Mokinio gamtos tyrjo samprata Pareng Klaipdos VDG fizikos

Mokinio – gamtos tyrėjo samprata Parengė Klaipėdos VDG fizikos mokytojos Roma Stonkuvienė Rima Markevičiūtė

Kūno galimybių ribos

• Žmonių kūnai pasižymi pakankamai tobula sandara, bet yra keliolika dalykų ko mūsų kūnai negali atlikti. • Tikslas: Išnagrinėti pateiktus pavyzdžius ir paaiškinti kodėl kūnas negali ko nors atlikti. Medžiagos ir priemonės: • Jūs pats/pati.

SAVOS ALKŪNĖS PABUČIAVIMAS Eiga: • Pabandykite pabučiuoti savo alkūnės patį galą, tik ne rankos vidų.

ĮKVĖPIMAS IR RIJIMAS Eiga: • Įkvėpkite per nosį. • Nurykite seiles. • Pabandykite įkvėpti ir kartu ryti. Tai neįmanoma: niekas negali to padaryti.

IŠŠŪKIS PUSIAUSVYRAI Teorinė medžiaga. Norint pakelti koją reikia perkelti kūno svorio centrą toliau nuo atramos (šiuo atveju medžio). Deja medžio pastumti negalime. . . Eiga: • Atsistokite prie medžio (ar sienos) taip, kad Jūsų dešinė kūno pusė remtųsi į jį, ypač Jūsų dešinė koja turi būti prigludusi prie medžio. • Dabar pabandykite pakelti ir sulenkti kairę koją per kelią. Būkite atsargūs! Niekas negali to padaryti negriūdamas, išlaikydamas pusiausvyrą.

PRILIPĘS PIRŠTAS Teorinė medžiaga. Kiekvienas rankos pirštas turi savas sausgysles ir juda vienas nuo kito nepriklausomai, išskyrus didįjį pirštą ir bevardį.

PRILIPĘS PIRŠTAS • Padėkite delną ant stalo, pirštus šiek tiek praskleiskite. • Pakelkite plaštaką šiek tiek nuo stalo, o didįjį pirštą sulenkite taip, kad jo pirmi du nareliai remtųsi į stalą, o visi kiti pirštai pirmaisiais nareliais remtųsi į stalą (pav. ). • Taip laikydami ranką pakelkite nuo stalo paviršiaus nykštį. Tai atlikti įmanoma. • Nuleiskite nykštį ant stalo paviršiaus ir pakelkite nuo stalo paviršiaus mažąjį pirštą. Tai atlikti įmanoma. • Nuleiskite mažąjį pirštą ant stalo ir pakelkite nykštį ir mažąjį pirštą nuo stalo kartu. Tai padaryti įmanoma. • Nuleiskite mažąjį pirštą ir nykštį ant stalo ir pakelkite smilių nuo stalo. Tai taip pat įmanoma padaryti. • Nuleiskite smilių ant stalo ir pakelkite tris pirštus iš karto: nykštį, smilių ir mažylį. Galima tai atlikti. • Nuleiskite visus pirštus ant stalo ir pabandykite pakelti bevardį pirštą (pav. jis yra su žiedu). Deja pirštas net nepajuda. Atrodo, kad yra prilipęs prie stalo. Neįmanoma pakelti bevardžio piršto nuo stalo, niekas negali to padaryti.

PRILIPĘS PIRŠTAS • Tokius pačius bandymus galite atlikti tik kitaip sudėję rankas. Viso bandymo eiga panaši, kaip ir aukščiau aprašyta, tik rankų padėtis kitokia (2 pav. ). • Pabandykite nykščius atitraukti vienas nuo kito, smilius, mažuosius pirštus ir galiausiai bevardžius.

