami iš išorės. Šnipinėjimo programinė įranga (angl. Spyware) – programos, kurios renka informaciją apie vartotojo veiksmus bei lankomus tinklalapius internete ir perima asmens duomenis. Šios kenkėjiškos programos perduoda surinktus duomenis jų kūrėjams ar nusikalstamų ketinimų turintiems asmenims be vartotojo žinios.

Saugaus elgesio patarimai internete Galimi pavojai Patarimai, kaip nuo jų apsisaugoti Tapatybės vagystė * Paaiškinkite vaikui, jog slaptažodis yra tapatybės įrodymas, ir už bet kokius veiksmus, atliktus naudojant vaiko slaptažodį, yra atsakingas jis. • Mokykite vaikus kurti saugius slaptažodžius, kurie nebūtų lengvai atspėjami (tokie kaip gimtasis miestas, gyvūno vardas, gimimo metai) ar randami kituose tinklalapiuose pateiktoje informacijoje, nesikartotų, būtų sudaryti iš įvairių, atsitiktinių simbolių. Slaptažodžių saugumą ir stiprumą galima pasitikrinti svetainėje anglų kalba www. passwordmeter. com. Skatinkite vaikus slaptažodžius periodiškai keisti. • Užkirskite kelią slaptažodžio ir kitų asmens duomenų vagystei, nuolat atnaujindami antivirusines programas. • Jei išaiškėja, kad vaiko prisijungimo duomenys tapo žinomi tretiesiems asmenims, imkitės priemonių kuo greičiau juos pakeisti El. sukčiavimas, duomenų išviliojimas • Mokykite vaikus niekam, netgi draugams ar svetainių administratoriais prisistatantiems asmenims, neatskleisti prisijungimo prie interneto svetainių vardų ir slaptažodžių. • Siekdami išvengti suklastotų svetainių, nustatykite lankomų svetainių autentiškumo tikrinimo funkciją interneto naršyklėje.

Saugaus elgesio patarimai internete Galimi pavojai Patarimai, kaip nuo jų apsisaugoti Elektroniniai grasinimai, patyčios, seksualinis viliojimas, el. persekiojimas * Įspėkite vaikus, jog atsargiai elgtųsi su naujais pažįstamais internete: nors jų bendravimas ir Neteisėtas asmens duomenų ar atvaizdo naudojimas mokykite vaikus saugoti privatumą internete ir neteikti asmens duomenų apie save, draugus ar šeimą, ypač pokalbių svetainėse, skelbimų lentose, socialiniuose tinkluose. atrodytų nuoširdus, jokiu būdu neatskleistų ne tik asmens duomenų, bet ir kitos privačios informacijos (atostogų planų, namuose esančių vertybių ir kt. ). • Raginkite vaikus papasakoti apie naujus, virtualiame pasaulyje sutiktus pažįstamus, ypač tuos, kurie atrodo įtartini. • Domėkitės, ar bendravimas pokalbių kambariuose ir apsikeitimas tiesioginėmis žinutėmis neverčia vaiko jausti persekiojimo, grasinimų, priekabiavimo, patyčių, ar vaikas negauna nepadorių tekstų. Jei taip, užtikrinkite, kad tokį bendravimą vaikas nedelsdamas nutrauktų, arba blokuokite grasintoją. Įtarę nusikaltimą, išsaugokite žinutes kaip įkalčius ir kreipkitės pagalbos į kompetentingas institucijas (žr. bendrąjį skyrių). • Susitarkite, jog apie planuojamą susitikimą su „virtualiu draugu“ tikrovėje visų pirma vaikas praneš Jums. Jokiu būdu į tokį susitikimą neišleiskite vaiko vieno, net jei matėte naujojo draugo atsiustą nuotrauką ar atvaizdą Vaikams registruojantis socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse mokykite juos pateikti tik registracijai būtinus asmens duomenis ir, kiek įmanoma, vietoj asmens duomenų naudoti slapyvardį Skatinkite vaikus nepriimti į kontaktus ir nesidalyti asmenine informacija su nepažįstamais asmenimis. • Mokykite vaikus neplatinti kitų asmeninių nuotraukų be jų sutikimo, nesityčioti iš kitų, nepažeisti kitų asmenų teisių reiškiant apie juos savo mintis. • Prieš skelbiant internete nuomonę, komentarus įvairiomis temomis skatinkite vaikus gerai pagalvoti, ar tai neturės įtakos jų ar jų draugų reputacijai ateityje (pavyzdžiui, ieškant darbo, bendraujant su verslo partneriais ir pan. ).

