iniasklaidos teis MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISS FAKULTETAS KONSTITUCINS

Žiniasklaidos teisė MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETAS, KONSTITUCINĖS TEISĖS KATEDRA Dr. Algimantas Šindeikis, algimantas. sindeikis@veidas. lt

Kur rasti paskaitų ir seminarų medžiagą? • http: //www. veidas. lt/author/sindeikis (studentams, failai atsisiuntimui, nuorodos) • Programa • Paskaitų skaidrės • Bylos • Uždaviniai

Paskaitų ir seminarų tikslas • Žiniasklaidos teisė yra dėstoma Mykolo Romerio universiteto Teisės, Teisės ir valdymo studijų programų magistrantūros studijų antrame kurse. Pagal studijų planą žiniasklaidos teisei yra skiriami du kreditai. Programą sudaro 9 temos. Žiniasklaidos teisė yra nauja teisės šaka. Ji yra priskiriama prie konstitucinės teisės sričių. Studentai privalo kruopščiai išstudijuoti Visuomenės informavimo įstatymą, kitus įstatymus ir teisės aktus, tarptautinius teisės šaltinius, žinoti teisminę praktiką. Programoje yra nurodyta pagrindinė literatūra, įstatymai, kiti teisės aktai.

1 tema. ŽINIASKLAIDOS TEISĖS SĄVOKA • Žiniasklaidos teisės kaip teisės srities problemos ir jos raida Lietuvoje bei pasaulyje. Žiniasklaidos teisės normų bei institutų bruožai. • Žiniasklaidos teisės šaltiniai. Žiniasklaidos teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje bei sąveika su kitomis teisės šakomis.

2 tema. VISUOMENĖS INFORMAVIMO LAISVĖ • Teisė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Slaptosios informacijos rūšys. Neskelbtina informacija. Viešosios informacijos rengėjo atsakomybė už skleidžiamą informaciją. Atsakomybė už trukdymą skleisti žinias bei neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir žurnalistams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

3 tema. VISUOMENĖS INFORMAVIMO LAISVĖS RIBOJIMAS • Pornografija ir erotika, jų apribojimas. Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarka. Atsakomybė už pornografiją ir smurto bei žiaurumo kultą propaguojančių kūrinių platinimą ar gaminimą. Reklama kaip informacija. Tabako ir alkoholio reklamos apribojimai.

4 tema. ŽURNALISTO KAIP SPECIALAUS SUBJEKTO TEISĖ Į INFORMACIJĄ • Antimonopoliniai principai ir visuomenės informavimo priemonės. Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų nesąžininga konkurencija. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams: cenzūros draudimas. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos principai. • Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Teisė laikytis savo nuomonės. Informacijos šaltinio paslaptis.

5 tema. VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ RŪŠYS, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS IR LICENCIJAVIMAS • Visuomenės informavimo priemonių rūšys. Viešosios informacijos rengėjų registravimas ir reguliavimas. Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkai. Transliavimo reguliavimas. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. • Visuomenės informavimo priemonių licencijavimas ir apmokestinimas.

6 tema. ŽURNALISTŲ TEISĖS IR PAREIGOS • Žurnalisto samprata. Žurnalistų teisė ginti savo informacijos šaltinius. Žurnalistų pareigos. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Žurnalistų atsakomybė. Žurnalistų veiklos pagrindai: darbo sutartis ir autorinė sutartis. Autorinė teisė į publikaciją ir autorinė teisė į leidinį. Autorinė teisė į audiovizualinius kūrinius bei radijo ir televizijos laidas. Autorių turtinės ir neturinės teisės.

7 tema. VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS REGLAMENTAVIMO IR SAVITRAVKOS INSTITUCIJOS • Visuomenės informavimo priemonių savireguliavimo problema. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos principai. Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Žurnalistų etikos inspektorius. Žurnalistų etikos klausimų reguliavimas užsienyje.

