RESPUBLIKINIS SEMINARAS SKMINGA INTEGRACIJA IR SAVIREALIZACIJA BESIVYSTANIOJE VISUOMENJE
RESPUBLIKINIS SEMINARAS „SĖKMINGA INTEGRACIJA IR SAVIREALIZACIJA BESIVYSTANČIOJE VISUOMENĖJE - LYDERYSTĖ IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE“ 2014 -04 -17 Pavaduotoja ugdymui Loreta Aurelija Saulevičienė Metodininkė organizatorė Inga Žalnerauskienė
Tikslas: Formuoti pedagogų požiūrį apie lyderystės ugdymo svarbą, ikimokykliniame amžiuje. Uždaviniai: 1. Supažindinti pedagogus su lyderystės samprata. 2. Padėti atskleisti asmenines lyderio savybes. 3. Inicijuoti pedagogus asmeniniams pokyčiams. 4. Padėti pedagogams pasitikrinti bendravimo gebėjimus. 5. Suteikti žinių apie emocinio intelekto svarbą, ugdant/is lyderio savybes. 6. Supažindinti pedagogus su ugdytojų ir šiuolaikinės kartos ugdytinių ypatumais. 7. Pristatyti pedagogams ypatingų gebėjimų mergaitės Andorą Svistak požiūrį apie tai ko suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų. 8. Supažindinti pedagogus su lyderystės ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje. 9. Suteikti praktinių žinių apie emocinio intelekto ugdymą per žaidimus. 10. Atlikus testą padėti pedagogams geriau įvertinti savo santykį su vaikais.
PROGRAMA Eil. Nr. 1. Temos Užsiėmimų pobūdis Laikas 9. 30 -10. 00 Registracija 2. Programos pristatymas Darbotvarkės aptarimas Klausytojų lūkesčių išsiaiškinimas 10. 00 -10. 15 3. „Lyderystės menas” Paskaita Diskusija 10. 15 -10. 45 4. Komandinis žaidimas ”Bokštas” (naujai Praktinė užduotis suformuotų komandų lyderio nustatymui) 5. „Pedagogo vaidmuo šiuolaikiniame ugdyme” 6. Testas “Ar bendraujate emociškai protingai? ” 7. „Lyderystė ir emocinis intelektas“ 8. Pertrauka 9. Mokomasis filmas „Kartų polilogas. Kaip ugdyti Vaizdo medžiaga šiuolaikines kartas? “ 12. 45 -13. 00 10. Mokomasis filmas „Andora Svitak. Ko suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų“ Vaizdo medžiaga 13. 00 -13. 10 11. „Lyderystė ikimokykliniame amžiuje“ Paskaita Diskusija 13. 10 -13. 30 12. Emocinį intelektą skatinantys žaidimai Praktinė veikla 13. 30 -13. 50 13. Testas “Ar žinote vaiko poreikius? ” 14. Seminaro aptarimas Paskaita Praktinės užduotys Diskusija Praktinė užduotis Diskusija Paskaita Praktinės užduotys Diskusija Praktinė užduotis Diskusija Anketa Diskusija Refleksija 10. 45 -. 11. 00 -11. 30 -11. 45 - 12. 15 -12. 45 13. 50 -14. 10 -14. 30
LYDERYSTĖS MENAS Lyderystė yra menas nurodyti kitiems atlikti tai, ko reikia tau, kai jie patys to nori. Dwight Eisenhower
Gajus Julijus Cezaris 100 m. pr. m. e. – 44 m. pr. m. e. Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas,
Čingischanas 1155 -1227 m. Mongolijos valdovas
Gediminas Lietuvos didysis kunigaikštis 1275 - 1341 m.