VAIZDO STEBĖJIMAS Vaizdo stebėjimo sąlygos • Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas: - siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką; - apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (ADTAĮ – 16 str. ).

VAIZDO STEBĖJIMAS • Vaizdo stebėjimo reguliavimas Lietuvoje yra dvejopas: 1. Kai vaizdą stebi juridinis arba privatus asmuo verslo tikslais ( pvz. , savo parduotuvėje), taikom ADTAĮ reikalavimai; 1. Kai vaizdo stebėjimą atlieka privatus asmuo ne verslo , o asmeniniais tikslais, taikytinos taisyklės yra minimalios. Tokie atvejai iš esmės reguliuojami CK 2. 22 ir CK 2. 23 ( apie teisės į asmens privatumą) straipsniais. Tad konkrečių taisyklių ir reikalavimų būtent vaizdui stebėti beveik nėra ir kylant ginčams dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo tai neretai kelia problemų. Asmens , kuris yra stebimas vaizdo kamera, teisės. Svarbiausia principas, kuriuo reikia remtis – asmens privataus gyvenimo gerbimas. Į asmenį privačiomis sąlygomis (jo namuose) be jo sutikimo negalima nukreipti kameros. Net jei vaizdo stebėjimą atlieka kitas privatus asmuo, negalima nukeipti kameros į žmogaus namus, jų langus ar pan. – nes taip varžomas žmogaus privatumas. Vienintelis teisinis būdas užkirsti kelią šių principų pažeidimams - kreiptis į teismą civiline tvarka ir reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus.

Vaizdo stebėjimas darbo vietoje (ADTAĮ -17 str. ) • Vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas: - kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą; - ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų.

Vaizdo stebėjimo reikalavimai (ADTAĮ -18 str. ) 1. Vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente: - kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, - vaizdo duomenų saugojimo terminas, - priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, - šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka - nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Svarbiausia- vaizdo stebėjimo būtinumas – turi būti aiškiai pagrindžiama, kodėl būtent siekiama tikslų vaizdo kameromis, o ne kitomis priemonėmis, kurios mažiau riboja teisę į privatumą. 2. Duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti: - su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis.

Vaizdo stebėjimo priemonių įrengimas (ADTAĮ -19 str. ) . 1 Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. 2. Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. 3. Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz. , tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan. ).

Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą (ADTAĮ -20 str. ) 1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija: 1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą; 2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris). 2. Duomenų valdytojas gali pateikti ir kitą papildomą informaciją, kad būtų užtikrintas teisėtas vaizdo duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių (pvz. , vaizdo stebėjimo tikslas). 3. Vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti pasirašytinai informuojami ADTAĮ 24 str. 1 d. nustatyta tvarka. . Duomenų valdytojas privalo suteikti duomenų subjektui, kurio asmens duomenis renka tiesiogiai iš jo, šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi) 2) kokiais tikslais ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys; 3) kitą papildomą informaciją (kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; kokius savo asmens duomenis duomenų subjektas privalo pateikti ir kokios yra duomenų nepateikimo pasekmės, apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti

ASMENS TEISĖ REIKALAUTI VAIZDO ĮRAŠO Kai taikomas ADTAĮ, t. y. kai vaizdo įrašą turi juridinis asmuo, žmogus turi teisę reikaluti vaizdo įrašo, kuriame jis yra užfiksuotas , kopijos. Daugeliu atvejų, jei prieš žmogų buvo padarytas nusikaltimas, jis turi teisę reikaluti įrašų kopijų. Privatus asmuo, stebintis vaizdą, tokios informacijos teikti neprivalo. Įrašo kopijas visais atvejais turi teisę pareikalauti ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija – policija. Draudimo vykdyti vaizdo stebėjimą viešose vietose nėra. Privatus asmuo tą gali daryti ( fotografuoti, filmuoti) ir tam nereikia į kadrą patenkančių asmenų sutikimo iki tol, kol jie neišreiškia akivaizdaus prieštaravimo arba nėra užfiksuojami žeminančiose situacijose. Jeigu tokį stebėjimą nori atlikti juridinis asmuo, reikia pagrįsti tokio stebėjimo būtinumą.