8 tema. ASMENS GARBĖS IR ORUMO BEI ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO GYNIMAS • Pusiausvyros tarp konstitucinių žmogaus teisių - teisės į privatų gyvenimą ir informacijos laisvės – nustatymas. Konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą turinys ir raida. Viešojo ir privataus asmens sąvoka. Skirtingas viešojo asmens traktavimas bendrosios teisės ir civilinės teisės tradicijos šalyse. Privataus gyvenimo samprata. Šių sąvokų aiškinimas pagal Europos žmogaus teisių teismo sprendimus. • Garbės ir orumo samprata. Paskelbtų žinių paneigimas kaip asmens teisių gynimo būdas. Žinių paneigimo būdai ir tvarka. Šmeižtas ir įžeidimas kaip nusikaltimai. Civilinės atsakomybės, pažeidus garbę ir orumą bei asmens teisę į privatų gyvenimą, atsiradimo sąlygos: žala, priešingas teisei elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės. Žalos rūšys: moralinė ir materialinė žala. Defamacija Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje ir civilinės teisės tradicijos šalyse.

9 tema INFORMACIJOS PATEIKIMAS APIE SPECIALIUS SUBJEKTUS • Teismo ir teisėjo reputacijos apsauga. Teismo negerbimas. Nepasitikėjimas teismu. • Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio.

LITERATŪRA • • • • • • Teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas. Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas. Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1991. Žmogaus teisės. Regioninių tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1993. Pagrindinės Europos Tarybos sutartys. Vilnius: Europos Tarybos informacijos ir dokumentalistikos centras, 2000. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Europos konvencija dėl televizijos be sienų. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Vilnius, 1996. Išorinės reklamos įrengimo tipinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 12 01 įsakymu Nr. 405 // Žin. , 2000, Nr. 104 -3305.

Literatūra • • Konstitucinio Teismo nutarimai: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 02 13 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 02 02 nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 12 19 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 5 ir 10 straipsnių“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 03 06 nutarimų Nr. 309 ir Nr. 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normoms“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 10 23 nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”

Europos Tarybos rezoliucijos

Literatūra • • • • • • • • • • Specialioji literatūra: Arlauskas S. Žodžio (saviraiškos) laisvės teisės moralinės ribos // Jurisprudencija. Nr. 19(11), 2001. Birmontienė T. Privataus gyvenimo neliečiamumas // Asmens konstitucinės teisės Lietuvoje. (Konferencijos medžiaga), Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1996. Birmontienė T. Teisės į informaciją teisinis reguliavimas // Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė / A. Pumputis ir kt. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003. Dicey A. V. Konstitucinės teisės studijų įvadas. Vilnius, 2000. Dobryninas A. Nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 2000. Dobryninas A. Nusikaltimai ir spauda Lietuvos visuomenėje // Jurisprudencija. Nr. 11(3), 1999. Jarašiūnas E. Informacijos laisvės apsaugos problemos Konstitucinio Teismo praktikoje // Jurisprudencija. Nr. 9(1), 1998. Jarašiūnas E. Teisė į informaciją. Pilietis ir valstybės įstaigos // Asmens konstitucinės teisės Lietuvoje. Konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1996. Juozapavičius R. Kam reikalingas Etikos kodeksas? Lietuvos žurnalistų ir leidėjų Etikos Kodekso vaidmuo Lietuvos žiniasklaidos etikos raidoje, Filosofijos magistro darbas, Oslo Universitetas, Žiniasklaidos ir komunikacijų skyrius, 1997. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas Nr. 1, priimtas 1998 m. gegužės 15 d. // Teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis Nr. 9, Vilnius, 1998. Lietuvos konstitucinė teisė / Birmontienė T. ir kt. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2001. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 str. , 7 (I) str. Ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas, apžvalga // Teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis Nr. 9. Vilnius, 1998. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo komentaras. Vilnius, 2000. Mankevičius A. Ar pateikiant visuomenei informaciją įmanoma išvengti subjektyvumo // Teisminė valdžia ir visuomenė (konferencijos medžiaga), Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1999. Meškauskaitė L. Teisė į informaciją ir atsakomybė // Teisminė valdžia ir visuomenė. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras. 1999. Meškauskaitė L. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą // Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė / A. Pumputis ir kt. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003. Meškauskaitė L. Visuomenės informavimo Lietuvoje teisinis reguliavimas // Lietuvos radijas ir televizija 1996 – 2000 m. Vilnius, 2000. Mikelėnas V. Asmens reputacijos gynimas: lyginamoji analizė // Teisė. 1995. Nr. 29. Mikelėnas V. , Mikelėnienė D. Neturtinės žalos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2. Mikelėnas V. Teisė į privatų gyvenimą ir jos gynimas // Asmeninės neturtinės teisės ir jų gynimas. Vilnius: Justitia, 2001. Švedas G. Visuomenės informavimo įstatymas bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos problemos // Teisės problemos. 1997. Nr. 3. Trumpas Europos žmogaus teisių konvencijos vadovas. Vilnius, 1995. Valickas G. Smurtinių televizijos laidų poveikis žiūrovų agresyvaus elgesio pasireiškimui // Kriminalistinė justicija. Nr. 7 -8, 1997. Žiobienė E. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga: informacijos skleidimo apie viešuosius ir privačius asmenis skirtumai // Jurisprudencija, t. 30 (22), 2002. Žiobienė E. Privatumo teisės doktrinos kaita Jungtinėse Amerikos Valstijose // Jurisprudencija, t. 32 (24), 2002. Žmogaus teisių apsauga ir žiniasklaida. Konferencijos medžiaga // Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. birželio 6 d. Žmogaus teisės ir laisvės: Lietuvos Respublikos įstatymų ir 1950 m. Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suderinamumo problemos. Vilnius, 1995. Žurnalistikos laisvė ir atsakomybė. Europos Tarybos dokumentai dėl visuomenės informavimo priemonių. Vilnius, 1996. Gounalakis G. Privacy and the Media. A Comparative Perspective. Verlag C. H. Beck Munchen, 2000. Geoffrey Robertson and Andrew G. L. Nicol. Media law. London : Penguin, 1992. Wayne Overbeck, Rick D Pullen. Major principles of media law. New York a. o. : Holt, Rinehart a. Winston, 1985. Schürmann L. Medienrecht. Bern : Verlag Stämpfli+Cie, 1993. Prinz M. , Peters B. Medienrecht: die zivilrechtlichen Ansprüche. München : C. H. Beck, 1999. Современное право средств массовой информации в США // Право и средства массовой информации. Mосква, 1997. Четыре теории прессы. Mосква: Национальный институт прессы, 1997. Законы и практика СМИ в одиннадцати демократиях мира. Mосква, 1998.

