SEDOS VYTAUTO MAERNIO GIMNAZIJA Mokytoja metodinink G Vainutien

SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA Mokytoja metodininkė G. Vainutienė

KUNIGAIKŠČIŲ LIETUVA

Priešams dažniau pradėjus puldinėti mūsų kraštą, vadas, laimėjęs karą, dažnai likdavo giminės vadu. Tokius vadino kunigaikščiais. Jų senovės Lietuvoje buvo daug. Išrinktųjų vadų arba kunigaikščių vaidmuo darėsi vis svarbesnis. Valsčiai virto kunigaikštystėmis, priklausančiomis vienam kunigaikščiui. Žmonės jungėsi draugėn įsitikinę, kad VISIEMS SUSIBŪRUS, LAIKANTIS VIENYBĖS, KLENGVIAU NUO PRIEŠŲ GINTIS

Senovės lietuvių tautos garbino įvairius dievus ir buvo pagonys • Perkūnas – vyriausiasis Lietuvos dievas, gamtos jėgų valdovas ir teisingumo prižiūrėtojas • Žemyna motina, žemės ir josgamtos vaisiųjėgų deivė, Perkūnas––gamtos vyriausiasis Lietuvos dievas, valdovas gamtos ir teisingumo prižiūrėtojas gyvosios bei derliaus globėja Žemyna – gamtosirmotina, žemės ir jos vaisių deivė, • Laima – gimimo gyvenimo deivė, žmogaus likimo gyvosios gamtos bei derliaus globėja lėmėja Laima – gimimo ir gyvenimo deivė, žmogaus likimo lėmėja • Vėlinas valdovas, pomirtinio teisingumo Vėlinas – – vėlių valdovas, teisingumo vykdytojas Milda – meilės deivė, įsimylėjėlių ir ieškančių draugo globėja • Milda – meilės deivė, įsimylėjėlių ir ieškančių draugo Bangpūtys – vėjų valdovas globėja Ragana – apšmeižta deivė, žiniuonių ir gydytojų globėja • Bangpūtys – vėjų valdovas • Ragana – apšmeižta deivė, žiniuonių ir gydytojų globėja

Iš pradžių lietuvių giminės ir gentys rimtesnių priešų neturėjo. Nedidelius antpuolius įstengdavo atremti atskiros kunigaikštystės. Lietuvą puldinėjo jau apsikrikštiję, t. y. tapę krikščionimis, kaimyniniai kraštai. Jie skelbėsi einą pagonių naikinti.

Į šiaurę nuo Lietuvos įsikūrė vokiečiai, užkariavę latvius. Dauguvos žiotyse jie įkūrė Rygos miestą. Vyskupas įsteigė vokiečių vienuolių broliją-ordiną. Jos nariai dėvėjo baltus apsiaustus su raudonu kryžiumi ir kalaviju, todėl ir buvo vadinami KALAVIJUOČIAIS. Į vakarus nuo Lietuvos atsirado tokia pat vokiečių karių brolija. KRYŽIUOČIAI. Jie nešiojo baltą apsiaustą su juodu kryžiumi.

Kalavijuočių ordino kryžius KALAVIJUOČIAI

Kryžiuočių ordino simbolis KRYŽIUOČIAI

Kalavijuočiai, nukariavę latvius ir kryžiuočiai, nukariavę prūsus ir įsitvirtinę jų žemėje, pradėjo veržtis į Lietuvą. Šio priešo atskiros lietuvių kunigaikštystės atremti nepajėgė. Lietuvos kunigaikščiai suprato, kad norint nugalėti priešą, reikia visoms lietuvių gentims susijungti.

Prieš 670 metų, 1336 m. vasario 25 d. , kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, pilies gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į priešo vergiją. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu.

Stipresnieji kunigaikščiai pradėjo imti į savo rankas silpnesniųjų kunigaikščių žemes, priversdami šiuos jiems paklusti. Jungimasis vyko labai pamažu: jis truko daugiau kaip 100 metų. Lietuva kaskart vis stiprėjo.