VAIKO TEISIŲ IR TEISĖTŲ INTERESŲ APSAUGOS ŽINIASKLAIDOJE UŽTIKRINIMAS Galima išskirti dvejopą vaiko ir žiniasklaidos santykį, analizuojant vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus: - pirmuoju atveju omenyje turimos situacijos, kai vaikas yra viešosios informacijos vartotojas; - antruoju – viešosios informacijos objektas, kai apie jį skelbiama kaip apie tam tikrų elgesio taisyklių pažeidėją ar tokio pažeidimo auką.

Teisinis vaiko teisių žiniasklaidoje reglamentavimas • LR Konstitucijos 25 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo 4 str. nustato žmogaus teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. • Tačiau LR Konstitucijos 25 str. 3 d. numatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. LR Konstitucijos 22 str. 1 d. numato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas.

Teisinis vaiko teisių žiniasklaidoje reglamentavimas JT Vaiko teisių konvencijos 16 str. įtvirtina, kad kiekvienas vaikas turi būti apsaugotas nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. - 17 str. valstybės dalyvės pripažino visuomenės informavimo priemonių svarbą bei įsipareigojo rūpintis, kad vaikas galėtų naudotis įvairia informacija, ypač ta, kuri prisideda prie vaiko socialinės, dvasinės ir dorovinės gerovės, skatina jo fizinį bei psichinį vystymąsi. Konvencijoje Dėl televizijos be sienų (ratifikuota 2000 metais) nurodoma, kad programos negali būti nepadorios ir turėti pornografinių elementų; be pagrindo pabrėžti smurtą; programos, galinčios pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam vaikų vystymuisi, neturėtų būti rodomos tada, kai vaikai gali jas pamatyti. • Visuomenės informavimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu. - įstatymo 3 d. nurodo, kad draudžiamos programos ar laidos, kurios gali rimtai pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač pornografijos ir (ar) savitikslis smurto vaizdavimas.

Teisinis vaiko teisių žiniasklaidoje reglamentavimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. numato valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. - 46 str. įtvirtina draudimą rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas skelbia: , , Galimybė gauti ir skleisti informaciją, kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu užtikrinti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šią žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti jų pusiausvyros“. • • Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti vaikams sielvarto ar baimės. Vaikams pateikiami klausimai turi būti kruopščiai apgalvoti ir tinkami jų amžiui. Neleistina versti vaikus kalbėti apie tėvų santykius, šeimos gyvenimo būdą, konfliktus ir pan. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos identifikuoja ir apibrėžia informaciją, kuri yra kenksminga vaikų vystymuisi ir nustato jos naudojimo kriterijus.

Teisinis vaiko teisių žiniasklaidoje reglamentavimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 str. numatyta administracinė atsakomybė už kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ar platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo tvarkos pažeidimus; - 214 (19) straipsnyje reglamentuota atsakomybė už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (ar) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos reikalavimų pažeidimus, taip pat už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimą. • Baudžiamojo kodekso 309 str. numato baudžiamąją atsakomybę už pornografinio turinio produkcijos gaminimą, platinimą, viešą demonstravimą. Teisinei bazei įgyvendinti būtina atitinkamus įgaliojimus turinti institucinė sistema

