Mokykl bibliotekos iandien prabanga ar btinyb Respublikin mokykl

Mokyklų bibliotekos šiandien: prabanga ar būtinybė? Respublikinė mokyklų bibliotekininkų konferencija „Mokyklos biblioteka – iššūkių švietimui kontekste“ 2015 m. birželio 12 d. Dr. Jurgita Rudžionienė, Vilniaus universitetas Komunikacijos fakultetas Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas

Šiandien: Biblioteka – kas tai ir kam tai? Biblioteka – galvos skausmas visiems? Biblioteka - visuomet buvo ir yra! Dirbkime, kad ir būtų!

. . . Todėl vis tik teigiama vs. neigiama. . .

. . . nes kelionė tikrai ilga. . .

Socialinė sanglauda? • Bibliotekos veikia informacijos, kultūros ir švietimo visuomenės gyvenimo srityse – Šių trijų sričių sandūroje – socialinė sanglauda (bibliotekų funkcijų ir tipų įvairovė ir lemia bibliotekų vaidmens sudėtingumą)

BIBLIOTEKA, tai • socialinės komunikacijos institucija, kaupianti, tvarkanti laikanti dokumentus – rankraščius, knygas, period. leid. , ir kt. spaudinius, vaizdo, garso bei elektronines laikmenas. PAGRINDINĖS FUNKCIJOS – mnemotinė (žmonijos atminties išsaugojimo) ir komunikacinė (žinių skleidimo). • Pagal encikl. žodyną “Knygotyra”, 1997

KONTEKSTAS

SOCIOKULTŪRINĖ APLINKA: socialiniai ir kultūriniai veiksniai • Socialinė aplinka platesnė už demografinę. Žmonių elgseną lemia kultūrinės vertybės ir priklausymas tam tikrai įtakos grupei. • Kultūra – tai visuomenės vertybių, pažiūrų, normų ir papročių visuma, perduodama iš kartos į kartą. • Įtakos grupė – grupė žmonių, kurie lemia mūsų vertybines orientacijas, nuomonę ir elgesį (šeima, draugai, kolegos) • Žmonių gyvensena – gyvenimo būdas, matomoji socialinės aplinkos dalis

Lietuvos kultūros politikos nuostatos Lietuvos kultūros politikos kaitos tikslas – atnaujinti Lietuvos kultūros politikos modelį, kuris padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą. Šiam tikslui įgyvendinti numatomos šios Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės: • įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį, teikiant prioritetą kultūros politikai; • reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją; • gerinti esamą kultūros sistemos finansavimą, užtikrinant kultūros sektoriaus uždirbtų pinigų grąžą kultūrai; • užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių industrijų konkurencingumą; • • • ugdyti kultūrines žmogaus kompetencijas ir kūrybingumą visą jo gyvenimą; formuoti bendrą integralios paveldo apsaugos politiką; užtikrinti Lietuvos darnų vystymąsi, derinant paveldosaugos ir aplinkosaugos tikslus su urbanistine plėtra ir erdviniu planavimu; didinti kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje; plėsti Lietuvos kultūrinę erdvę, vienijant Lietuvos atstovus pasaulyje; konceptualiai, kryptingai siekiant ilgalaikių tikslų, skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje. Iš: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo. Vilnius, 2010 m. birželio 30 d. Nr. XI-977. Prieiga per internetą: http: //www 3. lrs. lt/pls/inter 3/dokpaieska. show doc_l? p_id=377620&p_query=&p_tr 2=2

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos prioritetai: prioritetai • 1. Palaikyti ir tobulinti Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą (VIISP) bei plėsti jos infrastruktūros panaudojimą perkeliant viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę bei jas teikiant. • 2. Dalyvauti kuriant valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą. • 3. Užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto panaudojimą informacinės visuomenės plėtros projektams, derinant skirtingus finansavimo šaltinius (Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, bendrojo finansavimo ir Valstybės investicijų programos lėšas).