Thomas Jeffersona 1743 -04 -13 1826 -07 -04 3 -čiasis JAV prezidentas
Napaleonas Bonapartas 1769 -08 -15 1821 -05 -05 Prancūzijos imperatorius
Vladimiras Leninas 1870 -04 -22 192401 -21 Politikas revoliucionierius
Antanas Smetona 1874 -08 -10 1944 -01 -09 1 -asis Lietuvos prezidentas
Adolfas Hitleris 1889 -04 -20 1945 -04 -30 Vokietijos Kancleris
Japonijos imperatorius 1901 -04 -29 1989 -01 -07
Motina Teresė 1910 -08 -26 1997 -09 -05
Nelsonas Mandela 1918 -07 -18 1 -asis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos respublikos prezidentas
Dalai Lama XIV 193507 -06 Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas
Algirdas Mykolas Brazauskas 1932 -09 -22 2010 -0626 1 -asias Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo
Bilas Geitsas 1955 -10 -28 Programuiotojas, verslininkas
Vieni jų skelbė taikias idėjas ir siekė pagelbėti žmonėms
Kiti siekė užkariauti pasaulį
Tai - lyderiai
Kas yra lyderystė? Kodėl tokios skirtingos asmenybės tampa lyderiais? Kas paskatina tapti lyderiu: asmeninės savybės ar žinios?
Lyderystė Ralphas M. Stogdillis, apžvelgęs lyderiavimo teorijas ir tyrimus, pažymėjo, kad „yra beveik tiek pat skirtingų lyderiavimo termino apibrėžimų, kiek ir žmonių, bandžiusių jį apibūdinti“. (J. A. f. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. , Vadyba, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000. )
Schulz (2003) pateikia tokią lyderystės teorijų klasifikaciją, atspindinčią lyderystės teorijų raidą: Lyderystė, kaip sugebėjimas kurti viziją (Manasse, 1986; Westley, Mintzberg, 1989; Kotter, 1990, 1999; Bennis, 1994, Bennis, Nanus, 1997); Lyderystė, kaip įtaka (Madi, Kobasa, 1984; Bass, 1985; House, 1997; Vecchio, 1988; Conger, 1999; Fry, 2003; Zohar, Marshall, 2004; Csikszentmihalyi, 2003); Lyderystė, kaip tam tikromis aplinkybėmis susiklosčiusių įvykių atributas (Pfeffer, 1981, Hunt, 1999; Mc. Elroy, Hunger, 1988).
Pagrindinės lyderystės teorijos Bruožų/savybių požiūris nagrinėja lyderio asmenines savybes. Pagrindinė požiūrio idėja - gebėjimai tapti lyderiu yra įgimti. Stiliaus/elgsenos požiūris - pagrindinė tyrinėjimo sritis konkretūs lyderio veiksmai atliekami einat pareigas. Lyderio demonstruojama elgsena yra svarbiau už jo turimas asmenines savybes. Situacinis požiūris teigia, kad iniciatyvų individo elgesį sukelia tam tikros aplinkybės, kuriomis jis tampa lyderiu nepriklausomai nuo asmeninių savybių
Kelio - tikslo teoriją iškėlė House ir Evans, ji aprašo lyderio gebėjimus motyvuoti bei ugdyti pavaldinius. Lyderio - pasekėjo pasikeitimo teorija pagrįsta Vroomo ir Yettono darbais. Transformacinė lyderystė pagrįsta lankstumu ir sugebėjimu prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos. Šis modelis siejamas su vadovavimo stiliumi, kuriame vadovai skatina darbuotojus keisti savo motyvus, vertybes ir galimybes taip, jog tai padėtų siekti organizacijos tikslų. Transakcinė lyderystė pagrįsta aiškiu bei racionaliu tikslo, uždavinių bei situacijos suvokimu, kas sąlygoja aiškią vadovavimo struktūrą. Lyderis nustato, ką pavaldiniai privalo padaryti, paaiškiana jų vaidmenį ir kiekvienos užduoties reikalvimus, nustato pavaldinių poreikius ir nurodo kaip jie bus patenkinti, kuomet darbas bus atliktas.
Dr. Osvaldas Stripeikis VDU
Taigi galime teigti, kad lyderiais tampama nes: Tai nulemia prigimtinės savybės; Susiklosčiusios aplinkybės; Išmokimas kontroliuoti savo charakterį; Mokėjimas motyvuoti; Prisitaikymas prie pokyčių; Sugebėjimas turėti aiškų tikslą ir suprasti kitų poreikius; Ir viena iš pagrindinių savybių, yra vizijos turėjimas ir dalijimasis ją su aplinkiniais.
Lyderystės guru R. Sharma: „būk lyderis be titulų“.
