Kas tas STEAM Samprata Svokos GAMTOS MOKSL TECHNOLOGIJ

Kas tas STEAM? Samprata. Sąvokos. GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS IR KŪRYBIŠKUMO KOMPLEKSINIS UGDYMAS Jurgita Nemanienė Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė 2015 -06 -29

Bendros tendencijos • mažėja susidomėjimas gamtos ir tiksliųjų mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis; • auga kvalifikuotų tyrėjų ir specialistų poreikis; • susirūpinimas dėl inovacijų, taigi ir ekonominio konkurencingumo, mažėjimo; • nepatenkinami tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA, TIMSS) rezultatai. Daugelis tarptautinių ataskaitų rodo, kad ateityje gali pritrūkti pagrindinių gamtos mokslų, tiksliųjų, inžinerinių profesijų specialistų ir ragina modernizuoti gamtos mokslų mokymą mokyklose.

STE(A)M ugdymo veiksmų planas (projektas) Strateginis tikslas: Didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas formuojant inovacijų kultūrą Lietuvoje. Tikslai: 1. Gerinti mokinių pasiekimus STE(A)M srityje. 2. Rengti XXI amžiaus mokytojus, plėtoti STE(A)M ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas. 3. Skatinti visuomenės švietimą ir domėjimąsi STE(A)M temomis.

STE(A)M samprata • STE(A)M ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos kontekste

. . . į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas Contexts for the PISA 2015 Scientific Literacy Assessment

STE(A)M samprata Neformalusis švietimas Menai ir dizainas STE(A)M sąvokoje suprantami kaip tarpdisciplininis kūrybinis procesas (creative activities), jungiantis kūrybiškumą ir inovatyvių technologijų panaudojimą sprendžiant problemas daugialypiame tikrovės kontekste. Kūrybiškumas, techninė kūryba ir inžinerija - kaip tarpdisciplininė prieiga, racionaliai derinama su atskirų mokomųjų dalykų ypatumais. Ugdymo turinys Aplinka vertybinė orientacija/ motyvacija idėjų naujumas ir originalumas ateities perspektyvos įvertinimas idėjų tikslingumas ir pritaikomumas Inovacija, konkrečios problemos išsprendimas

. . . integralus, su tarpdalykines prieiga. . . SOLO taksonomijos lygmenys (pagal „Mokinių kūrybiškumo ugdymą gamtos moksluose“ R. Gadonas, L. Galkutė ir kt. Vilnius 2014) 1. • 1. Ikistruktūrinis 2. Vienastrukūrinis 3. Daugiastruktūrinis

. . . integralus, su tarpdalykines prieiga. . . SOLO taksonomijos lygmenys (pagal „Mokinių kūrybiškumo ugdymą gamtos moksluose“ R. Gadonas, L. Galkutė ir kt. Vilnius 2014) 2. • 4. Sisteminis (sąryšių) 5. Išplėstasis abstraktusis

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (1) Eil. Nr. 2 Vertinamoji sritis Ugdymo turinys ir metodai Kriterijus Ugdymo turinio ir metodų, skirtų STEM gebėjimų plėtotei, tinkamumas Požymiai (rodikliai) 1. Visuomeniškai aktualių tarpdisciplininių temų ir realių problemų įtraukimas į ugdymo turinį. 1. Ugdymo metodų tikslinga įvairovė 1. Ugdymo metodų atitiktis STEM gebėjimų plėtotei

Neformalusis švietimas Neformaliojo vaikų švietimo programų grupių skaičius ir dalis (proc. ) bendrojo ugdymo mokyklose pagal neformaliojo ugdymo kryptis 2012– 2013 m. m. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankančių vaikų dalis (proc. ) pagal ugdymo kryptis 2014 m.

Gamtamokslinio Aplinka u. Aplinkagdymo materialieji ištekliai. Allll • Mokyklos gamtos mokslų laboratorija – mokyklos įrengta patalpa gamtos mokslų praktiniams darbams ir tyrimams atlikti. • Kilnojamoji gamtos mokslų laboratorija – laikinai į mokyklą atvežama įranga ir priemonės gamtos mokslų praktiniams darbams ir tyrimams atlikti. • Virtualios laboratorijos (kompiuterinės) • Edukacinės erdvės mokykloje ir už jos ribų • Metodinė ir mokomoji medžiaga

Pagal NMVA ataskaitas parengtas tyrimas (dr. A. Kalvaitis)2011 m. Iš tyrimo duomenų aiškėja, jog eksperimentinių mokslų mokytojai net ir „parodomosiose“ pamokose mažai laiko skiria praktiniam procesų rodymui (bijo nesuvaldyti klasės, neturi pakankamų išteklių, nemoka? ), o vietoje to orientuojasi į visai klasei, o ne individualiam darbui skirtas tradicines mokymo priemones bei audiovizualines ir vizualines skaitmenines

