DEINSTITUCIONALIZACIJOS PROCESAS IR VIEJ PASLAUG PERDAVIMAS NVO vaikams

DEINSTITUCIONALIZACIJOS PROCESAS IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PERDAVIMAS NVO vaikams konfederacija Elena Urbonienė 2017 m. birželio 29 d. , Vilnius

NVO vaikams konfederacija (toliau – Konfederacija) §Įsteigta 2005 metais ir veikia vaiko gerovės srityje; §Vienija 66 nevyriausybines organizacijas (jų tarpe ir skėtines), dirbančias vaikų naudai visoje Lietuvoje ir vykdančias skirtingas veiklas: sprendžia vaikų socialinės globos, gyvenimo šeimoje, deinstitucionalizacijos, sveikatinimo, skurdo mažinimo, dienos centrų, kovos su smurtu prieš vaikus, bendruomeninių paslaugų plėtros šeimai ir vaikams, neįgalių vaikų įtraukties į visuomenę klausimus; §Turi konsultacinį statusą ir dalyvauja 9 -ių valstybės institucijų patvirtintos sudėties tarybų, komisijų, komitetų, darbo grupių darbe. Konfederacijos atstovai kaupia žinias, nagrinėja kitų šalių patirtį bei skatina valstybės ir savivaldybių institucijas daryti sisteminius vaikų gerovės politikos pokyčius, į sprendimų priėmimą įtraukiant nevyriausybines organizacijas; §Vykdo JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir rašo komentarus Jungtinėms tautoms; §Bendradarbiauja su savivaldybėmis pertvarkant vaikų socialinę globą (deinstitucionalizaciją) ir plėtojant viešąsias bendruomenines paslaugas šeimai ir vaikams. Pasirašytos sutartys su Akmenės, Anykščių, Švenčionių, Rokiškio, Širvintų savivaldybėmis, . Planuojama iki 2017 m. pabaigos pasirašyti tokias sutartis su Šalčininkų ir Šakių savivaldybėmis, 2018 m. - Marijampolės, Utenos, Pasvalio, Kupiškio, Kelmės savivaldybėmis.

Padėtis §Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 0, 5 mln. vaikų, iš kurių apie 19 tūkst. gyvena socialinės rizikos šeimose, apie 3500 - institucinėje socialinės globos sistemoje.

Padėtis §Šalyje veikia apie 300 vaikų dienos centrų, kurių paslaugomis gali pasinaudoti apie 7 tūkst. vaikų. §Vaikų dienos centrų paslaugos yra prieinamos tik trečdaliui socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų, vaikams trūksta dienos užimtumo paslaugų, dienos centrų finansavimas nepakankamas ir netolygus. §Esami finansiniai mechanizmai netenkina bendruomeninių paslaugų poreikio, savivaldybės nesupranta, neorganizuoja ir neteikia kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikams bendruomenėse. §Visa šalies politika vaiko gerovės ir šeimos srityje pastaruosius 4 metus buvo nukreipta į išmokų didinimą, o ne paslaugų plėtrą

Deinstitucionalizacija – kas tai yra? §Tai tvarus perėjimas nuo institucinės globos (neįgaliųjų ir vaikų (netekusių tėvų)) prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. § Deinstitucionalizacija prasidėjo 2014 metais ir vyksta lėtai – alternatyvos institucinei globai savivaldybėse vystomos vangiai, trūksta supratimo, žinių, kompetencijos, įgūdžių, visa apimančios strategijos, ir sprendimų būdų, kaip šiuos procesus aktyvinti ir plėtoti; §Deinstitucionalizacija - tai pirmiausia alternatyvių globai paslaugų bendruomenėje atsiradimas, o ne vien vaikų globos namų uždarymas ar suskaidymas į mažesnius darinius, kad galėtume kalbėti apie sėkmingą globos sistemos pertvarką; §Deinstitucionalizacija - tai efektyviai veikianti paramos, paslaugų ir pagalbos šeimai ir vaikui sistema bendruomenėje, kuri užtikrintų lengvai prieinamą, atitinkantį individualius poreikius, veiksmingą visapusį palaikymą tais atvejais, kai vaikui ir šeimai jo reikia, kad šeima galėtų susidoroti su jai tekusiais iššūkiais, krize ar rizikos faktoriais, vaikui augant šeimoje; §Vaiko išėmimas iš šeimos turi būti kraštutinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai vaiko gyvybei ir/ar sveikatai kyla pagrįstas pavojus.