PRAKTINĖ UŽDUOTIS Komandinis žaidimas ”Bokštas” (naujai suformuotų komandų lyderio nustatymui)
PEDAGOGO VAIDMUO ŠIUOLAIKINIAME UGDYME „Jūs esate tas pokytis, kurį norite išvysti“. Mahatma Gandhis
Lyderiui būdingi bruožai Intelektiniai sugebėjimai: protas, sugebėjimas logiškai mąstyti, išsilavinimas, veiklos srities pažinimas, išmintis, sugebėjimas įsigilinti į klausymo esmę, erudicija konceptualumas, intuicija, originalumas, kalbiniai sugebėjimai ir noras pažinti.
Lyderiui būdingi bruožai Charakterio bruožai: iniciatyvumas, energingumas, kūrybingumas ir išsaugojimas, drąsa, asmenybės pilnatvė, lankstumas, budrumas, sąžiningumas, pasitikėjimas savimi, pusiausvyra, nepriklausomumas, savarankiškumas, ambicingumas, atkaklumas, poreikis pasiekti, valdingumas, pajėgumas dirbti, poreikis dominuoti, agresyvumas, įsipareigojimų laikymasis, dalyvavimas.
Lyderiui būdingi bruožai Įgyti įgūdžiai: sugebėjimas organizuoti, sugebėjimas įtikinti, sugebėjimas gauti palaikymą, sugebėjimas rizikuoti ir prisiimti atsakomybę, sugebėjimas suprasti žmones, sugebėjimas kooperuotis, sugebėjimas išsikovoti populiarumą ir prestižą, taktas ir diplomatija, sugebėjimas būti patikimu, sugebėjimas keistis, sugebėjimas juokauti ir suprasti humorą. Šaltinis: (http: //www. keiciuveikla. lt/news/detail/id/e 0 bf 9 ebc 1 c. Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio? )
Asmeninės savybės, kurias atsinešame gimdami žinoma yra svarbios, nes ne kiekvienas žmogus susidarius atitinkamai situacijai imsis iniciatyvos ir bandys kažką nuveikti, suburti žmones bendram darbui. Tačiau tam, kad veikla kurios imamasi būtų lydima sėkmės vien to nepakanka. Čia prireikia teorinių žinių, kurios kiekvienam lyderiui duos pagrindą, stabilumą, didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, leis būti tokiu lyderiu, kurio vizijas įgyvendinti padės žmones, kuriuos jis subūrė, kurie juo pasitiki ir dėl bendro tikslo atiduos visas savo jėgas ir žinias. Visa tai lems sėkmę to, ką lyderis siekia įgyvendinti.
Pagal Jim Kouzes ir Barry Posner (1987) yra 5 dalykai transformacinėje lyderystėje leidžiantys pasiekti nepaprastų rezultatų: v Rodyti pavyzdį v Įteigti bendrą viziją v Sudaryti galimybes kitiems veikti v Mesti iššūkį procesui v Drąsinti
Dr. Osvaldas Stripeikis VDU
Dr. Osvaldas Stripeikis VDU
„Lyderiais tampa drąsūs žmonės, tačiau šią savybę gali išsiugdyti kiekvienas. Kai žmogus išsiugdo tam tikras savybes, jis nustoja bijoti imtis atsakomybės. Mes visi turime užslėptų galių, apie kurias net nenutuokiame, jos pasireiškia tuomet, kai žmogų užgriūva atsakomybė, tuomet susidarius tam tikrai situacijai, jie pasireiškia kaip lyderiai, nors iki tol negalvojo, jog galėtų tai padaryti. „Saviugdo mokyklos“ internetinio tinklalapio straipsnis „Lyderiu gali tapti kiekvienas“
„- Tikras lyderis nesirūpina titulais ant vizitinės kortelės. Jis rūpinasi savo darbu. Yra atsakingas už rezultatų siekimą. Nuolat tobulina ir siekia naujovių, nepriklausomai nuo to, kai pasiseka tai daryti. Yra entuziastingas ir nenuleidžia rankų net prieš pačius didžiausius iššūkius. Jis stengiasi būti pavyzdžiu aplinkiniams. Tikras lyderis yra nuolankus. Vienas džiazo muzikantas pasakė: nuolankumas yra varomasis variklis. Priešingu atveju negali tobulėti, nes galvoji, kad esi nuostabus. Galiausiai lyderis siekia sukurti tvirtus santykius ir pakeisti savo organizaciją ar pasaulį į gerąją pusę. Lyderiai yra svajotojai ir idealistai“ (http: //gyvenimas. delfi. lt/career/article. php? id=15834679#ixzz 1 ux 4 F 9 mh)
Lyderystė yra tik nedidelė dalis įgimtų savybių, o dižiają dalį darbo sudaro mokymasis, charakterio ugdymas, ir tam tikrų aplinkybių atsiradimas. Pirmiausiai reikia mokytis pažinti save, kontroliuoti savo emocijas, valdyti charakterį. Reikia mokėti pažinti bei suprasti kitus žmones. Būti geru specialistu toje srityje, kurioje dirbi, kad kiti tave gerbtų ir pasitikėtų kaip kvalifikuotu specialistu.
