Higienos instituto koordinuojamas projektas Pltoti saugios psichosocialins darbo

Higienos instituto koordinuojamas projektas „Plėtoti saugios psichosocialinės darbo aplinkos kūrimą darbo vietose“

INFORMACINĖS DIENOS, SEMINARAI, KONFERENCIJA Organizuojama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2018– 2020 metų strateginio veiklos plano visuomenės sveikatos stiprinimo programos priemonės „Užtikrinti savižudybių prevencijos prioritetų nustatymą, ilgojo ir trumpojo laikotarpių savižudybių prevencijos priemonių ir joms įgyvendinti reikiamo finansavimo planavimą” įgyvendinimo veiksmų planą. Tikslas – „Plėtoti saugios psichosocialinės darbo aplinkos kūrimą darbo vietose”.

Higienos instituto koordinuojamas projektas „Plėtoti saugios psichosocialinės darbo aplinkos kūrimą darbo vietose“

Stresas darbe – dominuojantis rizikos veiksnys • Stresas darbe (53 proc. įmonių); • Dažniausiai pasitaikantys psichosocialinės rizikos veiksniai, su kuriais susiduria 28 -ių Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių įmonės, yra šie: bendravimas su problemiškais klientais, pacientais bei mokiniais (58 proc. ) ir laiko trūkumas (43 proc. ). Būdingi sektoriams: švietimo, žmonių sveikatos ir socialinio darbo įstaigose (EU-OSHA agentūros atlikta Antroji Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką ESENER-2, 2014 m. ); DARBUOTOJŲ APKLAUSA • Stresas darbe: 22, 3 proc. (ES vidurkis); 31, 0 proc. (Lietuva); • (IV ES darbo sąlygų tyrimas). Veiksniai, turintys įtakos streso kilimui tarp medikų: • per didelis darbo krūvis (35, 1 proc. ); • darbas po darbo valandų (31, 1 proc. ); • tvarkomos didelės apimties medicininės dokumentacijos (38, 5 proc. ); • netenkinantis atlygis už darbą (48, 0 proc. ); • netinkami darbo organizavimo metodai (28, 4 proc. ). Šaltinis: Tyrimas „LIGONINĖJE DIRBANČIŲ SLAUGOS SPECIALISTŲ PATIRIAMO PSICHOLOGINIO SMURTO VALDYMAS”, KMU, HI PSC, 2008 m.

Higienos instituto koordinuojamas projektas „Plėtoti saugios psichosocialinės darbo aplinkos kūrimą darbo vietose“ Slaugos specialistai per 12 mėnesių darbo ligoninėje laikotarpį 89, 47 proc. patyrė psichologinį smurtą, 65, 79 proc. jų darbe buvo įžeidinėjami / žeminami, 39, 47 proc. – bauginami. Dirbantieji pamainomis ir naktimis darbe buvo bauginami statistiniu požiūriu patikimai dažniau, lyginant su tais, kurie dirba tik dienomis. Šaltinis: Tyrimas „LIGONINĖJE DIRBANČIŲ SLAUGOS SPECIALISTŲ PATIRIAMO PSICHOLOGINIO SMURTO VALDYMAS”, KMU, HI PSC, 2008 m.

Nustatyta, kad. . . • psichikos sveikatos slaugytojų darbo vietose dažniausiai prieš slaugytojas fiziškai ir psichologiškai smurtavo pacientai; • vadovų psichologinis smurtas sudarė apie ketvirtadalį visų psichologinio smurto atvejų; • ligoninėse ignoruojama smurto problema; • slaugytojos teigė, kad dažnai esančios pačios atsakingos už tai, jog jos, patyrusios smurtą, pačios savimi ir pasirūpintų. Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse, bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose bei psichikos sveikatos centruose, psichosocialinių darbo (taip pat ir smurto darbe) veiksnių įvertinimas“ (2013– 2014 m. )

Įvykus psichologinio smurto incidentui Nesiimta jokių priemonių: • 66, 86 proc. įžeidinėjimo / žeminimo atveju, • 62, 62 proc. bauginimo. Sprendimu ir nagrinėjimu buvo Šaltinis: Tyrimas „LIGONINĖJE DIRBANČIŲ SLAUGOS SPECIALISTŲ PATIRIAMO PSICHOLOGINIO SMURTO VALDYMAS”, KMU, HI PSC, 2008 m. • 23, 24 proc. daugiausia nepatenkintų; • 9, 71 proc. daugiausia patenkintų. Metodinės rekomendacijos „Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas” (B. Pajarskienė, R. Jankauskas, 1998); Metodinės rekomendacijos „Psichinį stresą darbe sukeliantys veiksniai ir jų įvertinimas” (R. Jankauskas, B. Pajarskienė, 1997).

Remiantis Higienos instituto atlikto mokslinio tyrimo duomenimis, atsitiktinai atrinktų vilniečių darbo vietose ypač dažnai (45 proc. ) yra paplitęs vienas iš psichosocialinių rizikos veiksnių – psichologinis smurtas. Rekomendacijos „Kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose“ (B. Pajarskienė, I. Vėbraitė, T. Jasiukevičiūtė, 2010) Psichosocialinės rizikos valdymo etapai. Tarptautinė darbo organizacija 1) rizikos identifikavimas; 2) pavojų įvertinimas, kai atliekama rizikos veiksnių analizė, vertinant žalą, kurią jie gali sukelti; 3) priemonių, susijusių su streso ir jo pasekmių mažinimu, parinkimas ir diegimas; 4) galimybių sumažinti pavojus vertinimas; 5) priemonių poveikio ir kaštų efektyvumo vertinimas; 6) priemonių tobulinimas. Metodinės rekomendacijos „Kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigos dirbančių slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir vykdyti smurto darbe prevenciją (V Kuodytė, V. Jakubynaitė, I. Vėbraitė, B. Pajarskienė , 2014)