Deinstitucionalizacija – kas tai yra? Deinstitucionalizacija – tai politine valia paremtas sisteminis reformos procesas, kuriuo siekiama: 1) mažinti priklausomybę nuo institucinės ir stacionarios globos, didinant globą ir didinant paslaugas šeimos ir bendruomenės aplinkoje; 2) užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo tėvų, teikiant tinkamą paramą vaikams, šeimoms ir bendruomenėms; 3) plėtoti paramą ir pagalbą asmenims, paliekantiems globą (tiek institucinę, tiek išeinantiems iš globėjų šeimų ir šeimynų), užtikrinant šių asmenų socialinę įtrauktį ir sklandų perėjimą iš globos į savarankišką gyvenimą

Deinstitucionalizacija nėra paprastas vaikų globos namų uždarymas ar išskirstymas į mažas institucijas. Šis procesas: • skatina prevenciją ir ankstyvąją intervenciją, kai užkertamas kelias vaiko išėmimui iš šeimos, o šeima gauna reikalingą pagalbą ir paslaugas toliau augindama vaiką; • mažina grėsmę, kad pertvarkos turinys orientuosis tik į rizikoje esančias šeimas (paslaugos turi būti plėtojamos visoms šeimoms ir jose augantiems vaikams) arba tik į vaikus, jau esančius institucinėje globoje; • užkerta kelią „tarpinstitucinei deinstitucionalizacijai“, kai vaikai yra perkeliami iš didelių pastatų į mažesnio ploto patalpas, nekeičiant darbo metodų ir vaikams prieinamų paslaugų spektro, turi iš esmės keistis darbo su vaikais globoje turinys • užtikrina, kad vaikai yra bendruomenės dalis, o bendruomenė yra pratinama prisiimti atsakomybę už vaikus ir šeimas, bei kylančias socialines problemas ir jų sprendimą • užtikrina orientaciją į paslaugų plėtrą, kas skatina šeimos ir vaiko gyvenimo kokybės gerėjimą

Deinstitucionalizacija –ką ji apima? Aukštos kokybės, individualius poreikius atitinkančių paslaugų plėtra bendruomenėje, apimant ir prevencines paslaugas, kurios apsaugo nuo institucionalizacijos, bei lėšų/resursų perkėlimą iš institucijų (net labai mažų) į paslaugas. Visapusiška pagalba bendruomenėje Kuo daugiau paslaugų - tuo mažiau reikia institucijų Planingas ilgalaikės (nuolatinės) globos institucijų uždarymas, apimant ir naujų institucijų įkūrimo sustabdymą Paslaugų plėtra, ir pagrindinių paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas asmenims su įvairiais poreikiais bendruomenėje

Paslaugų plėtra bendruomenėje • Gali būti ir taip, kad kai kurios paslaugos kainuos brangiau nei institucija • Svarbu investuoti protingiau tuos resursus, kurie yra, o ne laikytis požiūrio, kad reikia papildomų lėšų – jų reikia tik pradžioje • Finansavimo arba per mažos finansinės investicijos gali pasibaigti reinstitucionalizacija • Investuojama turi būti į sistemos reformą, o ne trumpalaikius projektus • Paslaugos kuriamos jų gavėjams , o ne tiekėjams Naujos paslaugos: ES lėšos Savivaldybės biudžetas Netinkama praktika: finansuojamos abi sistemos, nėra planuojamas lėšų perskirstymas Naujos paslaugos: ES lėšos Savivaldybės biudžetas Tinkama praktika: pradžioje finansuojamos abi sistemos, tačiau svarstomas lėšų perskirstymas ir sukurtų paslaugų išlaikymas

Institucijos turi 3 tipų resursus, kuriuos būtina reinvestuoti ir pakeisti jų naudojimo paskirtį (finansai, žmogiškieji resursai ir materialiniai resursai) Priešingu atveju, yra rizika, kad pasibaigus projektams ir ES investicijoms, bus grįžta prie senos sistemos

