Neoklasicizmas n Apie 1920 uosius metus gim neoklasicistin

Neoklasicizmas n Apie 1920 -uosius metus gimė neoklasicistinė kryptis. Šios krypties kompozitoriai ilgėjosi tonalios muzikos, savo šalies tradicijų puoselėjimo, kartu siekė atstatyti aiškumą muzikos formose, harmonijoje, vengė emocionalumo, naudojo klasicizmo ir ankstesnių epochų (ypač baroko) žanrus, polifoniją.

Igoris Stravinskis (Igor Stravinskij) (1882– 1971) Mano muziką geriausiai supranta vaikai ir gyvūnai. (I. S. )

Igoris Stravinskis (Igor Stravinskij) (1882– 1971) n n n Moderniosios muzikos tėvas, chameleonas, tūkstančio veidų ir stilių kompozitorius, Rusijos, Prancūzijos, Amerikos pilietis, palaidotas Italijoje. Tokia kompozitoriaus „vizitinė kortelė“, kuria dažniausiai pristatomas kompozitorius, pianistas, dirigentas Igoris Stravinskis. Muzikos mokėsi savarankiškai, keletą orkestruotės ir harmonijos pamokų nusprendusiam muziku tapti jaunuoliui paskyrė kompozitorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas. Pirmieji baletai „Ugnies paukštė“ ir „Petruška“, sukurti 1911 m. ir 1913 m. , nė trisdešimties metų neturinčiam Stravinskiui padovanojo pripažinimą, tačiau trečiajam baletui „Šventasis pavasaris“ teko stipriausi kritikų kirčiai ir žlugusios premjeros dalia.

Igoris Stravinskis (Igor Stravinskij) (1882– 1971) n n Igorio Stravinskio muzikinis skonis nuolat keitėsi. Iš pradžių jis kūrė spalvingų orkestruočių kompozicijas, kurias praturtindavo rusų liaudies muzikos motyvais. Tokia yra pirmųjų baletų muzika, dažnai vadinama „rusiškojo“ laikotarpio kūriniais, vėliau, pakeitęs gyvenamą vietą, pakeitė ir stilių. Šveicarijoje, vėliau – Prancūzijoje kompozitorius prisipažįsta, kad nori kurti šaltesnę muziką – taip nuo 1920 m. iki XX a. vidurio kompozitoriui didelę įtaką daro neoklasicizmas. Dar vėliau, persikėlęs į JAV, savo muzikos kraitelę praturtina religiniais, dodekafoniniais kūriniais. Igorio Stravinskio muzikos įvairovę, stiliaus pokyčius galima atsekti paklausius skirtingo laikotarpio kūrinių, kuriuose atsispindi ritmų ir harmonijų aštrumas, spalvingi orkestro pasažai, džiazo intonacijos, serijos klaidžiojimai ar praėjusių šimtmečių dvasia.

Svarbesni kūriniai n n n Scenai: baletai „Ugnies paukštė“, „Petruška“, „Šventasis pavasaris“, baletinė pantomima „Kareivio istorija“ Instrumentinė: „Regtaimas“ Simfoninė: „Psalmių simfonija“, Simfonija in C I. Stravinsky „Psalmių simfonija“: https: //www. youtube. com/watch? v=VUSfrg. PQj. RM

Sergejus Prokofjevas (Sergej Prokofjev) (1891– 1953) n n n Rusų kompozitorius Sergejus Prokofjevas už Stravinskį jaunesnis beveik dešimčia metų. Nuo vaikystės skambino fortepijonu, anot kompozitoriaus, būdamas 5 metų sukūrė pirmąją miniatiūrą. Vėliau Sankt Peterburgo konservatorijoje aukso medaliu baigė fortepijono studijas. Kūrybos ir muzikos teorijos žinių įgijo lankydamas kompozitorių A. Liadovo ir N. Rimskio-Korsakovo paskaitas. Gyveno Prancūzijoje, JAV, daug koncertavo Rusijoje ir užsienio šalyse. Prokofjevas kūrė simfonijas, instrumentinius koncertus, operas, muziką kino filmams, sonatas fortepijonui, simfonines siuitas, kompozitoriaus „arkliukas“ – ironiški, kandūs kūriniai.