Interneto svetainės • Lietuvos Respublikos Seimas http: //www. lrs. lt • Konstitucinis Teismas http: //www. lrkt. lt • Lietuvos Aukščiausiasis teismas http: //www. lat. litlex. lt • Europos žmogaus teisių teismas http: //www. echr. coe. int • Europos Tarybos informacinis biuras http: //www. etib. lt • Lietuvos radijo ir televizijos komisija http: //www. rtk. lt • http: //www. infolex. lt/praktika/

1 tema. ŽINIASKLAIDOS TEISĖS SĄVOKA • Žiniasklaidos teisės kaip teisės srities problemos ir jos raida Lietuvoje bei pasaulyje. Žiniasklaidos teisės normų bei institutų bruožai. • Žiniasklaidos teisės šaltiniai. Žiniasklaidos teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje bei sąveika su kitomis teisės šakomis.

Terminologijos problema • Žiniasklaidos teisė • Visuomenės informavimo teisė • Informacijos teisė • Media teisė (media law, vok. medienrecht )

Teisės mokslo skirstymo į šakas priežastys • Du teisės mokslo skirstymo į šakas bei pošakius pagrindai: • 1. Egzistuojantis išskirtinis teisinio reguliavimo dalykas • 2. Egzistuojantis specialus teisinio reguliavimo metodas

Žiniasklaidos teisės dalykas • Tai teisės normomis sureguliuoti visuomenininiai juridinių ir fizinių asmenų santykiai, kurie atsiranda renkant, rengiant, skleidžiant ir platinant viešąją informaciją

Žiniasklaidos teisės ir kitų teisės šakų sąveika • Viešosios teisės sritis: Kiekvienos teisės šakos dalyką veikia ir kitos teisės šakos. Daugelis visuomenės informavimo teisinių santykių turi konstitucinį teisinį bei administracinį teisinį pobūdį 9 informacijos teikimas). • Privatinės teisės sritis: civilinio ieškinio pateikimas visuomenės infromavimo priemonei dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskelbimo ar dėl privataus gyvenimo informacijos paviešinimo.