Kultūros integracija į ES • Nacionalinių kultūrų savitumo išsaugojimas • Atminties institucijos nacionalinėje, Europos Sąjungos ir pasaulio kultūros ir informacijos politikos kontekste • Nauji bibliotekų vaidmenys

Šijalis Ramamrita Ranganatanas (1892 -1972) • Ranganatano “penki dėsniai” vertinami kaip normatyviniai teoriniai principai, tinkantys ir mūsų dienų bibliotekų bei informacijos tarnybų veiklai reglamentuoti, sudarantys šiuolaikinio informacijos paslaugų sferos sampratos pamatą • pasaulinio garso indų bibliotekininkas ir dokumentalistas, Indijos profesionaliosios bibliotekininkystės mokslininkas – Dirbo įv. tarptautinėse organizacijose – Tarptautinės dokumentacijos federacijos viceprezidentas, UNESCO bibliografijos komiteto narys, Jungtinių Tautų bibliotekų ekspertų komiteto narys

Penki Ranganatano bibliotekininkystės dėsniai 1. Knygos turi būti naudojamos. 2. Kiekvienam skaitytojui – jo knygą. 3. Kiekvienai knygai – jos skaitytoją. 4. Taupyti skaitytojo laiką. 5. Biblioteka – augantis organizmas.

Bibliotekos pagrindinis uždavinys bendrąja prasme – Atrinkti ir įsigyti vartotojų poreikius atitinkančią informaciją Visų šių procesų koregavimas VALDYTI DOKUMENTUOSE FIKSUOTĄ INFORMACIJĄ Tinkama forma ir laiku pateikti vartotojui Organizuoti ir saugoti informaciją Informacijos pagrindu kurti produktus ir paslaugas

Nuo dokumento ir bibliotekos – prie žinių valdymo • Bibliotekos – bibliotekos, archyvo ir kt. informacinius išteklius integruojantys informacijos centrai - o jų uždavinys – sukurti, palaikyti ir valdyti informacijos sistemą, leidžiančią organizacijai maksimaliai panaudoti ir turimus, ir išorės informacijos išteklius, siekiant verslo tikslų • Žinių valdymo funkcija, grįsta efektyviu informacijos valdymo mechanizmu – žingsnis, siekiant įmonės veiklos efektyvumo ir produktyvumo

Kas laikoma dokumentu? • Dokumentas – tai įvairios informacijos laikmenos: spaudiniai, rankraščiai, garso ir vaizdo dokumentai, elektroniniai dokumentai ir t. t. Dokumentas – naudojama ir saugoma laikmena su joje įrašyta informacija: knyga, periodinis leidinys, rankraštis, natos, mikroformos, garsinis ir (arba) regimasis, kartografinis, vaizdinis, elektroninis, aklųjų (Brailio) raštu išspausdintas ar kitu būdu pateiktas informacinis dokumentas (KULTŪROS ĮSTAIGŲ STATISTINIO TYRIMO METODIKA, patv. Statistikos departamento prie LR vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. DĮ-28, 9. 3. 2) http: //www. stat. gov. lt • Dokumentas – įrašytoji informacija arba materialus objektas, kuris g. b. laikomas dokumentavimo vienetu (LST ISO 5127: 2008 Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas)

DOKUMENTAS • “bendrasis vardiklis” • AMB (archyvai, muziejai, bibliotekos) • Viešojo sektoriaus institucijos

Informacinė visuomenė ir žinių visuomenė – koks bibliotekos vaidmuo? • Žinių ekonomikos sistemoje svarbus išteklius yra ŽINOJIMAS ir gebėjimas pritaikyti ŽINIAS gamybos ir paslaugų plėtrai • Svarbu – nuolatinis žinių atnaujinimas

Bibliotekos ir intelekto laisvė • Intelekto laisvė reiškiasi įvairiose bibliotekų veiklos srityse: – atrenkant ir tvarkant informaciją – užtikrinant laisvą prieigą prie visų informacijos laikmenų (tikru iššūkiu bibliotekoms tapo internetas) – užtikrinant klientų lygybę, nepaisant jų amžiaus, įsitikinimų, rasės ir kt. – užtikrinant vartotojo duomenų apsaugą