SAVĘS KUTENIMAS • Net tie žmonės, kurie nejaučia kutenimo, turi bent viena ar dvi kūno vietas, kurias švelniai liečiant kyla kutenimo jutimas. Tačiau patys savęs pakutenti negalime, nes mūsų smegenėlės, dalyvaujančios judesių tvarkyme, gali dar ir numatyti, prognozuoti pojūčius, kuriuos sukels savas judėjimas. Todėl kai patys save kutename, smegenėlės, valdydamos judesį, prognozuoja jutimą ir nuslopina kitų smegenų dalių atsakus. • Pabandykite švelniai pakutenti savo pėdą arba pažastį. Kutenimo nejausite. Kodėl negalime patys savęs pakutenti?

ČIAUDĖJIMAS ATSIMERKUS NEĮMANOMAS Teorinė medžiaga. Kai čiaudime, čiaudėjimo centras siunčia motoriką koordinuojančius impulsus į pilvo, krūtinės, diafragmos, kaklo, veido ir akių vokų raumenis. Eiga: Šio tyrimo atlikti neįmanoma, bet Jūs galite stebėti čiaudėjančius žmones. Atkreipkite dėmesį: čiaudėdami jie visuomet užsimerkia.

Skirtingos temperatūros jutimas Plaštakos padėties ir burnos vaizdas tyrimo metu

Vaiduokliškas kamuoliukas • Laikyk savo smilius taip, kad jie susi liestų maždaug už 30 cm prieš tavo no sį, ir žiūrėk per jų viršų į priešais esan čią sieną. Netikėtai išvysi keistą ka muoliuką, tarsi pakibusį tarp pirštų galų. • Žiūrint per pirštų viršų, akys žvelgia tiesiai į sieną. Tačiau pirštai tinklainė je projektuojami taip, kad abu vaizdai mūsų smegenyse nesusijungia. Mes ma tome dvigubus abiejų pirštų galus. Šie galiausiai susijungia į apvalų arba pa ilgą tariamą vaizdą.

Vaiduokliškas kamuoliukas

Vaiduokliškas kamuoliukas

IŠNYKĘS PIRŠTAS • Uždenkite kairę akį dešine ranka ir dešine akimi žiūrėkite tiesiai į priekį. • Iškelkite kairįjį smilių prie kairios ausies ir iš lėto veskite į priekį. • 3. Kai tik pirštas atsidurs dešinės akies regėjimo lauke nustokite smilių vesti į priekį. • 4. Tuomet pasukite dešinės akies vyzdį tiesiai į smilių.

IŠNYKĘS PIRŠTAS

IŠNYKĘS PIRŠTAS • Rezultatai. Keista, bet kai akis nukreipta tiesiai į pirštą, jo nematome. Kodėl? • Paaiškinimas. Šis įdomus eksperimentas turi geometrinį paaiškinimą, kai Jūs žiūrite tiesiai į priekį (pav. , A) šviesos spinduliai nuo piršto praeina pro nosį ir patenka į akies vyzdį. Bet jei vyzdys bus nukreiptas į kairę (pav. , B) šviesos spinduliai iš piršto nepateks į jį.

Du nosies galiukai Sukryžiuok smilių su viduriniuoju pirš tu ir patrink jų šonais nosies galiuką. Nustebsi pajutęs, kad „turi" dvi nosis. Šiame eksperimente mūsų lytėjimo po jūtis suklaidinamas, nes, sukryžiavus pirštus, jų šonų padėtis sukeičiama. Pirštų šonai, paprastai esantys skirtin gose pusėse, atsiduria vienas šalia kito ir kartu liečia nosies galiuką. Tačiau, kaip įprasta, kiekvienas pats praneša smegenims apie sąlytį su nosimi. Sme genys užregistruoja du nosies galiukus, nes neatsižvelgia į kryžminę pirštų pa dėtį.