Svarbesni kūriniai n n n Scenai: baletai „Romeo ir Džiuljeta“, „Pelenė“ Simfoninė: Simfonija Nr. 1 („Klasikinė“) op. 25, D-dur; Nr. 7 op. 131, cis-moll Fortepijonui: Koncertas fortepijonui op. 26, Nr. 3 C-dur, pjesių ciklai „Sarkazmai“, „Akimirkos“

Stilius n n Prokofjevo kūryba įdomi harmoniniais vingiais, orkestruotės sprendimais. Visiems instrumentams rašė in C derinime. Jo stilius aiškus, kapotai aštrus, lakoniškas, su grotesko elementais (netikėti juoko ir baisumo, tikrovės ir prasimanymo deriniai). Iš kitos pusės – pastebimas susižavėjimas „klasikine” rašymo maniera (Haidnas, Mocartas, ankstyvasis Bethovenas). Pastarieji kūriniai spinduliuoja giedra nuotaika, lengvumu. Nors šiandien tvirtiname, kad Prokofjevo muzikos stilius neoklasicistinis, pats kompozitorius jį nusakė papildomomis savybėmis: ilga, kiek kampuota, melodija, svajingumas atsispindi visuose lyrinių baletų epizoduose, novatoriškoji linija pasireiškia ieškojimais harmonijoje, instrumentuotėje, melodikoje, o tokatiškumą, bėglumą įkvėpė Šumano tokatos.

Kūriniai n n n S. Prokofjevas, baletas „Romeo ir Džiuljeta“ op. 64, „Riterių šokis“ nr. 13 https: //www. youtube. com/watch? v=Sy. Do 3 h 1 Tu 7 c Prokofjevo neoklasicistinį braižą taikliausiai atspindi jo pirmoji simfonija, baigta 1917 m. Kūrinys gimė iš noro parašyti simfoniją „lengva ranka“ – linksmą, giedrą, klasikiniu stiliumi. S. Prokofjevas šioje simfonijoje panaudojo Haidno porinės sudėties orkestrą, jam būdingą faktūros lengvumą ir skaidrumą. Besišypsančią, nerūpestingą, lengvai ironišką muzikos tėkmę pabrėžia netikėti tonacijų sugretinimai, įvairūs harmoniniai šuoliai. S. Prokofiev, Simfonija nr. 1 „Klasikinė“, op. 25, III dalis Gavotas https: //www. youtube. com/watch? v=zxa. Eb 6 Mjbfo

„Šešetas“ n n n Stravinskio muziką ypač vertino prancūzų kompozitoriai, pasivadinę „Šešetu“, susikūrę po I pasaulinio karo ir kaip kūrybinė grupuotė gyvavusi iki 1929 m. „Šešetą“ sudarė kompozitoriai Arturas Honegeris, Darijus Mijo, Francisas Pulenkas, Lui Diurei, Žoržas Orikas, Žarmena Taifer. „Šešeto“ „krikštatėviais“ tapo rašytojas ir kritikas Žanas Kokto bei kompozitorius Erikas Sati, garsėję triukšmingais pasisakymais, kandžia impresionizmo kritika.

„Šešetas“ n Rami, sausa, tyli, nesentimentali – toks apibūdinimas tiktų daugeliui Sati fortepijoninių pjesių. Populiariausia Sati pjesė – pirmoji gimnopedija („Gymnopedie“), dėl kurios kompozitorius kartais pavadinamas „ambientinės“ (rami pramoginės elektroninės muzikos rūšis) muzikos tėvu. n https: //www. youtube. com/watch? v=315 XN 6 VPi 8 U n

„Šešetas“ n n „Šešeto“ (Les Six) kompozitoriai priešinosi emocionalumui, daugžodžiavimui. Aiškumas, paprastumas, neilgos kompozicijos, buitiniai motyvai, miesto triukšmo atspindžiai, kartais − konstruktyvizmas – pagrindiniai „Šešeto“ idealai. Ryškiausieji „Šešeto“ kompozitoriai – D. Mijo, A. Honegeris, F. Pulenkas muziką aktyviai kūrė ir grupuotei iširus.