2013 m. rugsėjo mėn. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Lyderystė švietime“ Europos komisijos (EK) narė Androulla Vassiliou, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus, kalbėjo, kad, pagrindinė problema yra jaunimo nedarbas, o esminis pedagogo vaidmuo - stengtis, kad vaikai norėtų mokytis, tobulėti ir per anksti nepasitrauktų iš švietimo sistemos. Todėl pedagogas turi pastoviai tobulinti savo kvalifikaciją ir būti visą gyvenimą besimokančiu. Insbruko (Austrija) Mokytojų švietimo ir mokyklų tyrinėjimo katedros profesorius, Švietimo fakulteto dekanas dr. Michael Schratz, rėmėsi Gallup tyrimų išvadomis, kad svarbiausia žmogui turėti gerą darbą. O šiandien pradėję mokytis vaikai ateityje dirbs darbus, kurių dar net nėra, todėl dabartinės mokyklos bei mokymas turi keistis. Edukologas ir mokslininkas Pasi Sahlberg iš Tarptautinio mobilumo centro Suomijoje sakė, kad užuot skatinę konkurenciją, standartizavimą, patikrinimai grindžiamą atskaitomybę, turėtume švietimo sistemoje skatinti bendradarbiavimą, individualizavimą, pasitikėjimu grįstą atsakomybę. Jis ragino stiprinti pedagoginę lyderystę, teisingumą ir nešališkumą. „Švietimo naujienos“ 2013‘ 8/330
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis 2014 m. sausį, kalbėdamas apie vykusią konferenciją 2013 m. rugsėjo mėnesį teigė, kad lyderystė dažniausiai priskiriama ugdymo įstaigų vadovams, tačiau tai turėtų būti visiems pedagogams būdingas bruožas, nes mokytojas yra tas, kuris eina priekyje, uždega kitus, yra kūrybiškas ir iniciatyvus. Inovatyvus, kūrybiškas, aktyvus, reflektuojantis švietimo dalyvis ir nuolat tobulėjanti, iniciatyvi mokykla – tokia mūsų veiklos kryptis. „Švietimo naujienos“ 2014‘ 1/334
2013 m. lapkričio mėn. ES švietimo ministrų susitikime vienbalsiai buvo patvirtintos išvados dėl efektyvios lyderystės švietime. ES Švietimo taryba atkreipė dėmesį į tai, kad lyderystė mokykloje vertinama kaip antras pagal svarbą, palyginti su mokymo kokybe, su mokyklų veikla susijęs veiksnys, lemiantis sėkmingą ugdymą. Bet lyderystė yra akivaizdžiai pagrindinis veiksnys užsibrėžiant siekius, teikiant pagalbą tiek mokiniams, tiek tėvams ir mokyklų darbuotojams, taigi skatinant siekti geresnių rezultatų. „Švietimo naujienos“ 2014‘ 1/334
„Švietimo lyderystė“ magistrantūros studijų programa Švietimo lyderystės misija: mokykloje kurti geresnės visuomenės pavyzdį, ugdyti žmones, kurie kurs naują visuomenę, siekdami nuolatinio tobulėjimo, ugdydami kompetenciją keisti ir keistis, vadovaudamiesi bendro gėrio supratimu. Lyderystės vardan mokymosi paskirtis – tobulinti kiekvieną mokyklą ir visą švietimo sistemą, pačiam lyderiui bręstant kaip asmenybei ir ugdant besimokančias bendruomenes lyderystės dvasia. Lyderystė suvokiama kaip sąveikos procesas, kur mokyklų vadovai bendrauja ir daro įtaką moksleiviams, mokytojams, tėvams, kitoms bendruomenėms, patys mokydamiesi ir bręsdami kaip asmenybės. Šios sąveikos „epicentras“ –mokinių mokymasis, glaudžiai susijęs su visų kitų (mokytojų, vadovų, konsultantų, tėvų ir kt. ) mokymusi, siekiant sudaryti tvirtesnį pagrindą mokinių mokymuisi. 2011 m. „Lyderių laikas“
