Mokinio aktyvinimo strategijos pamokoje Valdon Indraien Mokinio aktyvinimas

Mokinio aktyvinimo strategijos pamokoje Valdonė Indrašienė

Mokinio aktyvinimas orientuojamas į: • asmenybės kūrybiškumo ugdymą; Šiuolaikinis mokymas šiuolaikinėje • naują žinių kultūrą; mokykloje • naują ugdymo turinį; • į savarankišką mokymąsi.

Šiuolaikinė mokykla 4

Šiuolaikinė mokykla 5

Šiuolaikinis mokymas 6

Šiuolaikinis mokymas 7

Šiuolaikinis mokymas 8

Šiuolaikinis mokinys 9

10

11

5 mokymo realybės (1) • mokymo rezultatai yra nenumatomi bei nepastovūs ir visiškai nepriklausomi nuo mokytojų ketinimų bei elgesio; • mokytojas gali turėti aiškius bei detalius mokymo planus, bet tai, ką išmoksta mokiniai - sunku numatyti ir išmatuoti; 12

5 mokymo realybės (2) • mokytojo darbas vertinamas ne pagal tai, ką jis daro, bet pagal tai, kokie yra mokinio laimėjimai; • mokytojo sąveika su mokiniais yra nuolat kintanti, nereguliari; • mokymas yra toks unikalus, kad neįmanoma jo nei detaliai aprašyti, nei apibrėžti. 13

Pagrindiniai sėkmingo mokymo dėsniai • • Mokiniai turi matyti mokymosi vertę. Mokiniai turi tikėti, kad gali. Iššūkį metantys tikslai. Atsakas ir dialogas apie judėjimą tikslo link. • Sukurti informacijos struktūrą ir prasmę. • Laikas ir kartojimas. • Išmokti įgūdžių ir turinio.

Mokinių aktyvinimo strategija, kurią taikau sėkmingai

Inovatyvių strategijų poveikio vertinimas Patirta, išmėginta, išgirsta inovacija Mokytojo nuostatų ir įsitikinimo kaita Taikomų metodų/ strategijų kaita Mokinių mokymosi pasiekimai Taikomų metodų/ strategijų kaita Mokinių mokymosi pasikeitimai Mokytojo nuostatų ir įsitikinimo kaita Mokinių pasiekimai

Aktyvinimo strategijos • Ar jau ši strategija bus veiksminga? • Kurios strategijos duotų daugiausiai naudos, jei jas įgyvendintume?

Kad įvertintume mokymo strategiją reikia: Kas? Prasminga patirtis Stebėjimas Analizavimas Kas iš to? Nauja patirtis Naujas taikymas Kas dabar? • Palyginti tai su visais alternatyviais būdais tiems patiems tikslams pasiekti; • Neužtenka žinoti, kas veiksminga, reikia žinoti, kodėl tai veiksminga; • Surasti reikšmingiausius sėkmės veiksnius, kurie neveikia Jūsų mokymo kontekste; • Nuolat vertinti savo mokymą.

Veiksmingų strategijų dėsniai • Pasiekimai pagerėja tiek, kiek mokiniai ir mokytojai nustato ir išsiaiškina tinkamus, konkrečius ir iššūkį metančius tikslus. • Pasiekimų gerėjimas yra grįžtamojo ryšio kaip atsako funkcija. • Mokinys daugiau išmoksta, kai sukuria to, ką mokosi sampratą/savo prasmę.

Mokymosi piramidė Klausoma Didėjantis kognityvinis poveikis 5% Skaitoma 10 % Audio-vizualinis būdas 20 % Mokytojas parodo 30 % Diskutuojama grupėje Išbandoma praktiškai Mokinys moko kitus arba tai, kas išmokta panaudoja iškarto 50 % 75 % 90 %

Aktyvumo prigimtis • Žmogus gimsta aktyvus ir aktyvus būna visą gyvenimą (net miego metu smegenys išlieka aktyvios), todėl aktyvumui nereikia jokių kitų variklių. • Žmogus iš prigimties yra pasyvus. Aktyvumą sukelia išoriniai dirgikliai arba reikmės, pasireiškiančios potraukiais, interesais, vidinėmis paskatomis.

Veiklai ir elgesiui kryptį teikia motyvacija Sudaryti sąlygas mokiniui būti aktyviam

Tikslas, kurį vertinu Mokymosi motyvacija Tikėjimas Kiek mokinys tikisi sėkmės mokydamasis x Vertybė Kiek mokinys vertina mokymąsi Tikėjimas, kad galiu pasiekti

Motyvacija ugdymo procese Motyvacijos komponentai Veiklos proceso patrauklumas Rezultato patrauklumas Mokymo turinys, skatinantis norą sužinoti ką nors nauja; Mokymosi procesas, įgalinantis pademonstruoti intelektualinį aktyvumą. Emocijos Kompetencijų ugdymas Aktyvus mokymasis

1. Pamokoje svarbiau pateikti visą turinį nei skirti užduotį savarankiškam darbui. 2. Užduotis pamokoje turi įveikti didžioji dauguma arba visi. 3. Pamokoje tinka visokios veiklos, kad mokiniams mokymasis palengvėtų. 25