Teisinis vaiko teisių žiniasklaidoje užtikrinimo institucinė sistema 1. Žurnalistų etikos inspektorius: - rūpinasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi; - analizuoja įstatymo taikymą; - inicijuoja žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmus; 3. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija: - rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; - nagrinėja pareiškimus bei priima sprendimus dėl Etikos kodekso pažeidimų; 5. Savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnyba 2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija: - pagal savo kompetenciją vykdo Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą - ir turi teisę už pažeidimus taikyti Visuomenės informavimo įstatyme bei ATPK nustatytas poveikio priemones transliuotojams, retransliuotojams. 4. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga: - vykdydama vaiko teisių laikymosi priežiūrą ir kontrolę, pagal kompetenciją, taip pat atsako už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. - gavusi informacijos apie vaiko teisių pažeidimus, turi teisę nedelsdama imtis visų teisėtų veiksmų, kurie užtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ir galimybę kreiptis į atitinkamą valstybinę instituciją dėl vaikų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo žiniasklaidoje.

Teisinis vaiko teisių žiniasklaidoje užtikrinimo institucinė sistema PROBLEMA Pagal esamą teisinį reglamentavimą, vaiko atstovais pagal įstatymą yra laikomi tik vaiko tėvai (įtėviai) bei, atitinkamais atvejais, vaiko globėjai (rūpintojai). - Todėl būtent šiems vaikų atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė pareiga ginti žiniasklaidos veikloje pažeistas vaikų teises ir interesus. Neretai vaiko atstovai kreipiasi dėl vaiko teisių pažeidimų į žiniasklaidą viliantis, jog, paviešinus privataus pobūdžio problemą, ji išsispręs be jų pačių ir kompetentingų institucijų įsikišimo. Tokiais atvejais žiniasklaidos priemonės interesą sunku apspręsti: ar tai nesavanaudiška pagalba bėdos ištiktam žmogui, ar pasinaudojimas situacija programų tinklelį užpildant kontraversišku siužetu.

TEISINIAI VAIKO INTERESUS PAŽEIDŽIANČIOS INFORMACIJOS KRITERIJAI • Kalbant apie informaciją, galinčią pažeisti vaiko interesus, visų pirma derėtų atskirti dvi tokios informacijos rūšis: 1) informaciją, kurią skelbti yra absoliučiai draudžiama, 2) informaciją, kurios skelbimas yra ribojamas, t. y. užtikrinus deramas apsaugos priemones ir galimybes už vaikų auklėjimą atsakingiems asmenims ją galima skelbti tam tikru metu ir/arba tam tikromis sąlygomis (faktiškai tuomet, kai viešasis interesas skelbti atitinkamą informaciją yra didesnis nei galimas neigiamas poveikis vaikui, pavyzdžiui, informaciją skelbiant mokymo tikslais).

Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija 1. Darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi laikoma viešoji informacija: 1) susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu arba vandalizmu: kai detaliai vaizduojamas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas ar kankinimas, turto naikinimas ar gadinimas, taip pat teigiamai vertinamas smurtas, mėgavimasis prievarta ar žiaurumu; 2) kurioje rodomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas tapatybei nustatyti; 3) erotinio pobūdžio: kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys; 4) sukelianti baimę ar siaubą; 5) skatinanti azartinius lošimus;

Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija 6) kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas; 11) kurioje kurstoma diskriminacija dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, lytinės orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybės. 7 ) skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę; 12) kurioje patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus. 8) susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu; 13) skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai; 9) kurioje dažnai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai; 14) Informacija, susijusi su asmens duomenų apsauga. 10 ) kurioje teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai; 2. Informacijos, atitinkančios bent vieną iš pateiktų 14 kriterijų, skelbimas ar (ir) platinimas gali būti draudžiamas arba ribojamas.