Svarbiausios bibliotekoms teisės aktų grupės • Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės sutartys • Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas ir kiti specialūs šios srities teisės aktai, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo tvarkos, Dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuostatų patvirtinimo ir kt. , kultūros ministro įsakymai, patvirtinantys Lietuvos bibliotekų fondo nuostatus, privalomus taikyti bibliotekų veikloje standartus, bibliotekų steigimo dokumentai ir t. t. • Kiti įstatymai ir teisės aktai, pavyzdžiui, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas, Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo ir t. t. • Speciali funkcija – bibliotekininkystės Lietuvos ir tarptautiniams standartams

Pirmieji dokumentai Lietuvoje • Pirmasis specialus teisės aktas, reglamentavęs bibliotekų veiklą Lietuvoje, buvo išleistas 1920 metais Lietuvos Vyriausybės įsakymas, apibrėžęs Centralinio Valstybės Knygyno darbo sritis. Jame Centralinis Valstybės Knygynas (biblioteka) įpareigotas įsigyti Lietuvoje leidžiamus dokumentus (senųjų raštų bent po vieną egzempliorių, o naujųjų – po keturis, rinkti užsienyje išleistas mokslo ir kitas knygas ir pan. • Pirmasis bibliotekų įstatymas Lietuvoje – Viešųjų bibliotekų įstatymas, 1936 m. , 1937 m. – taisyklės šiam įstatymui įgyvendinti – Vėliau – 1995 ir 2004 m. LIETUVOS BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMAS; šiuo metu vyksta naujos įstatymo redakcijos rengimas

Tarptautiniai… • Amerikos bibliotekų teisių bilis, 1948 (ALA) • UNESCO viešųjų bibliotekų manifestas, 1994 • Oeiraso manifestas, 2003. . . • Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir vystymąsi 2014 www. ifla. org … …

Bibliotekų funkcijos • Funkcija (lot. functio – atlikimas, vykdymas) • Socialinės bibliotekos funkcijos – tai socialinis vaidmuo, kurį bibliotekos atlieka kaip socialinis institutas visuomenėje • BF apibūdinimas – vienas svarbiausių bibliotekininkystės mokslo teorinių problemų • Tai – naujai apibrėžiama bibliotekų vieta ir vaidmuo • Praktinė reikšmė, keičiantis socialinėms, politinėms, technologinėms sąlygoms

Esminių funkcijų sąryšis • Komunikacinė, kumuliacinė ir mnemotinė f. užtikrina bibliotekoje sukauptų dokumentų “judėjimą” erdvėje, mnemotinė – ir laike • Jei nebūtų vykdoma bent viena jų, biblioteka kaip socialinė institucija nustotų egzistavusi • Tam tikra įtampa tarp funkcijų: – kumuliacinė-mnemotinė – biblioteka, kaip augantis organizmas, ir jai reikalingi pastatai, saugyklos, fondų apsaugos užtikrinimas. . . – Komunikacinė-kumuliacinė – prieštaravimai tarp poreikio saugoti ir skleisti, t. y. išduoti dokumentus (padeda spręsti egzemplioriškumas, TBA, e. kopijų teikimas naudoti ir pan. )

Kintančios funkcijos • Esmines bibliotekų funkcijas konkretizuoja išvestinės, arba kintančios funkcijos • Dažniausiai minimos: – – – Kultūros Švietimo Informacinė Mokslo pagalbinė Rekreacijos / laisvalaikio Profesinės ir gamybinės veiklos informacinio aprūpinimo – Socialinės sanglaudos – Ugdymo.

BIBLIOTEKŲ SISTEMA

Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Rajonų ir miestų savivaldybių viešųjų bibliotekos Apskričių viešosios bibliotekos Lietuvos aklųjų biblioteka Nevyriausybinių organizacijų bibliotekos Aukštųjų mokyklų bibliotekos Nacionalinė biblioteka Viešosios bibliotekos Kitos bibliotekos Muziejų ir kitų kultūros įstaigų bibliotekos Įstaigų ir įmonių bibliotekos Lietuvos bibliotekų sistema Mokslo ir studijų institucijų bibliotekos Mokyklų bibliotekos Specialiosios bibliotekos Lietuvos technikos biblioteka ir techninių bibliotekų tinklas Kolegijų ir aukštesniųjų bei profesinių mokyklų bibliotekos Lietuvos žemės ūkio biblioteka ir tinklas Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Mokslo institutų bibliotekos Bendrojo ir specialiojo lavinimo mokyklų bibliotekos Lietuvos medicinos biblioteka ir tinklas Pagal Petuchovaitė R. , 2004

