Vincas Mykolaitis Putinas 1893 1967 m 20 a

Vincas Mykolaitis- Putinas 1893 -1967 m. 20 a. rašytojas: poetas, dramaturgas, prozininkas

Gimė Prienų raj. , sausio 6 d. Baigė Marijampolės gimnaziją; Savo noru stojo į kunigų seminariją, ją baigė ir išvažiavo į Petrogradą. Ten baigė dvasinę akademiją. Po to vyko į Miuncheną, studijavo teologiją ir literatūros istoriją. Dirbo KU mokė literatūros ir istorijos.

Kūryba skirstoma į: Ankstyvąją (eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”); n Simbolinę(eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Tai viena ryškiausių n lietuviškojo simbolizmo knygų). n Posimbolinę (Filosofinę) (“Būties valanda”, “Langas”).

Kūrybos bruožai: n n n n Putinas psichologinio intelektualinio romano meistras; Simbolinio eilėraščio lyriniam “aš”svarbi refleksija susimąstymas, samprotavimas; Kūrinių pagrindinė mintis nesibaigianti žmogaus dvasios kelionė Subjektas bodisi žemiškąja kasdienybe; Eilėraščio žmogus siekia idealo; Akcentuojama dvilypė (dualistinė) žmogaus prigimtis. Nuolat ieškoma vidinio konflikto priežasčių. Būdingos priešos Dievas žmogus, amžinybė laikinumas, idealybė materija. Akivaizdus žmogaus dramatiškumas siekia ir dvasinių, ir materialių dalykų, o tai nulemia tragiškumą.

Dominuoja didelių erdvių pasaulėvaizdis: jūros gelmės, visatos begalybė; n Eilėraščiuose svarbiausia vertikalioji erdvė; n “Viršūnės” ir “gelmės” “viršūnės” dvasiniai siekiai, idealai; “gelmės” realybė, buitiškumas. n Svarbiausi eilėraščio komponavimo principai vidiniai prieštaravimai, konfliktai. n

Eilėraštis “Tarp dviejų aušrų” n Dviejų pasaulių prieša regimojo ir idealiojo; n Lyrinis subjektas yra materialiame pasaulyje, tačiau siekiama idealo; n Eilėraščiožmogus yra meniškos prigimties; Išvada: būties neįmanoma suvokti protu, galima tik patirti, nes būtis yra tai, kas nematoma, kas slepiasi po realiais daiktais simboliais. n

Eilėraštis “Skriski, are” n n Maksimalistinis troškimas apglėbti visą pasaulį: sujungti regimąjį ir idealų; Žmogus žemės vergas, nes negali atsisakyti materialumo; Žemė regimas pasaulis, o dangus idealų pasaulis; Aras sielos laisvės troškimas.

“Žemei” n n Žemei yra ne vardininkas, o naudininkas tai tarsi skiriama žemei. Pavadinimas parodo, kad žemė svarbi lyriniam subjektui; Dangus lyrinio subjekto siekiamybė, idealai. Vaivorykštės simbolis sujungia gelmes su dangumi; Eilėraštyje akivaizdžios sielos ir kūno priešos; Lyrinis subjektas yra mąstantis, siekiantis, nerimstantis, nes jo prigimtis dvilypė.

“Rūpintojėlis” n n n Eilėraštis pradedamas refleksijų, apmąstymų metu; Graudulys kyla, nes žmogus pajunta dramatizmą jis mažas prieš platybes; Lyrinio subjekto paveikslas asocijuojasi su jauno bernelio tautosakoje paveikslu jis bando suvokti save; Subjektą slegia buitis; Dievas lyriniam subjektui tampa rodančiu kelią.

“Viršūnės ir gelmės” Tai yra eilėraščių ciklas, kurį sudaro 7 eilėraščiai Stipri lyrinio subjekto pastanga kilti į viršūnes, įveikti kasdienybę, buitiškumą ir taip priartėti prie pasaulio paslapties. Bet lygiai taip pat stiprus noras ją rasti ir nusileidus į gelmes. Tarp „viršūnių" ir „gelmių" išgyvenama nuolatinė įtampa. Pasiekęs viršūnę, lyrinis subjektas ap svaigsta saule „gyvasties nešėja", į aukštybes stiebiasi jo dvasia. Bet sėdėdamas aukštai viršūnėse kaip koks karalius savo soste lyri nis subjektas pasiilgsta žemės. Įtampą tarp „viršūnių" ir „gelmių", pasirodo, išsprendusi pati gamta ji sudėta iš priešybių, bet sudaro vientisą kosmosą: jūroje atsispindi dangus. . . Viršūnių atspindys gel mėse leidžia lyriniam subjektui pamatyti vieningą pasaulį, tai tarsi pagrindas savo sielos „viršūnėms" ir „gelmėms" suvienyti.