DRAUDŽIAMA SKELBTI INFORMACIJA ŽINIASKLAIDOJE Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis: 1) kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę; 3) kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai; 2) kai skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę; 5) kai neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti jo asmens tapatybę. Viešai skelbti šią informaciją yra draudžiama. 4) kai piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai;

Neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi darančia informacija laikoma viešoji informacija, kurioje „pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai“ ( 6 str. 3) • Šioje teisinėje nuostatoje vartojamas terminas „pateikiant“ turi du aspektus. 1) Vaiko interesus gali pažeisti pati informacija. Tačiau ne vien ji. Informacija gali būti pakankamai neutrali arba bent jau ne itin reikšminga, tačiau ją pateikiant vaiko interesai visgi pažeidžiami. 2) Interesai pažeidžiami dėl pasirinkto nederamo informacijos pateikimo būdo. pvz. , kalbėdamas apie vieną ar kita įvykį žurnalistas (mokytojas) kelia tam tikras hipotezes ir tokiomis hipotezėmis sukuria neigiamą kontekstą (atmosferą). Dėl šių hipotezių (kurios siejamos su faktais, turinčiais ryšį su nepilnamečiu) vaikas gali pasijusti labai nepatogiai. Ypač prieš savo bendraamžius. Taigi, nors pati informacija lyg ir nekalta, keliamos versijos (pagal visuomenės informavimo įstatymą jos negali būti laikomos informacijos pateikimu) vaiką sieja su negerais dalykais ir tokiu būdu pažeidžiami jo interesai.

Nepilnamečiai, ypač mažamečiai vargu ar gali tinkamai suvokti (įsisąmoninti) savo tikruosius poreikius. Būtent dėl šios priežasties turime akivaizdų su vaiko interesus pažeidžiančios informacijos kriterijais susijusį principą: nepilnamečio asmens sutikimas, kad su juo susijusi informacija būtų paskelbta, nereiškia, kad ją paskelbiant nėra pažeidžiami to vaiko interesai. Paties termino „interesas“ sąvoka teisėje nėra visiškai vienareikšmiška. Pavyzdys: vienoje TV laidoje buvo rodoma, kaip atliekama plastinė vaiko ausų operacija. Motina vaiką lydėjo, ji viską puikiai žinojo, bet leido filmuoti. Tačiau vienas iš labiausiai paplitusių šio termino aiškinimų būdų (teisine prasme) - interesus laikyti asmens įsisąmonintus poreikius Svarbiausia nustatyti, ko siekiama visuomenei pateikiant tokią informaciją: ar ginti vaiko interesus? Kas kaltas, tėvai ar televizija?

Nepilnamečio asmens tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimas, kad su vaiku susijusi informacija būtų paskelbta, nereiškia, kad ją paskelbiant nėra pažeidžiami to vaiko interesai. Galima išskirti tris bazinius objektus (teisines vertybes), kurias gali pažeisti netinkama arba netinkamai paskelbta informacija GARBĖ ORUMAS PRIVATUMAS Vaiko interesai pažeidžiami darant žalą vienai iš šių teisinių vertybių. Orumas – tai kaip asmuo, atsižvelgdamas į numanomą viešą savo įvaizdį, vertina pats save; garbė – kaip jį vertina aplinkiniai Bene daugiausiai problemų kelia informacija apie vaiko tėvus. Nes tai informacija apie jų artimiausią socialinę aplinką, taigi faktiškai informacija apie juos pačius. .

MOKINIO ASMENS TEISIŲ GYNIMO TVARKA • Duomenų subjektas, siekdamas įgyvendinti savo teises ar manantis, kad tam tikri duomenų valdytojo veiksmai ar neveikimas pažeidžia jo teisėtus interesus (pavyzdžiui, asmens duomenys surinkti neteisėtai), pirmiausia turi teisę kreiptis į duomenų valdytoją su atitinkamu prašymu. • Tačiau tai yra teisė, o ne pareiga – jei duomenų subjektas mano, kad toks kreipimasis problemos neišspręs, dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo ar kitų duomenų valdytojo veiksmų jis gali pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ar kreiptis į kitą instituciją (pareigūną). .