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011 4 klasės gamtos mokslų rezultatai pagal tai, ar mokykla turi laboratoriją Paremta mokyklos direktorių atsakymais 13

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011 8 klasės gamtos mokslų rezultatai pagal tai, ar mokykla turi laboratoriją Paremta mokyklos direktorių atsakymais 14

9. 1. 3. ir 1. 1. 1. prioritetų lėšų skyrimo schema SF lėšos Švietimo dalis Elementarosios Sudėtingesnės ir inovatyvios Pradinės mokyklos Progimnazijos Metodinė medžiaga, mokymai Mokslo dalis Atviros prieigos centrai Keletas laboratorijų mokyklose ? ? Gimnazijos 15

Pradinukų „mokslinė spinta“ Medžiagų sandara ir savybės: spiritinės žvakutės, lupos, termometrai, geometriniai kūnai. . Garsas ir spalvos: optiniai lęšiai, kūnai. . . Mikroskopai Kompiuteris Kaitinimo elektrinė plytelė Šaldytuvas su šaldikliu Jėgos ir judėjimas: spyruokliniai jėgomačiai, svertai, skridiniai, ritinėliai. . . Elektra ir magnetizmas: magnetai, elektros grandinės rinkiniai. . . Mokyklos įsigytos priemonės: Plastikiniai buteliai, stikliniai indai, Lašinės, audinių pvz, druska, soda, augalai, molis, balionai, žvakutės. . . Gyvoji gamta: vabalų gaudyklės, preparavimo rinkiniai. . .

Progimnazijų pasirinkimai Duomenų surinkimo modulis, programinė įranga LEGO konstruktoriai programinė įranga, priedai, sensoriai, LEGO licencija Kompiu terinė mini laborat. Sensoriai: elektros krūvio, anglies dioksido, įtampos, dujų slėgio, nitrato jonų, p. H, dirvožemio drėgnumo. . . Mikroskopai (mokiniams ir mokytojui) Dokumentų kamera Elektroninės svarstyklės Mechanikos rinkinys Optikos rinkinys Elektrocheminis rinkinys Vandens tyrimų rinkinys Alternatyvios energijos rinkinys

gamtos mokslų laboratorija

Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5– 8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas http: //mokomes 5 -8. ugdome. lt/ • Gamta ir žmogus 5– 6 klasėms Gamtos mokslai 7– 8 klasėms • Mokymosi objektai parengti remiantis Bendrosiomis programomis siekiant užtikrinti: • programose numatytų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą; • galimybę sėkmingai mokytis skirtingų pasiekimų lygių mokiniams; • mokinių aktyvų įsitraukimą į mokymosi ir vertinimo procesą; • patrauklų, motyvaciją skatinantį mokymąsi. 19

• • Kilnojamosios laboratorijos 1. Mažoji demonstracinė laboratorija po Lietuvos mokyklas (aplankytos 50 mokyklų, suplanuota dar 170 vizitų iki 2015 m. ) ü Mobilus planetariumas, judesių registravimo sistema, edukaciniai filmai 3 D formatu, greitaveikė kamera, interaktyvios paskaitos ir mokslininkų konsultacijos. 2. Didžioji laboratorija (nuo kitų mokslo metų – 80 vizitų iki 2015) ü Dangaus stebėjimo ir fiksavimo, šikšnosparnių identifikavimo, lazerių, spektroskopinių, elektronikos, robotikos, biotechnologijos ir kitų fizinių, gamtos tyrimų mokslinės įrangos

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (2) Eil. Nr. 4 Vertinamoji sritis Materialieji ištekliai: patalpos ir įranga Kriterijus Požymiai (rodikliai) Materialiųjų išteklių 4. 1. Įrangos atitiktis poreikiams panaudojimo racionalumas 4. 2. Įrangos pakankamumas atsižvelgiant į STEM 4. 3. Finansinių išteklių diversifikavimas tikslus

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (3) Eil. Nr. 5 Vertinamoji sritis Partnerystė ir bendradarbiavimas Kriterijus Požymiai (rodikliai) Partnerių poveikis STEM 5. 1. Partnerių įvairovė veiklai 5. 2. Bendradarbiavimo tikslingumas 5. 3. Bendradarbiavimo formų įvairovė

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (4) Eil. Nr. 3 Vertinamoji sritis Žmogiškieji ištekliai: administracijos ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Kriterijus Kryptingas personalo STEM kvalifikacijos tobulinimas Požymiai (rodikliai) 1. STEM tematikai skirtų kvalifikacijos tobulinimo renginių, kuriuose dalyvavo personalas, dalis (proc. ) per mokslo metus 1. Analizuojamas kvalifikacijos tobulinimo poveikis ugdymo procesui ir mokinių pasiekimams 1. Pasirinktų kvalifikacijos tobulinimo formų atitiktis poreikiams

