Fizikos valstybinio brandos egzamino programa BEP Saul Vingelien

Fizikos valstybinio brandos egzamino programa (BEP) Saulė Vingelienė 1

BEP apibrėžtos naudojamos sąvokos • apibūdinti sąvoką/fizikinį dydį – pateikti apibrėžimą, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaičiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, apibrėžti jo SI sistemos matavimo vienetą; • apibūdinti reiškinį – aprašyti jo požymius ir sąlygas, kuriomis jis pasireiškia, pateikti pasireiškimo ir taikymo pavyzdžių; • paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją, kai nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais; • nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti 2– 3 veiksmus, bet nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais; • paprasčiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydžio santykinės paklaidos; • taikyti formulę reiškia gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį. Pavyzdžiui, taikyti formulę reiškia, kad reikia gebėti taikyti ir formules

Naujai detaliai apibrėžti gebėjimai Žinias ir supratimą mokiniai parodo: • nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydžius, procesus; • pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdžių; • atpažindami ir įvardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose, grafikuose ir diagramose objektus bei procesus; • apibūdindami fizikinius reiškinius, procesus, modelius; • paprasčiausiais atvejais lentelėje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama; • atpažindami fizikinius dydžius žyminčius simbolius ir atlikdami paprasčiausius standartinius skaičiavimus.

Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose: • aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais; • nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus; • klasifikuodami į kelis tipus procesus, reiškinius ir faktus, atsižvelgiant į jų charakteristikas ir savybes; • pritaikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti; • naudodami diagramą, grafiką, schemą, brėžinį ar modelį sąvokai, dydžių sąryšiui ar reiškiniui paaiškinti; • interpretuodami tekstinę, lentelių, ar grafinę informaciją panaudojant fizikos sąvokas, dėsningumus ir modelius; • tinkamai pasirinkdami reikšminius žodžius informacijos paieškai internete; • formuluodami tyrimo hipotezę; • tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimą, eksperimentą) ir priemones; • pagal aprašymą atlikdami tyrimą; • gaudami ir apdorodami bandymų rezultatus; • įvertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas; • darydami duomenimis pagrįstas išvadas.

Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius: • atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas; • integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti; • formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę; • numatydami priemones ir suplanuodami tyrimą hipotezei patikrinti; • darydami mokslo duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, argumentuodami sprendimus; • atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei, nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti; • pritaikydami mokslinius metodus problemoms spręsti (išanalizuoja problemą, numato galimus sprendimo būdus, juos įvertina ir pasirenka vieną, sprendžia, įvertina sprendimą); • vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius; • apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą.

Egzamino matrica (taškų proporcijos egzamino užduotyje tarp bendrojo ir išplėstinio kurso, dalyko veiklos sričių, gebėjimų grupių) Gebėjimai Temos Metodologiniai fizikos klausimai Judėjimas ir jėgos Makrosistemų fizika Elektra ir magnetizmas Svyravimai ir bangos Modernioji fizika Šiuolaikinės astronomijos pagrindai Iš viso egzamine Žinių ir supratimo Taikymo Problemų sprendimo Procentai 6 2 bk. 25– 30 10– 12 bk. 10– 15 4– 6 bk. 20– 25 8– 10 bk. 25– 30 10– 12 bk. 10– 15 4– 6 bk. 2– 5 1– 2 bk. 30 50 20 100

Pasikeitimai matricoje • Įtraukta metodologinių klausimų dalis, kurioje reglamentuoti tyrimų ir kiti bendri klausimai egzamino užduotyje. • Pasikeitė gebėjimų proporcijos: Gebėjimai Žinios ir supratimas Buvo 50 proc. Nuo 2013 m. 30 proc. Taikymas 50 proc. Problemų sprendimas 50 proc. 20 proc.

Egzamino reikalavimai • Egzamino reikalavimai patikslinti pagal atnaujintas VUBP. • Pateikti minimalūs, bendrojo ir išplėstinio kursų pasiekimų reikalavimai. • Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus pasiekimams skiriama 20 proc. užduoties taškų. • Bendrojo kurso pasiekimų reikalavimai apima ir minimalius. Jiems kartu skirta 40 proc. užduoties taškų.

Egzamino reikalavimai MINIMALŪS REIKALAVIMAI MOKINIAMS, KURIE MOKĖSI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ REIKALAVIMAI MOKINIAMS, KURIE MOKĖSI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ 2. 2. Paprasčiausiais 2. 2. Taikyti koordinatės, atvejais tiesiai ir tolygiai greičio ir poslinkio lygtis judančio kūno judėjimui nesudėtingiems tiesiaeigio tolyginio taikyti greičio tolyginio judėjimo uždaviniams apskaičiavimo formulę. uždaviniams spręsti. 2. 7. Apibūdinti laisvąjį 2. 7. Taikyti koordinatės, kritimą ir apskaičiuoti greičio, pagreičio ir poslinkio greičio, pagreičio ir žemyn krintančio kūno lygtis nagrinėjant vertikaliai poslinkio lygtis nagrinėjant greitį ir nueitą kelią. aukštyn mesto kūno vertikaliai žemyn mesto judėjimą ir laisvąjį kūnų kūno judėjimą, kai nėra kritimą. oro pasipriešinimo.

Mokinių darbų vertinimas 20. Nacionalinio egzaminų centro sudarytas Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas nustato ir patvirtina minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais. Preliminari išlaikymo riba taškais nustatoma orientuojantis į taškų skaičių, atitinkantį 40 proc. bendrojo kurso klausimų taškų sumos egzamino užduotyje. Egzamine tai atitiktų 16 taškų. Visi mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais ir įvertinami balais.

Gebėjimų iliustracijos 9. Apibendrindami ir kritiškai vertindami informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą Norint sumažinti elektros energijos suvartojimą naudojamos energiją taupančios lemputės – kompaktiškos fluorescencinės elektros lemputės (toliau – KFL). KFL – tai fluorescencinė dujinės iškrovos principu veikianti elektros lemputė, kuri gali būti įsukta į standartinį kaitrinei elektros lemputei skirtą lizdą. KFL veikia 5 -12 kartų ilgiau ir sunaudoja 8 kartus mažiau energijos, nei kaitrinės lemputės, t. y. , 80 -90 proc. elektros energijos paverčia šviesa beveik neišskirdamos šilumos. Tačiau nekokybiškos arba senos konstrukcijos KFL gali skleisti tylų, bet girdimą gaudesį. Senos konstrukcijos KFL skleidžia „negyvą“ baltą ir mirgančią šviesą, kuri sukelia diskomfortą, o kai kuriems migrenos priepuolius ar net ir depresiją. Todėl, tiek gamintojai, tiek prekybininkai stengiasi jomis kuo skubiau atsikratyti. 1. Kokias dvi rekomendacijas, remdamiesi pateiktu tekstu, pasiūlytumėte KFL pirkėjui?