Valstybės institucija Kompetencija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Nagrinėja skundus dėl ADTAĮ , taip pat dėl Elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio pažeidimų (pavyzdžiui, dėl nepageidaujamų elektroninio pašto pranešimų siuntimo tiesioginės rinkodaros tikslais ir kt. ). Vaiko vardu skundą turi pateikti tėvai. Skundas išnagrinėjamas per 2 mėnesius, išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip dar 2 mėnesiams. Nustačiusi pažeidimų VDAI gali duoti duomenų valdytojui privalomus nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos arba surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Žurnalistų etikos inspektorius Nagrinėja skundus dėl asmens duomenų tvarkymo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo, dėl garbės ir orumo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (interneto naujienų portaluose, elektroniniuose dienraščiuose ir kt. ), prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Vaiko vardu skundą turi pateikti tėvai. Skundas išnagrinėjamas per 3 mėnesius. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų vykdymas yra privalomas, už jų nevykdymą gali būti skiriama administracinė nuobauda. Ryšių reguliavimo Fiksuoja pranešimus apie nelegalaus turinio (pedofilinio, tarnyba pornografinio, kurstančio rasinę ir tautinę nesantaiką) informaciją internete. Šiuos pranešimus galima pateikti internetu anonimiškai.

Valstybės institucija Kompetencija Vaiko teisių apsaugos kontrolierius Nagrinėja skundus dėl vaiko teisės į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, kitų vaiko teisių pažeidimų. Į šį pareigūną patartina kreiptis ir tada, kai kyla konfliktas tarp vaiko ir tėvų dėl vaiko teisių įgyvendinimo. Vaikas į šią įstaigą gali kreiptis savarankiškai. Skundas ištiriamas per 3 mėnesius, prireikus šis terminas gali būti pratęstas. Kontrolieriaus priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (neprivalomi). Lietuvos kriminalinės policijos biuras Į policiją reikėtų kreiptis tada, kai kyla įtarimas, kad sukčiai perėmė prisijungimo vardus, slaptažodžius, kitus tapatybės nustatymo internete duomenis, pasisavino pinigus ar padarė kitos žalos, taip pat jei vaikas patyrė grasinimus ar kitokią psichinę prievartą internete. Pranešimai apie viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus registruojami telefonu (8 5) 272 5372, el. paštu informacija@policija. lt

Vaiko teisių apsaugos žiniasklaidoje realizavimo būdai NETEISMINIS 1) vaiko atstovai gali kreiptis tiesiog į žiniasklaidos priemonę, kuri paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. - kai pati žiniasklaida paneigia informaciją ir atsiprašo atvejai nedažni; 2) galima kreiptis į žurnalistų savireguliavimo institucijas: žurnalistų etikos inspektorių, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją bei Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. - toks pažeistų teisių gynimo būdas yra neilgai trunkantis procesas, tačiau nelabai efektyvus: jos neturi įgaliojimų taikyti sankcijas ir reikalauti žalos atlyginimo. - institucijų sprendimai dėl pažeidimo fakto tampa reikšmingais įrodymais nagrinėjant ieškinius teisme, todėl asmenys, norėdami apginti savo pažeistas teises, iš pradžių kreipiasi į žurnalistų savireguliavimo institucijas kad būtų ištirti jų skundai žurnalistikos etikos požiūriu, ir tik po to kreipiasi į teismą. TEISMINIS Efektyviausiai žiniasklaidos pažeistos asmens teisės yra ginamos civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka. Tokios asmens teisės gali būti ginamos pareiškiant ieškinius: a) dėl veiksmų, kuriais pažeidžiama asmeninė neturtinė teisė, nutraukimo (pvz. , prašoma nutraukti platinimą leidinio, kuriame paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina pareiškėjo garbę ir orumą); b) prevencinio pobūdžio dėl veiksmų, kurie dar nebuvo atlikti, bet kuriuos ruošiamasi atlikti, uždraudimo (pvz. , kreipiamasi į teismą prašant uždrausti transliuoti laidą, kurioje bus rodoma privati informacija apie asmenį); c) dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo būdu ginant asmens garbę ir orumą, asmuo gali pasinaudoti tik laikydamasis išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. • visų pirma pateikti visuomenės informavimo priemonei rašytinį paneigimą ir paprašyti jį paskelbti ir tokio paneigimo per 2 savaites nepaskelbus kreiptis į teiusmą Jei skleidžiant viešąją informaciją buvo paskelbtos žinios apie asmens privataus gyvenimo aplinkybes, asmuo iš karto įgyja teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų asmeninių neturtinių teisių gynimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (kai pažeidžiamos asmens teisė į vardą, teisė į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažeidus asmens reputaciją). • Galiojantys teisės aktai asmeniui leidžia ginant savo žiniasklaidoje pažeistas teises taikyti veiksmų kompleksą, t. y. vienu metu naudoti ir civilinius teisinius bei neteisinius būdus, t. y. galima kreiptis į žiniasklaidos priežiūros instituciją (pvz. , Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą) dėl etinės atsakomybės ir paraleliai į teismą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Itin sunkiais atvejais teises ginti galima administracinės bei baudžiamosios teisės priemonėmis. Esant nukentėjusiojo skundui, atitinkamais atvejais gali būti už teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimus (BK 167 -170 str. ), asmens šmeižimą (BK 154 str. ), įžeidimą (BK 157 str. ) traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