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (5) Eil. Nr. Vertinamoji sritis Kriterijus STEM sistemiškas įtraukimas į mokyklos strateginį veiklos planą 1 Strateginis valdymas Savianalizės panaudojimas mokymuisi Požymiai (rodikliai) 1. STEM plėtotė įtraukta į visus strateginio valdymo komponentus (situacijos analizės, tikslų, uždavinių, įgyvendinimo priemonių, išteklių, numatomų rezultatų, rodiklių formulavimą) 1. Holistinė prieiga: STEM integruota į visas mokyklos veiklos sritis 1. Dalyvaujamoji demokratija: įvairūs partneriai pagal savo kompetenciją dalyvauja strateginio plano rengimo ir tobulinimo procesuose 6. 1. Mokyklos personalo, mokinių ir dalininkų aiškiai apibrėžti STEM plėtotės įsipareigojimai 6. 2. STEM veiklos analizės rezultatų

Vilma Ferrari, vilma@imotec. lt VŠĮ Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų institutas STEM strategijos įgyvendinimas vidurinio ugdymo švietimo organizacijoje yra kompleksinis procesas, kuriame: • vyksta organizacijos vidinės kultūros puoselėjimas; • vadovas sugeba įgalinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus – pedagogus prisiimti atsakomybę ir ieškoti veiksmingų mokymo formų; • pedagogai pasižymi aukštomis profesinėmis ir asmeninėmis kompetencijomis; • ugdoma mokinių išorinė ir išnaudojama vidinė motyvacija; • optimaliai panaudojami vidiniai ir išorinius materialiniai resursai. 25

ES 27 šalių progresas inovacijų srityje 26

I Tikslas. Gerinti mokinių pasiekimus STE(A)M Priemonės srityje. Uždaviniai 1. 1 modernizuoti ugdymo turinį 1. 2 užtikrinti STE(A)M ugdymui reikalingos infrastruktūros ir mokymosi aplinkos formavimą (įranga, laboratorijos, kitos patalpos kūrybinei veiklai) 1. 3 sukurti nacionalinį į STE(A)M plėtotę orientuotų mokyklų (STE(A)M mokyklų) tinklą 1. 4 įgyvendinti gabiųjų vaikų ugdymo programą ir projektus STEAM srityje 1. 5 skatinti inovatyvias STE(A)M iniciatyvas, mokykloms bendradarbiaujant su akademiniais, socialiniais, verslo partneriais ir neformaliojo švietimo įstaigomis 1. 6 stiprinti neformaliojo švietimo sistemą, plėsti aprėptį, patrauklumą, mokinių įtraukimą, turinį, suderinant su formaliuoju švietimu. • Atnaujinti Bendrąsias programas • Integruoti IT elementus į pradinio ugdymą • Parengti ugdymo, vertinimo metodiką • Šachmatai pradinukams • Ugdymo rekomendacijos priešm. ugdyme • SMART stalai priešmokyklinukams • Spartaus interneto prieiga • STEAM priemonės 1 -4 kl. ir 5 -8 kl. • Sutelkti informacines technologijas STEAM ugdymui • Skatinti aukštųjų mokyklų dalyvavimą gabių ir talentingų mokslui vaikų ugdyme • Skatinti mokinių bendradarbiavimą STEAM srityje Lietuvoje ir užsienyje • Skatinti profesinio orientavimo mokyklose iniciatyvas • Sukurti mokiniams pritaikytus STEAM atviros prieigos centrus (Future Classroom+ Art/Design) • . . .

II Tikslas. Rengti XXI amžiaus mokytojus, plėtoti STEAM ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas. III Tikslas. skatinti visuomenės švietimą ir domėjimąsi STEAM temomis. Uždaviniai 2. 1. tobulinti STEAM mokytojų kompetencijas STEAM srityje 2. 2. sukurti ir palaikyti virtualų STEAM metodikos centrą 2. 3. į STEAM mokytojų rengimo programas siekti pritraukti geriausius abiturientus 3. 1. plėtoti interaktyvias edukacines erdves neformaliojo švietimo, mokslo ir kultūros įstaigose 3. 2. audiovizualinėmis, tekstinėmis ir kitomis priemonėmis informuoti visuomenę apie aktualijas STEAM srityse 3. 3. skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, organizuojant kultūrinius ir edukacinius renginius STEAM temomis Priemonės Apmokėti STEAM modulių studijas dirbantiems mokytojams Parengti / atnaujinti studijų programas / modulius, orientuotas į STEAM Skirti tikslinę Panaudoti mokslo ir stipendiją technikos muziejų Įkurti mokslo galimybes STEAM muziejų veikloms vykdyti Organizuoti Inicijuoti nacionalinės edukacinius televizijos laidų ciklą renginius slėniuose STEAM populiarinimo Remti edukacinius temomis praktinius projektus, skirtus Plėtoti STEAM įtraukti STEAM mokinius į ugdymui aktualias mokslo ir studijų institucijų, mokytojų verslo įmonių ir kitų kompetencijas organizacijų veiklą