Socialin atsakomyb Lietuvoje tik verslas turi bti socialiai

Socialinė atsakomybė Lietuvoje: tik verslas turi būti socialiai atsakingas ? Rita Vilkė Mykolo Romerio universitetas Strateginio valdymo ir politikos fakultetas Valdymo teorijos katedra 2010 -04 -08

Iššūkiai � Integracija ir globalizacija organizacijoms suteikė daug naujų galimybių, tačiau padidino jų valdymo sudėtingumą ir organizacines problemas, lemiančias didesnę atsakomybę ir skatinančias ją suvokti globaliniame kontekste. � Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau neabejojama, ar organizacijos turi būti socialiai atsakingos. � Organizacijų verslumo lygis vertinamas remiantis socialinio priimtinumo kriterijais. � JT ir ES iniciatyva stipriai skatinamas ĮSA politikos ir strategijos suvokimas. 2

ĮSA samprata XX a. teorijose Teorija Požiūris į ĮSA svarbos laipsnis Požiūris į ĮSA kaštus Agentavimo teorija Katego riškai neigiamas Nesvarbi Įmonės išteklių švaistymas Suinteresuo tųjų grupių teorija Teigiamas Būtina Atsakingo valdymo Teorija Teigiamas Transakcijos kaštų teorija Išteklių teorija Friedman, 1962, 1970 ĮSA motyvai Pagrindiniai argumentai Už verslo interesų ribų Ne ekonominiai Versle turi būti paisoma tik akcininkų interesų Pateisinami ilgu laikotarpiu Pašalinti arba sumažinti suinteresuo tųjų grupių pasiprieši nimą Veiklos Veiksmingu mo didinimas Ilgu laikotarpiu turi teigiamą įtaką įmonių finansiniams rezultatams Labai svarbi Neišven giami Socialiniai etiniai Moraliniai Vadovai privalo elgtis moraliai neatsižvelgdami į finansinę naudą Sąlygiškai teigiamas Abejo tina Tik iš dalies pateisinami Socialiniai, tiesiogiai nesusiję su verslo tikslais Tik iš dalies gali būti ekonominiai Griauna privačios nuosavybės teises, skatina tikrosios verslo atsakomybės eroziją Labai teigiamas Svarba didėja Būtini Ekonominių ir socialinių tikslų derinimas Darni raida Koreliacija tarp ĮSA kaštų ir ilgalaikio įmonės ekonominio efektyvumo Freeman, 1984 ĮSA tikslai Donaldson, Davis, 1991 Williamson, 1993 Penrose, modif. Wernerfelt, 1984; Barney, 1991; Šaltinis: Juščius V. , 2007. 3

ĮSA analizės metmenys moksliniuose tyrimuose: viešosios vadybos aspektas �Dar besikristalizuojančiose socialinės atsakomybės teorijose ryškėja viešojo sektoriaus vaidmuo socialinės atsakomybės skatinimo procese. �Valstybei priskiriamas pagrindinis vaidmuo kuriant ĮSA teisinio reguliavimo sistemą bei skatinant verslo subjektus vykdyti atsakingą ir darnią veiklą (Aarinson and Reeves, 2002 a; Moon and Sochaki, 1996; Zappal, 2003; Albareda et. al. , 2007). �Valstybė įtraukiama į naują politinių santykių tipą su verslu ir pilietinės visuomenės interesų grupėmis (suinteresuotaisiais), siekiant skatinti atsakingą ir darnią verslo praktiką (Aarinson and Reeves, 2002 a; Albareda et. al. , 2006; Fox et. al. , 2002; Moon, 2004; Albareda et. al. , 2007). 4

