Europos Sjungos struktrini fond paramos prioritetai Lietuvos sveikatos

Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos prioritetai Lietuvos sveikatos apsaugos srityje 2007– 2013 m. Sveikatos apsaugos ministerija Kolegijos posėdis 2005 -12 -22

2007 -2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas sveikatos sektoriuje Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumas, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimas Sveikatinimo veiklos tobulinimas, sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimas - Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas – tęstinis projektas; - Mirtingumo ir neįgalumo nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių mažinimas; - Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros optimizavimas; - Ankstyva vėžinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas.

SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS REFORMA

PAGRINDINĖS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS REFORMOS KRYPTYS 1 kryptis 2 kryptis 3 kryptis 4 kryptis AMBULATORINĖ S PAGALBOS PERTVARKA STACIONARIŲ PASLAUGŲ OPTIMIZAVIMAS GMP PERTVARKA LABORATORIJŲ TINKLO PERTVARKA 1. Dispečerinių tarnybų reorganizavimas 2. GMP aprūpinimas ryšio priemonėmis ir automobiliais 1. Asmens ir visuomenės paslaugų integravimas 2. Laboratorijų tinklo optimizavimas 1. I ir II lygio atskyrimas 2. Konsultacinių poliklinikų formavimas 3. Aprūpinimas įranga 1. Minimalios ir rajono ligoninės modelio sukūrimas 2. Rajono ligoninių pertvarkymas pagal modelį Skubios pagalbos – priėmimo skyrius

Kardiologija

Sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas (2004 -2006 m. projekto tęsimas) Profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės gerinimas šalies gyventojams tolygi ankstyvosios diagnostikos bei konsultacinių paslaugų plėtra visose sveikatos priežiūros sistemos grandyse stacionarinės pagalbos tinklo optimizavimas ir modernizavimas kompleksinė kardiologinės sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros plėtra šiuolaikinių informacinių technologijų diegimas

Traumatizmas

Traumatizmas: situacija Lietuvoje • Lietuvoje traumos – pagrindinė jaunų, darbingo amžiaus žmonių mirtingumo priežastis. • Iš visų mirusiųjų nuo traumų 68 % – darbingo amžiaus žmonės. • Bendroje mirčių struktūroje Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečią vietą (12, 3 % mirčių). • Didėjant eismo intensyvumui, didėja avaringumas ir nelaimingų atsitikimų skaičius.

Išorinės mirtingumo priežastys Lietuvoje 1999 -2004 m.

DARBINGO AMŽIAUS ŽMONIŲ, PIRMĄ KARTĄ PRIPAŽINTŲ INVALIDAIS DĖL TRAUMŲ, SKAIČIUS BENDROJE INVALIDUMO STRUKTŪROJE (10000 -čių darbingo amžiaus žmonių)

Kompleksinė traumatizmo profilaktikos ir pagalbos nukentėjusiems nuo traumų sistema Ikihospitalinė pagalba GMP automobilių parko atnaujinimas ir aprūpinimas modernia įranga GMP specialistų rengimas Hospitalinė pagalba 3 -jų lygių Traumos centrų sistema Įrangos įsigijimas, patalpų remontas, specialistų rengimas, stebėsena Potrauminė reabilitacija Potrauminės reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimas

Psichikos sveikata

PAGRINDINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS PROBLEMOS 1. LIETUVA – VIENA IŠ VALSTYBIŲ, PASIŽYMINČIŲ ITIN PRASTAIS VISUOMENĖS PSICHIKOS SVEIKATOS RODIKLIAIS: • didžiausias pasaulyje savižudybių rodiklis - 40, 2/100000 gyv. (2004 m. ); • pagal alkoholio suvartojimą Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje 80, 8/100000 gyv. (2004 m. ); • pastaraisiais metais daugėja narkomanijos atvejų - 145, 1/100000 gyv. (2004 m. ); • psichikos sveikatos problemų turi 41, 7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, iš jų 13 proc. atvejų sutrikimai yra klinikinės diagnozės lygio; • aukšti su prievarta susiję rodikliai.

PAGRINDINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS PROBLEMOS 2. Į NUOLATINĖS GLOBOS ĮSTAIGAS PATENKA DAUG ASMENŲ, KURIŲ PSICHIKOS NEGALIA NĖRA LABAI SUNKI IR KURIE, GAUDAMI TINKAMĄ PASLAUGŲ KOMPLEKSĄ, GALĖTŲ GYVENTI BENDRUOMENĖJE. 3. IKI ŠIOL NĖRA TEIKIAMOS SPECIALIZUOTOS IR LABAI REIKALINGOS PASLAUGOS PAAUGLIAMS IR VAIKAMS SU PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAIS.

PSICHIKOS SVEIKATA I kryptis III kryptis IV kryptis LANKSČIŲ BENDRUOMENINIŲ PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TINKLO PLĖTRA TEISMO PSICHIATRIJOS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS GERONTOPSICHIATRIJOS PASLAUGŲ PLĖTRA ASMENŲ, PADARIUSIŲ NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS Dienos centrų steigimas krizių intervencijos centrų plėtra ir steigimas psichiatrijos stacionaro ir dienos stacionaro priartinimas ir integracija prie bendrojo profilio medicinos centrų vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtra

Onkologija

Neigiamos onkologinių susirgimų tendencijos Lietuvoje Atvejų sk. 100 tūkst. gyv. Sergamumas nuo 1990 m. padidėjo 78, 7 %, mirtingumas padidėjo - 31, 9%

Onkologinės pagalbos organizavimo kryptys 1. Pirminė vėžio profilaktika. Antrinė vėžio profilaktika 2. Ankstyva onkologinių ligų diagnostika 3. Moksliniais įrodymais pagrįsto ir efektyvaus onkologinių ligonių gydymo užtikrinimas 4. Pilnavertės paliatyvios pagalbos organizavimas 5. Vaikų onkologija

Onkologinės pagalbos organizavimo kryptys • Pirminė vėžio profilaktika (BPG, PSPC, VSC) • Antrinė vėžio profilaktika (PSPC su kt. specialistais) • Ankstyva onkologinių ligų diagnostika ir diferencinė diagnostika (gydymo įstaigos, kuriose yra infrastruktūra kompleksinei navikų diagnostikai) • Moksliniais įrodymais pagrįsto ir efektyvaus onkologinių ligonių gydymo užtikrinimas (gydymo įstaigos, turinčios reikalingas tarnybas ir specialistus) • Pilnavertės paliatyvios pagalbos organizavimas (įstaigos, teikiančios specializuotą onkologinę pagalbą ir skausmo klinikos; slaugą – slaugos ligoninės) • Duomenų apie onkologines ligas bei ligonius kaupimas (Vėžio registras) • Profilaktinės programos, modernių technologijų diegimas (VUOI, KMUK)

Veiksmai siekiant gerinti onkologinę pagalbą Aprūpinimas vėžio diagnostikos įranga Aprūpinimas spindulinės terapijos įranga Aprūpinimas įranga chirurginiam gydymui Aprūpinimas chemoterapijos įranga Susijusių gydymo paslaugų patalpų remontas Vėžio registro sukūrimas