Bibliotekų tipologija • Bibliotekų tipologija – tai bibliotekų skirstymas į tipus pagal tam tikrus požymius • Svarbi problema (tiek bibliotekininkystės teorijos, tiek praktikos) • Tai bibliotekų jungimosi į tinklus ir sistemas pagrindas • Svarbu: tipologijos kriterijų (požymių) išskyrimas (bibliotekos fondas, geografinė padėtis, skaitytojų kontingentas, žinybinė priklausomybė ? ? ? ) • Požymių “persidengimas”

Lietuvos bibliotekų įstatyme numatyta bibliotekų tipologija • • Nacionalinės Mokyklų Viešosios Specialiosios • Pasigilinkime smulkiau – Lietuvos bibliotekų įstatymas http: //www. lrkm. lt

Viešosios bibliotekos 1 Terminas „viešas” reiškia susijęs su visais žmonėmis, atviras visiems, išlaikomas bendruomenės lėšomis, tarnaujantis bendruomenei. Į lietuvių kalbą žodžių junginiai „public space”, „public service”, „public interest” ir kiti verčiami nevienodai, tai vartojant žodį „viešas”, tai „visuomeninis”

Viešosios bibliotekos 2 • VB tikslas – žinių, informacijos, kultūros ir patyrimo sklaida – pateikimas vartotojams, – galimybių jais nevaržomai naudotis sudarymas. Viešoji biblioteka atsirado visuomenės demokratizacijos procese ir gali gyvuoti tik demokratinėje visuomenėje, kurioje visi piliečiai yra laisvi ir turi lygias teises. Todėl viešosios bibliotekos misija - užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių visiems visuomenės nariams, skatinti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

UNESCO Viešųjų bibliotekų manifestas • Šiuolaikinei VB veiklos gaires apibrėžia UNESCO Viešųjų bibliotekų manifestas (1994 m. ), kuris apibūdina VB kaip švietimo, kultūros ir informacijos instituciją, kuri teikia paslaugas remiantis lygia naudojimosi teise visiems, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, kalbos ar visuomeninės padėties.

MOKYKLOS BIBLIOTEKA

Mokyklos bibliotekos • Mokyklos biblioteka – tai atviras mokyklos informacijos, edukacijos, socialinis ir kultūros centras, kuriame teikiamos profesionalios bibliotekinės ir informacinės paslaugos mokyklos bendruomenei. Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą mokyklos biblioteka turi būti kiekvienoje mokykloje

UNESCO Mokyklų bibliotekų manifestas • UNESCO Mokyklų bibliotekų manifeste taip apibūdinama šiuolaikinės mokyklos bibliotekos misija: „Mokyklos biblioteka teikia mokymosi paslaugas, knygas ir išteklius, kurie įgalina visus mokyklos bendruomenės narius kritiškai mąstyti ir efektyviai naudotis informacija visų tipų laikmenose ir formatuose“.

Mokyklos biblioteka • • Pedagoginių paslaugų centras Informacijos šaltinių centras Medijų centras Didaktinis mokyklos centras Multimedijų centras … …

Mokyklos bibliotekos informacijos priemonių (medijų) centras (School Library Media Center) • 1969 m. ir 1975 m. JAV nacionaliniai MB programos standartai įteisino šį naują MB pavadinimą ir nurodė jo veiklos gaires • Svarbiausias šių gairių tikslas – moksleivio rengimas nuolatiniam mokymuisi, siejamas su informacinio raštingumo gebėjimų ugdymu (Lietuvoje mokinių informacinio raštingumo standarto nėra)

• • Mokyklos biblioteka kaip informacijos centras, teikia paslaugas: aprūpina mokyklos bendruomenę vadovėliais ir mokomąja medžiaga; ugdo mokyklos bendruomenės informacinius gebėjimus; padeda pedagogams kurti pamokų planus; teikia pagalbą moksleiviams, rengiantiems projektus; ugdo mokyklos bendruomenės gramatinį, technologinį ir informacinį raštingumą; propaguoja skaitymą kaip naudingą ir malonų užsiėmimą; organizuoja skaitymą ir knygą propaguojančius renginius.