1 mitas Pamokoje svarbiau pateikti visą turinį nei skirti užduotį savarankiškam darbui. Tik aktyvūs metodai skatina mokinius susidaryti savo prasmę temai, todėl mes turime atsisakyti smulkmenų, kad liktų laiko šiai veiklai. Mokytojai žino per daug. Turime nuskusti mėsą iki pat kaulo ir išaiškinti temos skeletą (struktūrą), o mėsą priauginti vėliau. Jeigu jūs ir toliau stengsitės išpasakoti mokiniams viską, ką žinote, perpildysite jų trumpalaikes atmintis, supainiosite juos, o svarbiausius dalykus ir taisykles, kuriuos stengiatės išaiškinti, paliksite miglotus. 26

2 mitas Užduotis pamokoje turi įveikti didžioji dauguma arba visi. Daugelis mokytojų įsitikinę, kad jų mokiniai nėra akademiškai talentingi, todėl turėtų atlikti tik tiesiogines „atgaminimo“ tipo užduotis. Kiti teigia, kad laiko yra pasipraktikuoti tik testo reikalaujamoms atgaminimo tipo užduotims. Bet kokio akademinio lygmens mokiniams turime skirti iššūkį metančias užduotis, kurioms atlikti reikėtų analizės, kūrybingumo, kritinio ir kitokio mąstymo. Bet kuriuo atveju, žinios yra būdas pasiekti galutinį tikslą, o galutinis tikslas turėtų būti gebėti mąstyti produktyviai, veikti ir gebėti daryti išvadas. . . 27

3 mitas Pamokoje tinka visokios veiklos, kad mokiniams mokymasis palengvėtų. Veikla turi skatinti mokinį mąstyti, pritaikyti pagrindinius dalykus bei pagrindines taisykles ir išreikšti savo prasmes, kad jas galima būtų tobulinti. Geriausi metodai skatina tiesioginę pagrindinių pamokos tikslų praktiką. Žinios beveik visada yra priemonė galutiniam tikslui; jos vertingos tik tada, kai aktualios mūsų mąstymui. Iš Petty G. Įgūdžiais pagrįstas mokymas: praktinis vadovas. 2008. Vilnius : Tyto alba. P. 310 -312, 377 28

Jei kalbėjimas būtų mokymas, mes visi būtume Kiektokie laikoprotingi, pamokoje reiktų skirti kiekvienai kad vargiai tai pakeltume mokymosi modelio daliai (3 P)? R. F. Mager Mokymasis 5 proc. Peržvelgti 35 proc. Pateikti 60 proc. Pritaikyti

Pažinimo procesas ir mokymosi modelis Pateikti Pritaikyti Pasirengimas mokymuisi Informacijos apdorojimas Peržvelgti Įtvirtinimas

Pažinimo proceso aktyvumas Suvokimas Atmintis Mąstymas Vaizduotė Žiūri - mato Klauso - girdi Regimoji Girdimoji Motorinė Lyginimas Analizė Sintezė Apibendrinimas Teorija Praktika

Aktyvinimo strategijos (1) Pradedant pamoką pateikti mokiniams motyvaciją pagrindžiančius argumentus.

Galimybės: • Pradėkite pamoką nuo pasakojimo, atsitikimo, vaizdinės medžiagos. • Pristatykite problemą. • Užduokite klausimų. • Pasakykite tiksliai, kaip jūs norite, kad būtų atlikta konkreti užduotis. • Nurodykite, kokio pamokos rezultato tikitės.

Aktyvinimo strategijos(2) Paverskite kapitalu nežinomybės, atradimo, smalsumo, tyrinėjimo žadinantį poveikį.

Galimybės: • Temai pristatyti panaudokite numatymo, pagrindinių terminų metodus. • Skatinkite mokinių tyrimus. • Naudokite projektų metodą integruotoms temoms pristatyti.

Aktyvinimo strategijos (3) Remkitės besimokančiųjų patirtimi, tuo stiprindami ankstesnį išmokimą.

Galimybės: • Aiškinimą pradėkite nuo klausimo “Ką žinote ar manote žiną ta tema”. • Paprašykite pateikti pavyzdžių ir analogijų iš realaus gyvenimo.

Buožgalvis ir žuvytė

Buožgalvis ir žuvytė

Giluminis mokymasis Esamos žinios Naujos žinios

Paviršinis mokymasis Naujos žinios Esamos žinios

Aktyvinimo strategijos (4) Kiek galima, mažinkite bet kokias nemalonias mokinio įsitraukimo į darbą pasekmes.

Galimybės: • Skatinkite darbą porose, diskusijas mažose grupėse. • Naudokite atsakymų korteles pamokos rezultatams įvertinti. • Drauge su mokiniais analizuokite mokymą ir mokymąsi

Aktyvinimo strategijos (5) Retkarčiais pasielkite netikėtai.

Galimybės: • Vietoje mokytojo aiškinimo panaudokite abipusio mokymosi metodą. • Dažniau sudarykite sąlygas mokiniams pabūti mokytojo vaidmenyje.

MOKYMO STRATEGIJŲ TAIKYMO TAISYKLĖS SVARBIAU YRA TAI, KO MOKOSI, O NE KOKIA STRATEGIJA TAIKOMA SVARBU NE KONKRETI MOKYMO STRATEGIJA, O MOKINIO MĄSTYMAS SVARBU DERINTI STRATEGIJAS PRIE MOKINIO REIKMIŲ IR SAVO POREIKIŲ

Būdas praturtėti 1. Kaip manote, kodėl žmogus svarstė? 2. Kaip galite paaiškinti tokios pamokos eigą? Ko išmoks žmogus? 3. Kaip manote, kokia bus šios istorijos pabaiga? 4. Kas vyko šioje istorijoje?