Konfederacijos iniciatyvos Planavimas pagal poreikius • Iš Norvegijos finansinių mechanizmų 20152016 m. įgyvendintas valstybės ir savivaldybių tarnautojų gebėjimų stiprinimo deinstitucionalizacijos srityje, remiantis gerąja Norvegijos patirtimi projektas • 10 savivaldybių tarnautojai, NVO atstovai buvo įtraukti į šį projektą • Rezultatas – prasidėjęs bendradarbiavimas su savivaldybėmis vaikų socialinės globos pertvarkos srityje tęsiamas • Kryptis – įvertinti konkrečių savivaldybių padėtį, poreikius paslaugoms ir padėti joms sistemiškai ir kompleksiškai spręsti vaiko ir šeimos problemas bendruomenėje • Rezultatas – pagal poreikius parengtas bendruomeninių paslaugų planas • Bendruomeninių paslaugų planas (įskaitant socialinių paslaugų planą) paskatins valstybės ir savivaldybių institucijas pokyčiams, kurie užtikrintų vaikų teisę gyventi šeimoje ir gauti reikalingas paslaugas bendruomenėje • Pokyčiai – valstybės ir savivaldybių finansinių mechanizmų inventorizacija ir decentralizacija bei nukreipimas bendruomeninėms paslaugoms teikti • Pokyčiai – paslaugų bendruomenėje plėtra, į bendruomeninių paslaugų teikimą įtraukiant NVO ir bendruomenes • NVO ir bendruomenių gebėjimų ir kompetencijų stiprinimas reikalingoms paslaugoms teikti

Viešųjų paslaugų perdavimas NVO „Lietuvos pažangos strategijos 2030" priemonė - iki 2020 metų 15 procentų viešųjų paslaugų perduoti NVO sektoriui Padėtis § Lietuvoje nėra teisinės bazės, nusakančios viešųjų paslaugų perdavimą NVO ir bendruomenėms, o turima - nepritaikyta tokiems procesams; § Valstybė ir nei viena savivaldybė neinventorizavusios savo viešųjų paslaugų ir neturi tikslaus viešųjų paslaugų teikimo sąrašo; § LR vietos savivaldos įstatyme nustatytos 44 savarankiškos savivaldybių funkcijos, savivaldybės pačios turi apsispręsti, kokias jų perduoti NVO; § Savarankiškos savivaldybių funkcijos turėtų būti peržiūrėtos, jose turi atsirasti pokyčiai susiję su bendruomeninių paslaugų plėtra, kurios šiuo metu vertinamos tik siauru socialinių paslaugų požiūriu

Viešųjų paslaugų perdavimas NVO „Lietuvos pažangos strategijos 2030" priemonė - iki 2020 metų 15 procentų viešųjų paslaugų perduoti NVO sektoriui Padėtis § Savivaldybės supranta tikslinį viešųjų paslaugų pirkimą iš bendruomenių ir NVO savivaldybės vykdomoms funkcijoms atlikti. Šiuo metu tai paslaugos neįgaliesiems, vaikams su psichikos problemomis, senjorams (maitinimo ir transporto) ir kitos; § Vienintelės viešosios paslaugos, perduotos 2012 m. finansuoti per savivaldybes, tai socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje. Projektuose remiamos veiklos, kurias galėtų įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos srityje dirbančios NVO, pasinaudodamos savo organizacijų žmogiškaisiais ištekliais;

Viešųjų paslaugų perdavimas NVO § Nevyriausybinės organizacijos turi prigimtinių, o ne įstatymais sukurtų privalumų – nesiekti pelno, lyginant su pelno siekiančiais subjektais: tai papildomi stimulai perduoti NVO viešųjų paslaugų teikimą ir susieti jį su socialinio verslo plėtra; § Vykstant deinstitucionalizacijos procesui atsiranda visos sąlygos kurti alternatyvias kompleksines bendruomenines paslaugas vaikams ir šeimai, neįgaliesiems ir į paslaugų teikimą įtraukti NVO bei bendruomenes.

Pokyčius pradėkime nuo savęs Ačiū už dėmesį