. . . kitaip tariant, MB paslaugų grupės • Informacinės (mokinių informavimas, informacijos kaupimas, skleidimas, informacinių gebėjimų ugdymas) • Kultūrinės – MB kaip mokyklos kultūrinės traukos centras (parodos, renginiai, popietės, viktorinos, susitikimai su rašytojais ir pan. ) • Ugdomosios • Edukacinės – platesnės už ugdomąsias, nes orientuojasi į žmogaus parengimą gyvenimui

Informaciniai gebėjimai • PAGRINDINIAI gebėjimai – Kompiuterinis raštingumas (technologinė kompetencija) – Žinios apie informaciją ir jos tvarkymo įgūdžiai (informacinė kompetencija) – Teisės žinios ir dorinės nuostatos (sociokultūrinė kompetencija) • IŠPLĖSTINIAI gebėjimai – Technologijos taikymas mokslinei kūrybai, darbams, tyrimams, duomenų analizei – Technologijos taikymas muzikinei ir vaizdinei raiškai – Komunikavimo gebėjimai – Visuomenės žinios

Profesinės organizacijos. Jų vaidmuo American Association of School Librarians – Amerikos mokyklų bibliotekininkų asociacija www. ala. org/aasl/ Australian School Library Association www. asla. org. au Canadian School Library Association www. cla. ca. . .

Švietimas ir lavinimas - tai mažos tautos saugumo garantas, - teigia suomiai (Education is security for a small nation) • Mokykla Suomijoje • Mokyklos biblioteka – raktas į tautos sėkmę http: //finland. fi/Public/default. aspx? contentid =247183&nodeid=41807&culture=en-US • . . . ir Lietuvoje - Mokyklų bibliotekų tinklaraštis http: //inmedio. jimdo. com/

3 jėgos/galimybės – ar galime jas valdyti/įvaldyti? • Atstovavimas (bendradarbiavimas, siekiant “priversti” kitus dirbti Jums; nuo pasyvios prie aktyvios bibliotekinių programų paramos; pradžia – matymas ir planas, toliau – programa ir aptarnaujamų grupių prioritetai) • Ryšiai su visuomene (vienakryptė komunikacija, siekiant sužinoti tai, kas mes esame, ką veikiame, kada ir kur ir kam) • Rinkodara (planuotas ir nuolatinis vartotojų poreikių stebėjimas ir vertinimas ir jų poreikių atitikimo organizavimas)

KELETAS NUORODŲ http: //www. youtube. com/watch? v=Fu 7 Xci. Ji 6 x. Y http: //inmedio. jimdo. com/vaizdo-%C 4%AFra%C 5%A 1 ai/ http: //www. libraryhotel. com/ http: //finland. fi/Public/default. aspx? contentid=283337&node id=41807&culture=en-US

…ir pabaigai

Bibliotekininkai apie paauglius • • • Triukšmingi ir bjaurūs Energingi ir entuziastingi Amžinai skubantys Neorganizuoti ir chaotiški Emocionalūs Įniršę ir nepagarbūs Nenuspėjami “Fiziški” ir “seksualūs” Vertinantys tai, kas yra “jėga” • • • Juokingi Pamišę dėl ausinukų Juda būriais Destruktyvūs Pavojingi Keistai atrodantys Neprotingi Kompleksuoti Nesidomintys bibliotekomis

Paaugliai apie bibliotekininkus • ŠŠŠŠŠŠŠ! Pamišę dėl tylos • Nuobodūs ir senamadiški • Lėti žmonės / lėti kompiuteriai / lėtos sistemos • Pedantiški keistuoliai • Šalti ir niekuo, išskyrus tvarką, nesidomintys • Pasipūtę, formalūs • Griežti • Intelektualūs, belyčiai • Atsilikėliai • NUOBODŪS!!! • Knygų žiurkės • Negali bendrauti daugiau nei su vienu asmeniu • Pernelyg saugo tas savo knygas • Silpnavaliai • Moterys su kuodais, vyrai su kvailais kaklaraiščiais • Rimti • Ramūs • Nesidomintys paaugliais

jurgita. rudzioniene@kf. vu. lt