Lyderystė reiškiasi per: besimokančius mokinius, (mokiniai–lyderiai); Besimokančius mokytojus (mokytojai-lyderiai); besimokančius mokyklos vadovus ir jų pavaduotojus (mokyklos vadovo ir mokyklos vadovo pavaduotojo lyderystė); besimokančius tėvus (tėvų lyderystė); besimokančią mokyklą kaip organizaciją (mokyklos lyderystė); besimokančią savivaldybę ( švietimo politikų lyderystė); nuolat besimokančią šalį (nacionalinė švietimo lyderystė). 2011 m. „Lyderių laikas“
Programa skirta: dalykinėms - specialiosioms, ir bendrosioms – socialinėms, ir asmeninėms lyderio kompetencijoms, postmodernistinio požiūrio itin akcentuojamoms, ugdyti: ar sekasi suprasti skirtingus žmones, suburti komandą tikslams pasiekti, konstruktyviai ir kūrybiškai spręsti problemas, ar sugebama inovatyviai veikti neapibrėžtomis aplinkybėmis, konsultuoti, lavinti bei ugdyti kitus žmones ir save patį.
„Mokytojas – lyderis visuomenės varomoji jėga“ Europos Komisijos komunikate „ 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad „lyderystė – ateities augimo varomoji jėga“, kuri lemia geresnius rezultatus ne tik švietime, bet ir visose valstybės srityse. To siekiant reikia auginti lyderius visose srityse. Kadangi lyderius gali ugdyti tik lyderiai, tad daugiausia dėmesio, pradedant švietimo politikais, švietimo skyrių vedėjais, mokyklų vadovais ir t. t. , turi būti skiriama mokytojams, padedantiems atsiskleisti jauniesiems lyderiams, skatinantiems lyderiškai veiklai. 2013 balandis nr. 1 www. smm. lt
Taigi, ko reikia mokytojams, kad jie galėtų veiksmingiau mokyti ir tapti savo srities lyderiais, būtų labiau patenkinti savo profesine veikla ir turėtų daugiau pasekėjų? Be to, kokio mokytojo reikia šiuolaikiniam mokiniui, atliepiant jo poreikius, siekiant sėkmingesnio jo mokymosi ir geresnio prisitaikymo prie sparčiai kintančios aplinkos? 2013 balandis nr. 1 www. smm. lt
Pagrindinės išvados: Teigiama, kad tik lyderiai gali ugdyti lyderius, tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvienas gali būti lyderiu ir reikštis įvairiose veiklos srityse, skirtingais lygmenimis (klasės, mokyklos, savivaldybės, nacionaliniu bei tarptautiniu mastu). Šiuolaikinio mokytojo kaip lyderio veikla, inovatyvumas ir kūrybingumas, mokant savo pavyzdžiu mokinius, kolegas yra svarbus akstinas, sudarantis sąlygas motyvuoti visuomenę eiti pažangos keliu. Mokytojas lyderis – savo srities profesionalas, kuriantis palankią mokinių mokymuisi ir savo veiklai aplinką, gebantis panaudoti aplinkos pokyčius, nuolat reflektuojantis, siekiantis tobulėti ir skatinantis kitus tobulintis. Mokytojų lyderystei skleistis turi būti sukurta motyvavimo sistema, apimanti itelektinius ir finansinius išteklius, skirtus konkrečiai organizacijai, atliepiant jos ir kiekvieno mokytojo poreikius. Sėkminga mokytojų lyderystė skatina mokytojus bendradarbiauti, siekiant tobulinti mokymą, gerinti mokinių mokymosi rezultatus ir tobulinti mokyklos veiklą 2013 balandis nr. 1 www. smm. lt
Pagrindinis mokytojo tikslas – padėti mokiniui suprasti save ir surasti savo vietą visuomenėje
- Slides: 51