BENDRAVIMO SU ŽINIASKLAIDOS ATSTOVAIS YPATUMAI • Ryšių su visuomene atstovai spaudai turėtų vadovautis šiais principais. Jei žurnalistai būna tendencingi, nenaudinga vertinti juos kaip priešus. Jei į juos bus žiūrima su akivaizdžiu nepalankumu, tai gali išprovokuoti juos parengti kritišką straipsnį ar reportažą. Būti profesionaliam. Teikiama informacija turi būti tiksli. Apie skelbiamą įvykį būtina turėti daugiau papildomos informacijos, jei kartais jos prireiktų. Jei žurnalistams pažadėta nusiųsti tam tikrą informaciją, būtina tai padaryti laiku. Būti nuoširdžiam ir tiksliam. Žurnalistui negalima meluoti. Jei į pateiktus klausimus atstovas nepajėgus atsakyti, geriau pažadėtą trūkstamą informaciją pateikti vėliau.

BENDRAVIMO SU ŽINIASKLAIDOS ATSTOVAIS YPATUMAI • Ryšių su visuomene atstovai spaudai turėtų vadovautis šiais principais. Padėti žurnalistams dirbti savo darbą. Būtina iš anksto apgalvoti, kokia informacija turėtų būti pateikiama ir gali būti įdomi. Reikia atsiminti, kad žurnalistai ateina ne norėdami padėti organizacijai išgarsėti. Dažniausiai jie ieško kompromituojančių žinių , ir stengiasi jų rasti. Būti atsargiam su pareiškimais “ne spaudai”. Jei atstovas spaudai pasakė ką nors “konfidencialiai”, kitą dieną tai gali atsidurti pirmuose spaudos puslapiuose. Kita vertus, “ne spaudai” gali būti kaip priemonė, nukreipianti žurnalistą sau palankia linkme.

BENDRAVIMO SU ŽINIASKLAIDOS ATSTOVAIS YPATUMAI • Ryšių su visuomene atstovai spaudai turėtų vadovautis šiais principais. Prieš sutikdami duoti interviu, tinkamai pasirenkite. Prieš susitikdami su žurnalistu verta patikslinti susitikimo priežastį ir nuspręsti ar tikrai jūs esate tas žmogus organizacijoje, kurį žurnalistas turi kalbinti. Svarbu kuo daugiau sužinoti apie žurnalistą. Kokia jo straipsnio tema? Koks jo bendravimo stilius? Kokios galimos jo vizito priežastys? Kokį leidinį jis atstovauja? Koks to leidinio stilius? Priešinkitės žurnalisto pastangomis įpiršti savo žodžius. Laikykitės savo numatytų minčių ir kalbėkite aiškiai. Stenkitės pateikti tik faktus, bet ne prielaidas ar hipotezes: jos gali būti vėliau interpretuotos kaip faktai. Patartina susitikimo laiką nustatyti pačiam ( kad nebūtumėte užkluptas netikėtai). Galima aptarti klausimus ar pokalbio tematiką iš anksto. Stenkitės neduoti interviu telefonu arba kai esate nepasirengęs.