D. Mijo (Darius Milhaud) n n D. Mijo (Darius Milhaud) kūrė greitai ir įvairius žanrus: nuo dainos iki operos. Kūryboje naudojo politonaciškumą, įspūdingus dinamikos efektus, prancūzų muzikinį folklorą, džiazo ir Lotynų Amerikos liaudies šokių (tango ir samba) elementus. D. Milhaud „Skaramušas“, III dalis „Bazileira“ https: //www. youtube. com/watch? v=Pg. FSYio. Ccm 8

A. Honegeris (Arthur Honegger) n n n A. Honegeris (Arthur Honegger) – šveicarų kompozitorius ir muzikos kritikas gimęs Prancūzijoje. Jo kūrybos pagrindą sudaro stambios formos – oratorijos, simfonijos. Ypač kompozitorių išgarsino oratorija „Žana d’Ark ant laužo“ ir simfonija Nr. 3 („Liturginė“). Honegerio kūryboje girdimi miesto triukšmai, kuriuos kompozitorius supina su atonalumu, spalvingai sulietais tembrais ir rūsčia nuotaika. „Pacifik“ – tai greito ir galingo garvežio rūšis. „Nenorėjau nustebinti garvežio triukšmu, o stengiausi pasimėgauti ir atkurti jo greitą judėjimą“ (A. H. ). Kūrinys sukurtas 1923 m. https: //www. youtube. com/watch? v=w. S 6 XAjd-9 h 8

F. Pulenkas (Francis Poulenc) n n n F. Pulenkas (Francis Poulenc) pagal išsilavinimą – pianistas, kompozicijoje buvo beveik savamokslis. Į Prancūzų „Šešetą“ Pulenkas buvo priimtas vėliausiai – tam priešinosi Sati: demonstratyviai išeidavo iš Pulenko koncertų, manė, kad pasiturinčiam jaunuoliui nėra reikalo tapti kompozitoriumi. Muzikos stilių formavo XVIII a. klavesinininkai, džiazas, Ravelis, Stravinskis. „Nežinau, ar būčiau tapęs kompozitoriumi, jei nebūtų I. Stravinskio“ (F. P. ). F. Poulenc, Sonata fleitai ir fortpeijonui op. 164 https: //www. youtube. com/watch? v=C 2 d. XTfj. YPb. E

K. Orfas (Carl Orff) n n n „Visa, ką parašiau iki šiol, o jūs, deja, išleidote, galima sunaikinti. Mano kūrinių rinkinys prasideda nuo „Carmina Burana“, – taip pareiškė kompozitorius Karlas Orfas (Carl Orff), , anksti supratęs nenorįs kurti romansų, kvartetų, todėl daugelį „tradicinių“ kūrinių sunaikinęs. Apie 1920 m. kompozitorius susižavėjo senųjų polifonistų – Palestrinos, Laso, Gabrielio kūryba ir afri – azijietiškais mušamaisiais instrumentais, turėjusiais įtakos jo muzikai. Tarptautinio pripažinimo kompozitorius sulaukė dėl sceninių kantatų „Carmina Burana“, „Catulli carmina“, „Afroditės triumfai“. „Carmina Burana“ (Bavarijos dainos) kantatos tekstas lotyniškas, paimtas iš viduramžių rankraščio. Jame – moralizuojantys, satyriniai, lyriniai eilėraščiai. https: //www. youtube. com/watch? v=6 OKXZ 0 a. F 8 UQ

Namų darbai Perskaityti ir susikonspektuoti temas: n. Elektroninė muzika n. Pirmieji lietuvių kompozitoriai nhttp: //projektas- muzika. lmta. lt/media/vadoveliai_2/Vadovelis_7/7. Elektronine_muzika/index 7. htm nhttp: //projektasmuzika. lmta. lt/media/vadoveliai_2/Vadovelis_6/2. Pirmieji_lietuviu_kompozitoriai/index 2. ht m