1. Sąveikos modelis Valstybė Verslas Visuomen ė 2. Mainų dalyviai ir sritys Teisėtas Normų ir politinių vertybių kolektyvinių reiškėjas; veiksmų darbo jėgos Politiniai kūrėjas; teikėjas ir mainai viešųjųValsty mokesčių Visuomen paslaugųbė mokėtojas ė teikėjas Reguliavi Komerciniai mo mainai Verslas Prekių ir paslaugų teikėjas, mokesčių mokėtojas Šaltinis: Middtun, 2005 Šaltinis: Mendoza, 1996 3. ĮSA analizės aspektai sąveikos modelyje Valstybė 1. ĮSA viešajame administravime; 1 2 3 4 Verslas Visuomenė Šaltinis: L. Albareza, J. M. Lozano, T. Ysa, 2007 2. ĮSA valstybės verslo sąveikoje; 3. ĮSA valstybės visuomenės sąveikoje; 4. ĮSA valstybės verslo ir visuomenės sąveikoje. 5

ĮSA viešosios politikos modeliai (ES-15) Modelis Pagrindiniai bruožai Šalys Partnerystė kaip, sektoriuose paskirstyta strategija sprendžiant socialines užimtumo problemas. (angl. – partnership as strategy) Danija, Suomija, Olandija, Švedija Verslas bendruo menėje Nežymi valstybės intervencija (angl. – soft intervention policies), paskatinanti verslo subjektų į(si)traukimą į bendruomenę tiesiogiai įtakojančius valdymo sprendimus (verslumas ir savanorių paslaugos) Airija, Jungtinė Karalystė Darni Nauja egzistuojančios socialinės sutarties versija, plėtra ir išryškinanti darnaus vystymosi strategijos vaidmenį. pilietiškumas Reguliavimas. (angl. strategy of sustainable development; regulation) Agora [1] Įvairių socialinių grupių atstovų įtraukimas į diskusijų grupes, siekiant konsensuso ĮSA srityje (angl. discussion groups, consensus on CSR) Vokietija, Austrija, Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija Šaltinis: L. Albareza, J. M. Lozano, T. Ysa (2006; 2007) Piliečių agora – tai sąsaja tarp Europos Parlamento ir Europos pilietinės bendruomenės. Tai unikali diskusijų su piliečiais Parlamento teisėkūros darbotvarkės klausimais priemonė – tiek savo struktūra, tiek interesų įvairove. [1] 6

Įmonių socialinė atsakomybė – valstybės, verslo ir visuomenės sąveika ĮSA skatinimo priemonių paketas teigiamai įtakoja socialinės atsakomybės idėjų sklaidą ir įgyvendinimo praktiką, jei jis: �tinkamai suformuotas, �pritaikytas esamai situacijai, �sistemiškai įgyvendinamas, �nuolat stebimas, �reflektyviai tobulinamas. 7

ĮSA iniciatyvų raida ir plėtra Lietuvoje Šaltinis: sudaryta autoriaus 8

Pagrindinės ĮSA diegimo problemos Lietuvoje � Daugelis Lietuvos įmonių, nors ir nedeklaruoja ĮSA nuostatų laikymosi, tačiau atskirose veiklos srityse jų laikomasi, to nesuvokiant kaip dalies ĮSA nuostatų diegimo: skatinant darbuotojus kelti kvalifikaciją, organizuojant dalį darbuotojų (šeimų) laisvalaikio, propaguojant sveikos gyvensenos aspektus, gerinant psichologinį klimatą darbe, laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų bei skaidraus verslo principų. � ĮSA skatinimo priemonės neretai kuriamos ir įgyvendinamos atsietai viena nuo kitos; � Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir koordinavimo; � Nepakankami instituciniai, struktūriniai ir funkciniai gebėjimai ĮSA įgyvendinimui; � Informacija apie ĮSA Lietuvoje padrika, nenuosekli: kiekybine ir kokybine prasme labai trūksta sistemiškai koncentruotos informacijos sklaidos ir apsikeitimo priemonių. 9

Kokios ir kaip sprendžiamos svarbiausios problemos ? Lietuvos Respublikos Vyriausybė žengė kitų ES narių pavyzdžiu, pripažindama, kad socialiai atsakingas verslas atitinka visuomenės gerovės lūkesčius ir yra naudingas socialiniam ir ekonominiam visuomenės vystymuisi.