Žiniasklaidos teisės reguliavimo metodai 1. Imperatyvus (pvz. televizijos ir radijo transliacijų licencijavimas) 2. Dispozityvus (CK asmens garbės ir orumo bei privataus gyvenimo gynimas, BK šmeižimo ir įžeidimo normos takomos privataus kaltinimo tvarka)

Žiniasklaidos teisės šaltiniai • Konstitucija • LR KT jurisprudencija • Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos konvencija • EŽTT jurisprudencija • CK, CPK, BK, ATPK • Visuomenės informavimo įstatymas • Kiti nacionalinės ordinarinės teisės šaltiniai • Bendrųjų ir specializuotų teismų jurisprudencija

Žiniasklaidos teisės normų sistema • LR nacionalinės teisės normos (Konstitucija, CK, CPK, BPK, ATPK, kiti ordinariniai įstatymai) • Tarptautinės teisės normos (EŽTPL Konvencija, Europos Tarybos rezoliucijos) • Lietuvos ir tarptautinių teismų jurisprudencija

LR Konstitucija • • • • • 25 straipsnis Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

LR Konstitucija • 21 straipsnis • • Žmogaus asmuo neliečiamas. • Žmogaus orumą gina įstatymas. • Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. • Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai

LR Konstitucija • • • 22 straipsnis Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

LR Konstitucija 24 straipsnis • Žmogaus būstas neliečiamas. • Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip • tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai • reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti • žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

LR Konstitucija 28 straipsnis • Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, • žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

LR Konstitucija 30 straipsnis • Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. • Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

LR Konstitucija • • • • 31 straipsnis Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

LR Konstitucija 33 straipsnis Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiektiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip patteisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinętarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų arpareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti užkritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimotvarką nustato įstatymas.

LR Konstitucija 44 straipsnis • • Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės • organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti • masinės informacijos priemonių. •

LR Konstitucija 62 straipsnis • • Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. • Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija • 10 straipsnis • 1. Kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis neturi trukdyti valstybėms kelti reikalavimą licenzuoti radijo, televizijos ar kino įstaigas. • 2. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai beimoralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija • 8 straipsnis • 1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. • 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

LR CK • 1. 138 straipsnis. Civilinių teisių gynimas Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams aruždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalaiatsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinęar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutartiesnumatytais atvejais netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybiųinstitucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1. 3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

LR CK • • • • • 2. 22 straipsnis. Teisė į atvaizdą 1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. 2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. 3. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.

LR CK • • • • 2. 23 straipsnis. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą 1. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. 2. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai.

LR CK • • • • • 3. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. 4. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 5. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susiję su informacijos apie asmenį skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu.

LR CK • • • • • • 2. 24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas 1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. 2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan. ), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. 3. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne.

LR CK • • • • 4. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas. 5. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla.

LR CK • • • • 6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. 7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo. 8. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. 9. Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

LR CK • 6. 250 straipsnis. Neturtinė žala • • • 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

LR CK • 1. 116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis 1. Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėlto, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvaiprieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriamsavininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti josslaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine(gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. 2. Informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais. 3. Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yrakomercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytusnuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turidarbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę(gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusigautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuoatveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtosišlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtainaudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstupraturtėjimu. 4. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būtiatleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslaptiesatskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais. 5. Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei jąpagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijosasmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt. ). Šiąinformaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų arsutarčių numatytas pareigas. Atvejus, kuriais profesines teisesir pareigas atliekant gauta informacija nepripažįstama profesinepaslaptimi, nustato įstatymai. Dėl neteisėto profesinėspaslapties atskleidimo padaryta žala atlyginama bendrais šiokodekso nustatytais pagrindais.

LR CK • • • 6. 301 straipsnis. Klaidinančios reklamos samprata 1. Pagal šį skirsnį klaidinančia reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleidžiama su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą (teikimą), kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio atsirado žalos.