PSICHOSOCIALINIAI rizikos veiksniai • Fizinis smurtas darbe – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui. • Persekiojimas (angl. bullying, mobbing) – pasikartojantis užgaulus elgesys, siekiant kerštingai, piktybiškai pažeminti, pakenkti darbuotojui ar darbuotojų grupei. • Psichologinis smurtas darbe – smurtas, kuris pasireiškia piktnaudžiavimu valdžia, socialine izoliacija, nepagrįsta atlikto darbo ar asmens kritika, darbui būtinos informacijos slėpimu, šmeižtu ar žeminimu, persekiojimu, priekabiavimu. • Stresas darbe – darbuotojo reakcija į nepalankius darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir / ar santykių su darbdaviu psichosocialinius veiksnius.

Psichosocialiniai rizikos veiksniai, darantys įtaką profesiniam perdegimui slaugytojo darbe (“burnout syndrom”) Profesinis perdegimas vargina apie 30– 40 proc. visų sektorių darbuotojų. Mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad profesinis • konfliktai su gydytojais, perdegimas vargina apie 50– 60 proc. sveikatos priežiūros įstaigų • nepakankamas pasirengimas atliepti į darbo sektoriaus darbuotojų. reikalavimus, • susidūrimas su mirtimi ir mirimu, • problemos su vadovais, • darbo krūvis, • neaiškumas dėl gydymo, • sąveika su pacientais ir jų šeimos nariais, • diskriminacija, • kolegų paramos stygius, • neaiškumas dėl gydymo, • konfliktai su medikais, kitais slaugytojais, • pacientų agresija – nurodanti į patiriamą fizinį ar verbalinį smurtą ir kritiką iš pacientų. Nespecifinis – patiriami sunkumai derinant darbą ir asmeninį gyvenimą. http: //www. hi. lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Prof esinis_perdegimas. pdf Šaltinis: Higienos instituto Profesinės sveikatos centro tyrimas „Slaugytojų profesinio perdegimo sindromą prognozuojančių psichosocialinių darbo veiksnių tyrimas (2016– 2017)“

www. hi. lt Amžiaus tarpsnių iššūkiai. Darbuotojų gerovės stiprinimas, kuriant darbo ir asmeninio gyvenimo derinimui palankią darbo aplinką Metodinės rekomendacijos „Darbuotojų gerovės stiprinimas kuriant darbo ir asmeninio gyvenimo derinimui palankią darbo aplinką“ (D. Šorytė, dr. B. Pajarskienė, 2017) Daugiau informacijos: http: //www. hi. lt/uploads/pd f/projektai/Ivykdyti projektai/Ataskaitos santrauka DB naudojamo streso darbe standarto. pdf HSE streso darbe valdymo standartai

Strateginiai dokumentai (nacionaliniai), prioritetinėmis akcentuojantys sveikatinimo priemones darbo vietose Nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos 2017– 2021 metų veiksmų planas 2017 m. gegužės 22 d. Nr. A 1 -256/V-584 • parengti Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus – 2018 m. ; • parengti Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus – 2020 m. Lietuvoje – tai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016– 2023 m. plėtros programa, strateginis tikslas – prailginti Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo metus, skatinti suaugusiųjų fizinį aktyvumą darbo vietose, gerinti darbingo amžiaus asmenų psichikos sveikatą, taip siekiant gerinti jų gyvenimo kokybę, ilginti dalyvavimą darbo rinkoje ir didinti socialinę įtrauktį. 1. 2. 3. 4. Gerinti darbingo amžiaus asmenų psichikos sveikatą – mažinti psichosocialinės rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai, atkreipti dėmesį į psichosocialinių stresorių ir psichologinio atsparumo poveikio darbuotojų sveikatai svarbą.

Darbingumo namas Bendri tikslai Komandinis darbas Tarpusavio supratimas palaikymas Sveikatinimo veiklų Tinkama motyvacija atsakomybė Kolektyvinė Kūrybinių idėjų palaikymas Parama Poreikių išklausymas Globališkumas Solidarumas Sąžiningumas Sukurta Suomijos profesinės sveikatos instituto. http: //www. hi. lt/lt/darbingumas. html

Vadovas (projekte) Išmintingas Greitai sprendžiantis Tolerantiškas Su humoro jausmu Geranoriškas Teisingas Taktiškas Pareigingas Reiklus ir sau, ir kitiems Empatiškas O kurio boso Tu norėtum? Pozityviai mąsto. Nuoširdžiai myli savo darbą. Noriai investuoja į ryšius. Problemas sprendžia, o ne apie jas galvoja. Tokie žmonės, laikui bėgant, tampa atsparūs spaudimui, daugeliui neatsiejamam nuo sprendimų priėmimo proceso, ir išugdo itin jautrią intuiciją, koks konkretus pasirinkimas atneštų daugiausia naudos. Jie intuityviai priima ne tik sprendimus, bet ir puikiai išmoksta tiksliai numatyti ateities tendencijas, užuosti naujas galimybes, padėti savo pavaldiniams ir juos padrąsinti. Yra dėmesingi ne tik užduotims, bet ir šalia esantiems žmonėms, atjaučiantys, patariantys, suprantantys, palaikantys. . .

SVEIKI DARBUOTOJAI – SVEIKA IR VERSLI ĮMONĖ Nebūtinai turime gyventi, bet gyvendami turime būti laimingi. Žiulis Renaras (Pierre-Jules Renard)