VELYKOS GAMTOS ATBUDIMAS Pareng Aukltoja Olga ukovska 2018
VELYKOS GAMTOS ATBUDIMAS Parengė: Auklėtoja Olga Žukovska © Полшкова В. В. , 2018
Ugdomieji gebėjimai • Vaikui ugdantis tobulėja: • Bendrumo su šeima jausmas, tautinio tapatumo jausmas; • Savo jausmų raiška, kitų žmonių jausmų atpažinimas; • Gebėjimas palaikyti artimesnius santykius su broliais ir seserimis, kitais šeimos nariais; • Vaiko kalbėjimas apie supančią aplinką ir įvykius; • Tautosakos ir grožinės literatūros kūrinėlių deklamavimas, sekimas, pasakojimas; • Emocijų, patirties, įspūdžių raišką meninėmis priemonėmis ir būdais; © Полшкова В. В. , 2018
Pavasario vėjas Nyko, tirpo žiemos sniegas, pavasario saulutės šildomas. Bėgo, čiurleno vanduo į upelius. Onytė išėjo į lauką pasidairyti. Švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus ir ėmė šnabždėti į ausį: — Džiaukis, Onyte, pavasaris eina, — sakė jai. — Atskrieju iš šiltų kraštų. Tenai paukšteliai telkiasi, tariasi: lėksim į Lietuvą, į įprastus laukus, miškus, sodus. . . Vieversėlis lavina savo sparnelius, prisimena savo daineles. Varnėnas kartoja naujai išmoktus žodžius. Lakštingala savo balsą bando. Visi ketina žada linksminsią Lietuvos žmones kaip mokėdami, didelius ir mažus. . . Štai pas jus aplinkui žolelės, gėlelės rengiasi laukus papuošti. Nekantrieji palazdžiai jau pamiškėse iš po sausų lapų savo žiedelius aukštyn kelia. Medžiai krauna pumpurus, žalią sau apdarą rengia. . . Džiaukis, Onyte! © Полшкова В. В. , 2018
Onytei veidas nušvito nuo tokio vėjelio šlamėjimo, nuo saulės malonių spindulių. Pasivaikščiojus grižo raudonais skruostais, linksma, geriausių jausmų pilna. — Mama, — sušuko į kambarį įžengus, — kaip lauke smagu, kaip man gera, kaip viskas man malonu! — Gražus, dukrele, mūsų pasaulis, — pritarė mama, — mokykis tik džiaugtis ir kitiems padėk džiaugtis. Pavasaris, gamtos atbudimas https: //www. youtube. com/watch? v=kgcrs. FFW 1 Xo © Полшкова В. В. , 2018
VELYKOS Velykų šventė prasideda savaitę iki Velykų Verbų sekmadieniu, kurio metu šventinamos verbos: gluosnių rykštelės, kadagių šakelės, Vilniaus krašte – garsiosios Vilniaus krašto verbos, supintos iš įvairiausių džiovintų augalų. Po Verbų sekmadienio seka Didžioji savaitė, kurios metu laikytasi rimties, stengtasi nesibarti. © Полшкова В. В. , 2018
Velykos mūsų protėviams buvo didžioji pavasario ir gamtos atbudimo šventė. Lietuvoje margučiai buvo žinomi jau dvyliktame amžiuje. © Полшкова В. В. , 2018
Margučius puošdavo įvairiomis spalvomis iš gamtoje randamų medžiagų: svogūnų lukštų, ąžuolo ir juodalksnio žievių, džiovinto buroko žievės. Juoda spalva nudažyti margučiai simbolizuoja žemę, mėlyna spalva – dandų, gelsvai žalia spalva reiškia pavasarį. © Полшкова В. В. , 2018
Senoviniai margučių raštai Saulutės, žvaigždutės, rutelės, eglutės, paukščių pėdutės, juostelės, ratukai, taškeliai © Полшкова В. В. , 2018
Vytė Nemunėlis. Dail. Laima Barisaitė. Kur gyvena mėnulis. Džiugas, 2002. © Полшкова В. В. , 2018
Lietuvių pasaka. Kodėl dažo kiaušinius. Buvo vienas labai geras karalius. Visi žmonės jį labai mylėjo. Ir ne tik žmonės. Jį labai mylėjo ir gyvuliai, ir paukščiai. Tik karalius buvo nelaimingas –neturėjo vaikų. Ir žmonės buvo nelaimingi, – kas valdys kraštą, kai karalius numirs? žmonės, ir paukščiai, ir gyvuliai. Iš to džiaugsmo višta padėjo raudoną kiaušinį. Nuo to laiko ir žmonės pradėjo dažyti kiaušinius. Mat nemokėjo kitaip savo džiaugsmo parodyt. © Полшкова В. В. , 2018
Kas gi ta Velykų bobutė? Velykų bobutė buvo vadinama Velyke. Velykė gyveno pamiškėje, turėjo cukrinį arba vaškinį vežimaitį į kurį Velykų rytą pasikinkydavo kiškius ir veždavo kiaušinius vaikams. Dažniausiai kiekvienam vaikui ant palangės buvo paliekami du margučiai. © Полшкова В. В. , 2018
Velykų žaidimai • Margučių ridenimas ; • Margučių bukynės ; • Kiaušiniavimas; © Полшкова В. В. , 2018
Velykų kiškis Eina kiškis takeliu Su pintiniu krepšeliu. O krepšelyje margučiai, Duos kiškelis jų vaikučiams. Kiekvienam dalins po vieną, Kad Velykų šventės dieną Būtų linksma ir smagu Su kiškučio margučiu. © Полшкова В. В. , 2018
- Slides: 15