LR CK • • • • • • 2. Vertinant, ar žalą lėmusi reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumą, visapusiškumą ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali jų teisingumo pagrįsti reklamos skelbimo metu. Ar pakanka teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Skelbiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nelaikomi asmenų, kurių veikla nesusijusi su skleidžiama informacija, parodymai; 2) reklamos skleidžiama informacija yra nevisapusiška, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurią paskelbti atsižvelgiant į kitą toje reklamoje esančią informaciją būtina, kad nebūtų suklaidinti reklamos vartotojai; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad jos vartotojai gali suvokti reklamoje esantį numanomą klaidinantį teiginį; 4) reklamos vartotojai pagal reklamos pateikimo būdą ir formą susidaro nuomonę, kad skleidžiama informacija yra teisinga, visapusiška, ir priima tokius sprendimus, kurių atitinkamomis aplinkybėmis galima tikėtis iš eilinio reklamos vartotojo.

LR CK • • • • • • 3. Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, turi būti atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie: 1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, firmos vardą, prekės ar paslaugos ženklą, autorines teises ar gretutines teises, patentus, licencijas ir pan. ; 2) prekes ir paslaugas - jų gamybos vietą ar kilmę, prekės gamintojo ar paslaugų tiekėjo identiškumą, patyrimą ar kvalifikaciją, pagaminimo laiką, gamybos būdą, paskirtį, kiekį, sudėtį, energetinę vertę, vartojamąsias savybes, atitikimą paskirčiai ir tinkamumą vartoti (naudoti), patikros laiką, vietą, būdą bei įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, prekių (paslaugų) ir nustatyto standarto atitikimą, sertifikavimą, oficialų prekės pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose, premijas, dovanas ar prizus, suteiktus už įsigyjamas prekes ar paslaugas, arba panaudotus mokslinius ar profesinius terminus arba bandymų techninius ar statistinius duomenis ir pan. ; 3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas - kainą ar jos apskaičiavimo būdą, mokėjimo sąlygas, garantijas, pristatymo, keitimo, remonto, aptarnavimo, grąžinimo sąlygas, pardavimo ar tiekimo mastą, specialiosios ofertos priežastį ar tikslą ir pan. ; 4) prekių ar paslaugų lyginimą (gretinimą) su kitomis prekėmis ar paslaugomis.

LR BK • • • 125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

LR BK • • • • 154 straipsnis. Šmeižimas 1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

LR BK • 155 straipsnis. Įžeidimas • 1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino • žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. • 2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį • nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. • 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo • atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo • pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

LR BK • • • 166 straipsnis. Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas 1. Tas, kas neteisėtai perėmė paštu ar per pasiuntinių paslaugos teikėją siunčiamą siuntą ar siuntinį arba neteisėtai perėmė, fiksavo ar stebėjo asmens elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus, arba neteisėtai fiksavo, klausėsi ar stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais, arba kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

LR BK • 167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas • 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės • apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. • 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

LR BK • • • • 168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas 1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165 -167 straipsniuose numatytą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

LR BK • 169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės • Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai • priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, • rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, • įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais • dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, • darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar • jai priklausančio asmens teises ir laisves, • baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės • apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

LR BK • • • • • 170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR BK • 170(1) straipsnis. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla • 1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. • 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR BK • • 170(2) straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas 1. Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990– 1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR BK • 171 straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes • Tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

LR BK • 198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas • 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroniniusduomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. • 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmęnacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroniniusduomenis, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR BK 247 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

LR BK • 285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę • 1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie • visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to • kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos, • baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų • metų. • 2. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei • gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo • iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir • baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės • apribojimu, arba areštu.

LR BK • 295 straipsnis. Neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

LR BK • • • 296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis, ar perdavė taip įgytą objektą ar informaciją trečiajam asmeniui, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

LR BK • • • 309 straipsnis. Disponavimas pornografinio turinio dalykais 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arbaplatino pornografinio turinio dalykus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvėsapribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamasvaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arbaplatino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuosevaizduojamas mažametis vaikas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turiniodalykus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvėsapribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako irjuridinis asmuo.

LR BK • • • • 313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas 1. Tas, kas siekdamas paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas.