Apgyvendinimo paslaug sveikatos saugos reikalavimai Leidim higienos pas

„Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai. Leidimų – higienos pasų išdavimo ypatumai“ Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja Jolanta Savickienė 2015 -12 -11 Švenčionys

TURINYS Teisės aktai reglamentuojantys reikalavimus apgyvendinimo paslaugas teikiantiems subjektams; Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai; Leidimų – higienos pasų išdavimo ypatumai.

TEISĖS AKTAI Respublikos produktų saugos įstatymas – Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas - numato asmenų gyvenamosios paslaugų tiekėjai vartotojui turi suteikti išsamią informaciją apie siūlomą paslaugą. aplinkos saugą ir apgyvendinimo paslaugų veiklą. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V 632 „Dėl leidimų -higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“

LIETUVOS HIGIENOS NORMOS Lietuvos higienos norma HN 118: 2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai" Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ Lietuvos higienos norma HN 39: 2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai„ Lietuvos higienos norma HN 109: 2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ Lietuvos higienos norma HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ Lietuvos higienos norma HN 90: 2011 „Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ Lietuvos higienos norma HN 92: 2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ Lietuvos Respublikos higienos norma HN 122: 2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ Lietuvos higienos norma HN 33: 2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ Lietuvos higienos norma HN 90: 2011 „Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai"

APGYVENDINIMO PASLAUGOS Lietuvos higienos norma HN 118: 2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai" nustato pagrindinius apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus ir privaloma visiems, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas. Apgyvendinimo paslauga – atlygintina paslaugas teikiančio asmens veikla, kuria tenkinami paslaugų vartotojo nakvynės ir higienos poreikiai. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo teikti tik saugias paslaugas.

APGYVENDINIMO PASLAUGOS Apgyvendinimo paslaugų teikėjas vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, teikiamas paslaugas, aprūpinimą inventoriumi, vidaus tvarkos taisykles. Informacija turi būti suteikta prieš įsigyjant paslaugas. Vidaus taisyklės skelbiamos gerai matomoje vietoje.

REIKALAVIMAI TERITORIJAI Apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan. ). Teritorija: tvarkinga, nušienauta, švari; turi būti talpos buitinėms atliekoms (sandarios, uždaromos, pastatytos ant kieto pagrindo, prisipildžiusios ištuštinamos; įrenginiai bei priemonės pramogoms ir poilsiui techniškai tvarkingi; numatytos zonos: gyvenamoji, ūkinė, aktyvaus ir pasyvaus poilsio; tamsiu paros metu apgyvendinimo paslaugų teikimo teritorija turi būti apšviesta, visos bendro naudojimo patalpos apšviestos ir paženklintos.

REIKALAVIMAI TERITORIJAI • Pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios (pavyzdžiui, garso, šviesos) priemonės, ribojančios ar neleidžiančios prieiti prie pavojingų vietų ar įrenginių.

REIKALAVIMAI TERITORIJAI Mus supančioje aplinkoje yra daug įvairių garsų, kuriuos kiekvienas žmogus priima individualiai. Triukšmas – nepageidaujamas girdimas garsas, kuris sukelia trikdymą, blogą savijautą ar sveikatos pažeidimą. Triukšmas apgyvendinimo paslaugų vartotojų kambariuose (numeriuose), apgyvendinimo paslaugų teikimo teritorijoje bei triukšmas, sklindantis iš apgyvendinimo paslaugų teikimo vietos (teritorijos), patalpų, neturi viršyti nustatytų didžiausių leidžiamų akustinio triukšmo lygių ir atitikti Lietuvos higienos normos HN 33: 2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus.

REIKALAVIMAI TERITORIJAI Objekto pavadinimas Paros laikas, val. Ekvivalentinis garso slėgio lygis d. BA Maksimalus garso slėgio lygis d. BA Gyvenamųjų pastatų (namų) 6– 18 45 55 gyvenamosios patalpos, 18– 22 40 50 visuomeninės paskirties pastatų 22– 6 35 45 miegamieji kambariai, Gyvenamųjų pastatų (namų) 6– 18 55 60 Ir visuomeninės paskirties 18– 22 50 55 pastatų aplinkoje 22– 6 45 50

REIKALAVIMAI PATALPOMS Gyvenamosioms patalpoms keliami reikalavimai turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ Patalpos – šildomos ir nešildomos. Šildymas – centralizuotas ir vietinis. Jei gyvenamosiose patalpose reikia išlaikyti pastovią temperatūrą ar santykinę oro drėgmę, aušinti tiekiamą orą, yra naudojamos kondicionavimo sistemos. Natūralus vėdinimas – naudojamas kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, yra užtikrinamas norminis patalpų mikroklimatas. Mechaninis vėdinimas (vėdinimas, naudojant ventiliatorius) – naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu.

REIKALAVIMAI PATALPOMS Apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpose: oro temperatūra kambaryje (numeryje), viešojo naudojimo patalpoje turėtų būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C; vonios (dušo) patalpose temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 20° C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 % iki 65 %; oro judėjimo greitis – nuo 0, 05 m/s iki 0, 25 m/s.

REIKALAVIMAI PATALPOMS kambaryje (numeryje), poilsio patalpoje bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 150 lx; vartotojams skirtose bendro naudojimo patalpose, virtuvėse, maisto gaminimo, maitinimo patalpose – ne mažesnė kaip 100 lx; laiptinių, koridorių, vonios (dušo), tualeto patalpų – ne mažesnė kaip 50 lx. Natūralus apšvietimas turi būti kambariuose (numeriuose), poilsio patalpoje (-ose).

Reikalavimai patalpų įrengimui ir inventoriui Kambaryje (numeryje) turi būti geros būklės (nesuplyšę, nesulūžę) baldai ir kitas miegui, drabužiams ir asmeniniams daiktams laikyti skirtas inventorius. Kambaryje (numeryje), poilsio patalpose turi būti įrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonės (užuolaidos, žaliuzės ar pan. ). Kiekvienam vartotojui turi būti skiriamas čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynė ir du rankšluosčiai. Vonia (dušas) ir tualetas gali būti įrengti vienoje patalpoje arba atskirose patalpose. Jeigu kambariuose nėra atskirų vonios ir tualeto patalpų, turi būti įrengtos bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpos. 10 – čiai vietų ne mažiau kaip 1 bendro naudojimo vonia (dušas), vienas unitazas, viena praustuvė. Bendro naudojimo patalpos turi būti įrengtos kiekviename aukšte.

REIKALAVIMAI PATALPOMS Jeigu apgyvendinimo paslaugas teikiančiame objekte leidžiama rūkyti – tam turi būti įrengtos specialios rūkymo patalpos (vietos), kurios turi būti atskirtos nuo patalpų (vietų), kuriomis naudojasi ir nerūkantys apgyvenimo paslaugų vartotojai; jos įrengiamos atokiau nuo gyvenamosios ir poilsio zonų; rūkymo patalpos (vietos) pastate, kuriame teikiamos apgyvendinimo paslaugos, įrengiamos ir eksploatuojamos teisės akto nustatyta tvarka (LR HN 122: 2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“).

PIRTIES PATALPOS Pirtys turi būti įrengiamos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 39: 2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Pirties patalpos: persirengimo, poilsio arba persirengimo – poilsio (priepirtis), kaitinimosi, prausimosi ar dušinė, tualetas, daugkartinio ir vienkartinio naudojimo prausimosi reikmenų, valymo priemonių ir inventoriaus.

PIRTIES PATALPOS Mažoje tradicinėje pirtelėje gali būti dvi patalpos: kaitinimosi patalpa; persirengimo – poilsio patalpa (priepirtis). Daugkartinio ir vienkartinio naudojimo prausimosi reikmenų, valymo priemonių ir inventoriaus patalpos gali būti įrengtos gretimame pastate. Tualetas gali būti įrengtos gretimame pastate ar lauke.

PIRTIES PATALPOS Kaitinimosi patalpos gali būti skirstomos į : - Sauso karšto oro (temperatūra 80°-100° C, santykinė oro drėgmė iki 30%); - Garinė (temperatūra 50°-80° C, santykinė oro drėgmė iki 30 -75%); - Drėgnoji (temperatūra 40°-50°C, santykinė oro drėgmė iki 60 -100%); - Infraraudonųjų spindulių (temperatūra 40° 65°C, santykinė oro drėgmė iki 30 -60%).

REIKALAVIMAI PIRTIES PATALPOMS Persirengimo patalpoje turi būti spintelės arba kabyklos, suolai arba kėdės, prausimosi dubenys iš nerūdijančios medžiagos. Kaitinimo krosnis turi būti atitverta karščiui atsparia užtvara. Turi būti naudojami saugūs patiesalai atsisėsti, dažniausiai medinės lentelės. Sienos, grindys, suolai pagaminti iš temperatūrai atsparių, gerai valomų medžiagų. Durys be automatinų įtaisų ir turi atsidaryti į išorę. Ant cementinių grindų – medinės grotelės.

REIKALAVIMAI PIRTIES PATALPOMS Persirengimo, poilsio, prausimosi, kaitinimosi patalpose turi būti pakabinti termometrai: - spiritiniai; - bimetaliniai; - spyruokliniai. Pirties persirengimo ar poilsio patalpoje lankytojams matomoje vietoje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys bei informacija kaip saugiai naudotis pirtimi.

PIRTIES PATALPOS Pirtyje turi būti įrengtas geriamo vandens vandentiekis ir vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus: Lietuvos higienos norma HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Jei naudojamas atviro gamtinio vandens telkinio vanduo, jo vamzdynas turi būti nudažytas skirtinga nuo geriamojo vandens spalva ir nurodoma, kad vanduo netinkamas gerti.

VANDENS HIGIENOS REIKALAVIMAI Vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus: Lietuvos higienos norma HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50° C ( po 1 min. atsukus čiaupą), šalto – ne aukštesnė kaip 20° C ( po 2 min. , atsukus čiaupą). Legioneliozės profilaktikos priemonės: • karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra kas 3 mėnesius turi būti profilaktiškai pakeliama iki 66° C ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min. ; • paslaugų teikėjas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi atlikti vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti. Jeigu paslauga teikiama tik tam tikru metų laiku, tyrimas atliekamas prieš apgyvendinimo sezono pradžią. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens sistemos rekonstrukcijos ar remonto arba kai diagnozuojami paslaugų vartotojų susirgimai legionelioze. Tyrimų protokolai saugomi apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2 metus.

VANDENS HIGIENOS REIKALAVIMAI Visi vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto, valymo, nukenksminimo, profilaktikos darbai turi būti registruojami Profilaktinių (techninių ) priemonių (darbų) registracijos žurnale. Profilaktinių (techninių ) priemonių (darbų) registracijos žurnalas saugomas apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje 2 metus.

VANDENS HIGIENOS REIKALAVIMAI Lietuvos higienos norma HN 43: 2005 , , Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nustato šachtinių šulinių ir versmių įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimus. Teritorija, kurioje įrengtas šulinys ar versmės kaptažo įrenginys, turi būti švari, apsaugota nuo potencialios mikrobinės ir cheminės taršos. 20 m spinduliu apie šulinį ir versmės kaptažo įrenginį draudžiama vykdyti veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis. Aplink šulinį esanti vieta turi būti išbetonuota, šulinys uždengtas, prikabintas kibiras.

REIKALAVIMAI PATALPOMS švarios, tvarkingos, išvykus vartotojui – išvalomos ir išvėdinamos. Bendro naudojimo, vonios (dušo), tualeto ir kambarių (numerių) sanitarinės patalpos: - grindys valomos; - kilimėliai (jei tokie yra) keičiami išvykus vartotojui, išvalomi bei dezinfekuojami fungicidiniu (grybelio sukėlėją naikinančiu) poveikiu pasižyminčiomis priemonėmis; - prisipildžiusios šiukšlių dėžės ištuštinamos; - įrenginiai valomi ir dezinfekuojami tam skirtomis priemonėmis. Kambariams (numeriams), bendro naudojimo patalpoms ir vonioms (dušams), tualetams valyti naudojamas atskiras valymo inventorius. Vonių (dušų), tualetų valymo inventorius laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus.

SAUGOS DUOMENŲ LAPAS Saugos duomenų lapas (SDL) - tai glausta nustatytos formos informacija apie svarbias chemijos pramonės gaminio savybes, kuri padeda užtikrinti saugą darbe ir tinkamą elgesį su medžiaga numatytais ir nenumatytais atvejais. SDL turi būti paruošti pagal 2006/1907/EB Reglamento reikalavimus.

MAUDYKLOS Maudyklų vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 92: 2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Šalia vandens telkinių, kur įrengtos maudymosi vietos, kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisintos kaip paplūdimiai, jos turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 118: 2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

MAUDYKLOS Prieš maudymosi sezoną: • visi statiniai (suoliukai, persirengimo kabinos ir kt) suremontuojami, perdažomi; • maudymosi vietos pažymėtos, švarios, saugios; • priėjimas prie vandens neslidus, neklampus, saugus; • pagal poreikį surenkamos šiukšlės, išvalomi tualetai; • viršutinis smėlio sluoksnis 0, 1 m gylio išvalomas bei išpurenamas mechaniniu ar rankiniu būdu kartą per savaitę; • maudyklų dugnas valomas nuo šiukšlių, stiklo, dumblių kartą per mėnesį. Prieš kiekvieno maudymosi sezono pradžią ir maudymosi sezono viduryje paslaugų teikėjas turi atlikti maudymosi vietos vandens mikrobiologinius tyrimus. Vandenyje gali būti: • ne daugiau kaip 100 žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) kolonijas sudarančių vienetų 100 ml; • ne daugiau 1 000 žarninių lazdelių (Escherichia coli) kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens.

MAUDYKLOS Jeigu kaimo turizmo sodyba ribojasi su vandens telkiniu, kuriame yra savivaldybės oficialiai įregistruotas paplūdimys ir kurio vandens mikrobiologinę taršą kontroliuoja savivaldybė, sodybos savininkas gali naudotis savivaldybės atliktais vandens tyrimų rezultatais, jeigu paslaugų vartotojai naudojasi būtent ta, savivaldybės kontroliuojamo paplūdimio, maudykla. Jeigu vandens mikrobiologinės taršos tyrimai neatliekami, informacija paslaugų vartotojams teikiama pagal HN 118: 2011 18. 3 punkto reikalavimus: • jeigu maudytis draudžiama arba nerekomenduojama, paslaugų vartotojai turi būti apie tai informuojami nurodant priežastis; • informacija turi būti pateikiama raštu, gerai paslaugų vartotojui matomoje vietoje.

SKALBYKLA Apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje arba apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje įrengtoje skalbykloje, kuri turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 118: 2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ keliamus reikalavimus. Apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami arba viešojoje skalbykloje, arba apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Skalbykloje gali būti skalbiami tik apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje naudojami skalbiniai ir to paties apgyvendinimo paslaugų teikėjo (to paties tinklo) kituose apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose objektuose naudojami skalbiniai

REIKALAVIMAI SKALBINIAMS Čiužinys, antčiužinis, anklodė , pagalvė – švarūs; Patalynė, rankšluoščiai, chalatai – išskalbti, išlyginti. Patalynė, rankšluosčiai, chalatai tam pačiam asmeniui turi būti keičiami pagal poreikį ar teikėjo nustatytą tvarką, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas.

Reikalavimai darbuotojams a. b. c. Asmenys teikiantis apgyvendinimo paslaugas turi būti: išklausę privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus ir turėti tai patvirtinančius sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus; išklausę privalomuosius pirmosios pagalbos teikimo mokymo kursus ir turėti tai patvirtinančius sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus; pasitikrinę sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų ir turėti tai patvirtinančią asmens medicininę knygelę.

Leidimų – higienos pasų išdavimo ypatumai Leidimas-higienos pasas apgyvendinimo paslaugų veiklai Kas ? Kam? Kodėl Kaip ? ?

Leidimas-higienos pasas tai dokumentas, kuris liudija, kad ūkinės-komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus bei suteikia jo turėtojui teisę verstis jame nurodyta ūkine-komercine veikla.

Leidimas-higienos pasas Veiklos rūšys, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, yra nurodytos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje. Leidimas-higienos pasas privalomas: Viešbučių veiklai; Motelių veiklai; Svečių namų veiklai; Kurortų sanatorijų veiklai; Kurortų reabilitacijos centrų veiklai; Kempingų veiklai; Turizmo centrų veiklai; Poilsio namų veiklai; Jaunimo nakvynės namų veiklai.

Leidimas-higienos pasas Leidimo-higienos paso išdavimo tvarką reglamentuoja Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632. Leidimus-higienos pasus Taisyklių nustatyta tvarka išduoda, atsisako išduoti, patikslina, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, išduoda jų dublikatus visuomenės sveikatos centras apskrityje, kurios teritorijoje fizinis, juridinis asmuo ar filialas versis (verčiasi) veikla.

Bendrosios nuostatos Apgyvendinimo paslaugas teikiantys fiziniai (dirbantys su verslo liudijimais) ir juridiniai asmenys privalo turėti LHP išduodamas neribotam laikui. LHP liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. LHP išduodamas patalpoms, esančioms konkrečiu adresu.

Pateikiami dokumentai: nustatytos formos paraiška; asmens tapatybę įrodančio dokumento kopija (fiziniams asmenims); dokumentas, įrodantis teisę naudotis patalpomis; patalpų, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, kadastrinių matavimų (inventorizacinės) bylos eksplikacijas su patalpų brėžiniais arba jų kopijas (šis reikalavimas netaikomas nesudėtingiems statiniams). Atkreipiame dėmesį, kad labai svarbu taisyklingai užpildyti paraišką. Reikia įrašyti visą reikalingą informaciją, tai yra savo rekvizitus, numatomą vykdyti ūkinę komercinę veiklą, patalpų, kuriose bus vykdoma veikla, indeksus iš pastato (patalpų) inventorizacinės bylos ir t. t.

Ūkinės komercinės veiklos sąlygų vertinimas Jei numatoma tuo pačiu adresu vykdyti kelias skirtinguose Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies punktuose numatytas ūkinės komercinės veiklos rūšis, kiekvienai iš jų pateikiama atskira paraiška gauti leidimą-higienos pasą. Vertinimo metu patikrinama ir įvertinama, ar pareiškėjo numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Ūkinės komercinės veiklos sąlygų vertinimas Vertinimo metu turėsite pateikti: 1) Darbuotojų asmens medicinines knygeles (F 048/a). 2) Darbuotojų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo ir privalomojo higienos įgūdžių mokymo kursų pažymėjimus. 3) Vidaus tvarkos taisykles. 4) Valymo ir dezinfekcijos priemonių naudojimosi instrukcijas ir biocidų saugos duomenų lapus (biocidai turi būti 2 tipo). 5) Dokumentą, įrodantį saugų skalbinių tvarkymą, jei skalbiniai nėra skalbiami vietoje. 6) Dokumentą, įrodantį saugų buitinių atliekų tvarkymą. 7) Vandens tiekimo sistemos profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnalą. 8) Geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinių tyrimų protokolus legionelėms nustatyti.

Veiklos sąlygų vertinimas Gavus raštą apie nustatytus trūkumus vertinimo metu bei laboratorinių tyrimų programą, paslaugas teikiantis asmuo per 45 kalendorines dienas turi ištaisyti nustatytus trūkumus bei pateikti laboratorinių tyrimų rezultatus visuomenės sveikatos centrui apskrityje. LABORATORINIAI TYRIMAI � Geriamojo vandens cheminis ir mikrobiologinis tyrimas privalo būti atlikti, jei ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas ne viešai tiekiamas geriamasis vanduo. � Iš aplinkos sklindančio triukšmo matavimai privalo būti atlikti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2, 4, 5, 6 punktuose nurodytų veiklų atitinkamose patalpose, numatytose Lietuvos higienos normoje, reglamentuojančioje triukšmo ribinius dydžius. � Šių laboratorinių tyrimų atlikti nereikia, kai laboratoriniai tyrimai šioje ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje yra atlikti ne vėliau kaip prieš vienerius metus ir ūkinės komercinės veiklos sąlygos nepakito. Laboratoriniai tyrimai privalo būti atlikti akredituotose arba atestuotose laboratorijose. Mėginį geriamojo vandens laboratoriniams tyrimams paimti privalo mėginio geriamojo vandens laboratorinių tyrimų paėmimui akredituota arba atestuota laboratorija.

LHP neišduodamas: patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma LHP; per nustatytą terminą (5 darbo dienų) pareiškėjas nesudarė LHP išduodančiai institucijai galimybių atlikti ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą; vertinimo pažymos išvadose nurodyta, jog ūkinės komercinės veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų; per 45 dienas nuo rašto išsiuntimo dienos pareiškėjas nepateikė laboratorinių tyrimų, reikalingų ūkinės komercinės veiklos sąlygoms įvertinti, protokolų ir / ar neištaisė I etape nustatytų trūkumų ir neatitikimų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams.

LHP turėtojų pareigos (1) LHP turėtojai privalo laikytis visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikomų vykdomai ūkinei komercinei veiklai, bei vykdyti ūkinękomercinę veiklą tomis sąlygomis, kurios deklaruotos paraiškoje gauti LHP.

LHP turėtojų pareigos (2) LHP turintys fiziniai, juridiniai asmenys ir filialai privalo informuoti LHP išdavusią instituciją: a) apie pasikeitusius LHP įrašytus duomenis (juridinis asmuo ir filialas – pavadinimą, buveinės adresą, pakeistą kodą (suteiktą naują kodą); fizinis asmuo – asmens duomenis, adresą, kuriuo galima siųsti korespondenciją) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių duomenų pakeitimo; b) apie pasikeitusias ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių sąlygų pasikeitimo.

LHP galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ar galiojimo panaikinimas LHP galiojimas sustabdomas, jeigu: Ø valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų ir asmuo per numatytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų ir (ar) pažeidimų; Ø LHP turėtojas pateikia prašymą sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

LHP galiojimo panaikinimas galiojimas panaikinamas, jeigu: Ø LHP turėtojas pateikia prašymą panaikinti LHP galiojimą; Ø fizinis, juridinis asmuo ar filialas per 6 mėnesius nuo LHP galiojimo sustabdymo nepateikė įrodymų dėl trūkumų ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti LHP galiojimą; Ø juridinis asmuo ar filialas likviduojamas ar reorganizuojamas, keičiant ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietą, fizinis asmuo miršta; Ø fizinis, juridinis asmuo netenka teisės naudotis patalpomis ir (ar) įranga, kuriose ar su kuria vykdyti ūkinę komercinę veiklą buvo išduotas LHP.

Jei nori, kad pasisektų, tai nesudėtinga, tik žinok, ką darai, mylėk savo darbą, ir tikėk tuo, ką darai. . . tel. 51568, 8 659 24744, el. p. jolanta. savickiene@vilniausvsc. sam. lt