Ciklas “Vergas” Struktūra: 1 dalis (Lyrinis subjektas dvasinis vergas. Dvilypiškumas išprovokuoja vidinį konfliktą) 2 dalis ( iš trečiosios dalies sužinome, kad tai sapnas, vizija lyrinis subjektas – vienišas, praradęs idealus) 3 dalis lyrinio subjekto monologas, savianalizė. Vyrauja pesimistinė nuotaika. Trokštama būti laisvu, pasinerti į dieviškąjį gyvenimą) 4 dalis (Vergas atsisako vidinio suvaržymo, dvasinės nelaisvės. Pabaiga išsilaisvinimas. Be ilgesio, idealų troškimo ir ieškojimų dvasinės kelionės nebus). Epilogas(žvelgiama į vergą iš šalies, atsiranda pasakotojas. Lyrinis subjektas dvilypis. Jis toks ir išlieka).

Romanas “Altorių šešėly” (psichologinis intelektualinis kūrinys)

Struktūra: n 1 dalis: ”Bandymų dienos” (realus bei dvasinis Liudo Vasario pasirinkimas meilė ar kunigystė); n 2 dalis: “Eina gyvenimas”(Liudo Vasario gyvenimas Kalnynuose. Kunigystė derinama su poezija); n 3 dalis: “Išsivadavimas” (pasirenkama meilė, poezija, “nebekunigavimas”)

Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris. Jis bėga nuo jausmų, yra romantikas, menininkas ir bando tai derinti su kunigyste. Jo, kaip klieriko, kūryba yra labai atvira, biografiška. Pirmasis eilėraštis buvo parašytas įkvėptas gamtos laisvės. Vasario kasdienybė pilka, o eilėraščiai svajonės. Liudas Vasaris gamtos vaikas. Jis nenori būti eiliniu kunigu, nori mylėti Dievą. Vasaris kontempliatyvi (nuolat analizuojanti save) asmenybė.

Veikėjai: Kunigai n n n Stripaitis verslininkas, prekeivis, vėliau politikas. Į bažnytines pareigas žiūri aplaidžiai. Platūnas ūkininkas, rutiniškas. Jam nerūpi dvasinis parapijiečių gyvenimas. Ramutis idealus kunigas toks, kokiu norėjo būti Liudas Vasaris, jam nerūpi materija. Kimša nuodėmingiausias kunigas (Liucės tėvas). Šlavantų tėvelis jo prigimtis būti kunigu, jis Vasario autoritetas. Visi kunigai paaštrina vidinį Vasario konfliktą tarp žmogaus ir kunigo.

Moterys Liudo Vasario gyvenime: n Liucė Vasario mylimoji ir gyvenimo prasmė, viliokė, svajoklė. n Katedros Nepažįstamoji- vizija, siekiamybė, Vasario n Baronienė Rainakienė- reikšmingiausia moteris n Auksė reali, neslepianti jausmų ir minčių, žinanti, ko nori iš Abu kartus išteka ne iš meilės. Jos gyvenimas vaidyba. Iš nuodėmės (jos tėvas kunigas) kilęs žmogus pasmerktas kančioms. kūrybos mūza. Vasariui tik ji sugebėjo padrąsinti Vasarį meilei ir kūrybai. Ji pastebėjo, kad Vasariui trūksta pašaukimo. gyvenimo. Ji tolerantiška, leidžianti Vasariui pačiam apsispręsti, nenorinti daryti spaudimo.

Romano pasakotojas Kūrinyje vaizduojama Liudo Vasario dvasinio pasaulio analizė, aiškinami elgesio motyvai, vaizduojama nuotaikų ir vaizdų kaita. Visa tai sužinome iš visažinio pasakotojo jis nėra bešališkas stebėtojas, vertina ir neslepia požiūrio. Liudas Vasaris pirmuoju asmeniu kalba tik dienoraštyje. Pasakotojas tarsi Vasario antrininkas, primenantis subrendusį, suaugusį Vasarį.

Kulminacija- Liucės savižudybė, paskatinusi apmąstyti ir padaryti tinkamą sprendimą- išsivaduoti. Liucės mirtis pastūmėjo Vasarį mylėti Auksę. *interpretuojant galima sąsaja su A. Vaičiulaičio kūriniu “Valentina” tai irgi tragiška meilės istorija.

Išvados: n n n Liudas Vasaris supranta, kad jo likimas vidiniai prieštaravimai; Tik “nuolatos degdamas ir atsinaujindamas” meno žmogus gali kūryiškai save išreikšti; Vasaris renkasi gyvenimą per kančias;

Ačiū už dėmesį Utenos “Saulės” gimnazija, 4 A kl. Darbą atliko: Justina Augutytė, 2009 m.