Du nosies galiukai

Užduotis Nupiešti piratų laivą

Įsivertinimas Taškai: 1. Vėliava 2. Kaukolės simbolis 3. Skrynia 4. Patrankos 5. Burės 6. 7. 8. Vairas Statinės Vienakis piratas 9. Inkaras 10. Irklai

Įsivertinimas

Lytėjimo testas

Lytėjimo testas Patikrink draugo lytėjimo reakciją. Pa prašyk jį užsimerkti. Praskėsk žirkles 3 centimetrus ir abiem smaigaliais vie nu metu paliesk jo ranką. Draugas pa jus tik vieną žirklių smaigalį. Pakartok bandymą ir kitose kūno vietose. Žmogaus lytėjimo jutimas įvairiose kū no vietose yra skirtingai išlavėjęs. Nu garoje jautrių nervų galūnėlių yra ne tiek daug, kaip, sakysime, veide. Plaš takoje, o ypač pirštų galuose, jų yra tiek daug, kad abu smaigaliai aiškiai juntami jau vos praskėtus žirkles.

Baimės sekundė

Baimės sekundė Virš pragniaužto savo draugo kumščio laikyk pieštuką. Paprašyk draugą, kad sugautų krintantį pieštuką, sugniaužda mas kumštį. Tai padaryti jam nepavyks! Kai akis pamato krintantį pieštuką, ji pirmiausia signalizuoja smegenims. Iš ten rankai perduodamas įsakymas , , griebti". Žinoma, prarandama šiek tiek laiko. Jeigu atliksi bandymą pats, jis pasiseks, kadangi „leisti kristi" ir „griebti" įsakoma vienu metu. Laikas tarp suvokimo ir reagavimo vadinamas baimės sekunde. Vairuotojui šis laiko praradimas pavojingoje situacijoje ga li būti lemtingas.

KURIS STORESNIS?

KURIS STORESNIS? Tikslas pademonstruoti: • lietimo pojūčio jautrumą • abiem rankom liečiant juntamus nevienodus pojūčius.

Skylė rankoje Lapą rašomojo popieriaus susuk į vamz delį ir žiūrėk į jį dešiniąja akimi. Po pierinio vamzdelio kairėje pusėje lai kyk ištiestą kairiąją plaštaką. Išvysi skylę, tariamai einančią per delno vi durį. Ar gali įsivaizduoti, kaip įvyksta ši apgaulė?

Skylė rankoje

Skylė rankoje Dešinioji akis mato vamzdelio vidų, kairioji — plaštaką. Kaip ir normaliai žiūrint, vaizdai, kuriuos mato kiekviena akis, smegenyse suvedami į vieną plas tinį vaizdą. Tai atrodo labai tikra dar ir todėl, kad vamzdelio vidaus vaiz das, kuris persikelia į rankos plaštaką, yra perspektyvus.

Keistas padidinimas Paimk adatą ir pradurk atviruke nedi delę skylutę. Laikyk ją prie pat akies ir žiūrėk pro ją. Jeigu prie pat skylutės priartinsi laikraštį, šriftas pasirodys daug didesnis ir aiškesnis.

Keistas padidinimas

Keistas padidinimas Reiškinys remiasi pirmiausia vadina muoju šviesos užlinkimu. Pro mažą skylutę krintantys šviesos spinduliai sklinda į plotį, todėl raidės atrodo pa didintos. Vaizdo ryškumas padidėja — panašiai kaip ir fotoaparate — dėl ma žos skylutės diafragminio veikimo: pro ją patenka tik siauri spindulių pluošte liai, o trukdantys kraštiniai spinduliai, kurie vaizdą padarytų neryškų, sulai komi.

Nuotolio matavimas Pažymėk tašką popieriaus lape, kurį pa dėk prieš save ant stalo. Dabar paban dyk, laikydamas pieštuką rankoje, pa taikyti į tašką. Tau tai lengvai pavyks padaryti. Tačiau jeigu užmerksi vieną akį, beveik niekada nepataikysi į tikslą.

Nuotolio matavimas

Nuotolio matavimas Viena akimi sunku įvertinti atstumą, nes tik dviem akimis galima plastiškai matyti ir nustatyti erdvės gylį. Kiek viena akis fiksuoja sau tašką iš kito kampo (stebėk, kaip keičiasi kampai, kai artėji prie taško), Pagal šių kampų dydį smegenys gali gana tiksliai nusta tyti atstumą iki taško.