1 tikslas - Teisinės ir institucinės aplinkos, palankios ĮSA plėtoti, kūrimas �Teisės aktų pakeitimai, kurie skatintų įmonių socialinės atsakomybės plėtrą ir panaikintų šios plėtros kliūtis. �Vienos ĮSA valdymo struktūros, ir vieno tinklo sukūrimas, užtikrinantis veiksmingą ĮSA plėtrą, apsikeitimą informacija ir dalijimąsi patirtimi. 11

2 tikslas - Geresnio įmonių socialinės atsakomybės suvokimo, socialinio ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimas �Institucijų atsakingos veiklos ataskaitos gairių patvirtinimo projektas ypatingai opių viešojo sektoriaus atsakomybės problemų sprendimas. �Galimybių įdiegti ĮSA valstybės institucijose studija, pavyzdinis jos diegimo valstybės institucijose veiksmų planas. �Diegimo ataskaitos, atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį ir galimybes jas taikyti Lietuvoje. 12

3 tikslas - Įmonių ir suinteresuotųjų šalių ĮSA klausimais kompetencijos didinimas �Deramas dėmesys Lietuvos aukštosioms mokykloms, o kartu ir negausiam Lietuvos mokslininkų ratui, dirbantiems socialinės atsakomybės srityje. �Pavyzdinio ĮSA mokymo modulio regimas ir įtraukimas į mokymo ir studijų programas. �Parama mokslininkams ir tyrėjams, dirbantiems ĮSA srityje kvalifikacijos ir mobilumo skatinimui, įsipareigojant užtikrinti, kad žinios, įgytos šiose stažuotėse ar seminaruose, būtų naudojamos Lietuvos įmonių socialinei atsakomybei plėtoti. (2010 m. – 20 tūkst. litų; 2011 m. – 30 tūkst. litų) 13

Kuo pasidžiaugti ? �Ryškėja viešojo sektoriaus atsakomybės didinimo siekiai, ko ypač pasigenda skandaluose skendinčių valstybės tarnautojų atsakomybės ištroškusi mūsų visuomenė. �Pradeda vertis kelias Lietuvos akademinei bendruomenei, puoselėjančiai socialiai atsakingą išsilavinusią kartą, kuriai kils mažiau abejonių, ar reikia elgtis socialiai atsakingai. 14

Rekomendacijos (1) �Veiksmingos institucinės ĮSA struktūros kūrimas ne tik laiko klausimas kada ji pradės veikti; efektyvumo klausimai turi būti aktyviau sprendžiami pasitelkiant patyrusius ĮSA srityje dirbančius mokslininkus. �Dėmesys baziniam ĮSA modulio ir kvalifikuotų dėstytojų rengimui, užtikrinant realizavimo kokybę mokymo procese maksimaliai integruojant aktyvius mokymosi metodus, analizuojant gerosios praktikos pavyzdžius tiek sėkmingai ĮSA įgyvendinančių verslo, nevyriausybinių organizacijų, tiek tarptautinę viešojo sektoriaus ĮSA patirtį, akcentuojant kitų šalių pasiekimus ir jų praktinę naudą. 15

Rekomendacijos (2) �ĮSA mokymais visų lygių organizacijose turi užsiimti ĮSA srities specialistai, gebantys perteikti ĮSA vertybes ir jų esmę, o ne komercinių tikslų siekiančios ĮSA mados bangoje susikūrusios konsultacinės įmonės, ĮSA suvokiančios kaip deklaratyvią priemonę tobulinant įmonės ar organizacijos viešųjų ryšių procesą. �Skatinti studentus rengti ĮSA problematiką analizuojančius baigiamuosius darbus: studentų praktikos metu verslo organizacijose ir valstybės bei vietos savivaldos institucijose, skatinti skleisti ir analizuoti ĮSA idėjas veikiančiose institucijose. 16

Rekomendacijos (3) �Nepalikti ĮSA idėjų sklaidos ir įgyvendinimo skatinimo savivaldos institucijų savieigai: būtina vietos savivaldos institucijoms padėti skleisti ĮSA idėjas ir ugdyti socialiai atsakingas bendruomenes, kurių kiekvienas ir esame jų dalis. 17

. . . o viskas ir prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. . . Dėkoju už dėmesį ! 18