Neįskaitomas raštas Lažinkimės, kad nesugebėsi parašyti sa vo vardo, tuo pat metu vieną koją suk damas ratu. Iš bandymo išeis tik neį skaitoma keverzonė. Tau gal ir pavyks ta pačia kryptimi brėžti ir kartu sukti koją ratu. Tačiau kai tik pradėsi sukti ratą į kitą pusę, judesiai visiškai susimaišys. Mat kojos judesiai įsipainioja į rašymą. Kiek vie na veikla reikalauja taip susikoncent ruo ti, kad du judesiai vienu metu tie siog neįmanomi.

Neįskaitomas raštas

TIRIAMŲJŲ DARBŲ PRISTATYMO ATMINTINĖ • 1. Bendroji charakteristika (mokykla, klasė, mokinių skaičius, mokytojo pavardė, dalykas, būrelis ir pan. ) 2. Tiriamojo darbo pavadinimas 3. Tiriamojo darbo atlikimo vieta, data 4. Tiriamojo darbo eigos paisymas 5. Darbo pilnumas, išbaigtumas 6. Gamtos mokslų dalykų integravimo galimybių išnaudojimas 7. Plėtotė (pasiūlymai, naujos idėjos) 8. Mokinių patyrimai, refleksijos 9. Paties mokytojo atliktos veiklos refleksija (lūkesčiai - rezultatai - lūkesčiai) 10. Iliustracijos (nuotraukos, video ir pan. )

Rekomenduojami darbo aprašo skyriai • 1. Problemos formulavimas (trumpas apibūdinimas, kodėl atliktas tyrimas yra aktualus ir svarbus, ką naujo norėta sužinoti) • 2. Tikslas ir uždaviniai (vienas tikslas ir keli uždaviniai - konkrečios darbo potemės - ne darbo techniniai etapai, o logiškai susieti atskiri tyrimai, kurių kiekvienas yra nukreiptas tikslui pasiekti) • 3. Darbo priemonės, tyrimo metodai ir rezultatai (išvardinamos ir apibūdinamos esminės naudotos darbo priemonės (įranga), aprašomi naudoti tyrimo metodai, nusakomos matavimų (stebėjimų) sąlygos ir pan. , pateikiami gauti rezultatai. Įvertinamas jų patikimumas, jeigu rezultatų yra daugiau nei telpa į ataskaitą, pateikiami failai priedų pavidalu) • 4. Rezultatų analizė, aptarimas ir išvados (atliekama darbe gautų rezultatų analizė, sąryšių paieška, grafinė analizė ir pan. , aptariama ar gauti rezultatai įgalina teigti, kad darbo tikslas pasiektas, formuluojamos išvados – išvados nėra matavimo rezultatų pakartojimas, jos turi būti logiškai pagrįstas gautų rezultatų apibendrinimas remiantis atlikta analize) 5. Naudoti informacijos šaltiniai

Informacijos šaltiniai 1. H. J. Presas. Žaisdami mokomės. V. „Mokslas“, 1981 2. K. Barauskas ir kt. Mokomės gamtoje ir iš gamtos. Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė priemonė. 3 dalys. AS spaustuvė „Titnagas“ 3. http: //www. lmnsc. lt/supadmin/kiti/lmitkcedit/uploads/files/3. %20 Mokome s%20 gamtoje%20 ir%20 is%20 gamtos. %201%20 dalis%20%2856%20 kl. %29. pdf (2015 -10 -20) 4. http: //www. lmnsc. lt/supadmin/kiti/lmitkcedit/uploads/files/4. %20 Mokome s%20 gamtoje%20 ir%20 is%20 gamtos. %202%20 dalis%20%2878%20 kl. %29. pdf (2015 -10 -20) 5. http: //www. lmnsc. lt/supadmin/kiti/lmitkcedit/uploads/files/5. %20 Mokome s%20 gamtoje%20 ir%20 is%20 gamtos. %203%20 dalis%20%28910%20 kl. %29. pdf (2015 -10 -20) 6. http: //www. shopspy. lt/prekes/playmobil-piratu-laivas-477 (2015 -10 -20)

Ačiū už dėmesį