Pagaliau visos Lietuvos žemės ir valdžia pateko į vieno valdovo rankas KURIS LIETUVOS KUNIGAIKŠTIS SUVIENIJO LIETUVĄ?

Kunigaikštis MINDAUGASLietuvos karalius Iš kitų kunigaikščių išsiskyrė gabus ir sumanus kunigaikštis Mindaugas. Mindaugui nebuvo lengva valdyti suvienytą Lietuvą, nes nebuvo ramybės ir santarvės jos viduje. Lenkai ir rusai, taip pat kryžiuočiai, matydami vidaus nesutarimus, irgi nesnaudė- pradėjo puldinėti mūsų kraštą.

Mindaugo krikštas Mindaugas nusprendė apsikrikštyti ir taip apsisaugoti nuo priešų puolimo ar bent jau sutrukdyti jiems tai daryti krikščionybės vardu. 1251 m. Mindaugas su šeima ir dideliu didikų būriu apsikrikštijo.

Apsikrikštijęs Mindaugas per pasiuntinius pareiškė popiežiui ištikimybę ir paprašė globos. Taip pat buvo paprašyta suteikti Mindaugui karaliaus vainiką. Popiežius sutiko. 1253 m. Mindaugas su didelėmis iškilmėmis buvo vainikuotas pirmuoju Lietuvos karaliumi. Lietuva tapo karalyste.

Mindaugas (~1200 -1263 m. ), Lietuvos Didysis kunigaikštis (~1236 -1251 ir 1261 -1263 m. ), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1251 -1261 m. ). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. Kuri diena vadinama Lietuvos valstybės diena?

• Tikriausiai kurie jūsų žino, kad liepos 6 -oji vadinama Valstybės diena. Tą dieną buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas. Apie Mindaugą, aišku, esate girdėję visi. Kuo gi šis valdovas toks ypatingas, kad jam paminklai statomi? Mindaugas – pirmasis Lietuvos valdovas. Iki jo Lietuvos valstybės paprasčiausiai nebuvo. Toje vietoje, kur dabar yra Lietuva, buvo kelios kunigaikštystės, kurias valdė atskiri kunigaikščiai, ir kiekvienas jų savo žemėse tvarkėsi kaip norėjo. Galima sakyti, kad vietoj vienos Lietuvos buvo kelios valstybėlės. Tik kai kurios didesnės, o jų valdovai – galingesni už kitus. Vienas tokių buvo Mindaugas. Tuomet dar kunigaikštis, ne karalius. • Jums, ko gero, gali kilti klausimas, kuo tie kunigaikščiai ir karaliai vieni nuo kitų skiriasi? Tuo metu, – kalbame apie laiką, kuris vadinamas viduramžiais, – karaliaus titulas buvo kur kas svarbesnis ir garbingesnis. Kunigaikščiai, paprastai nedidelių žemių valdytojai, turėdavę paklusti visos valstybės valdovui – karaliui. Taip buvo kitose Europos šalyse. Lietuviai savo vyriausiąjį valdovą, kurio galybė prilygo karaliui, vadino Didžiuoju kunigaikščiu – tai reiškė, kad jis yra už visus kitus kunigaikščius didesnis ir svarbesnis. Mindaugui teko garbė tapti pirmu Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu, kuris vėliau buvo vainikuotas ir karaliumi.

Kunigaikščio Mindaugo žmona kunigaikštienė Morta

Mindaugui apsikrikštijus kryžiuočiai nebepuolė, bet atsirado vis daugiau karaliaus priešininkų pačioje Lietuvoje. Žemaičių kunigaikščiai 1263 m. surengė sąmokslą ir nužudė Mindaugą ir jo du sūnus.

Kovos dėl valdžios Lietuvoje nesiliovė ir po Mindaugo mirties. Iš kovojančių kunigaikščių sumanumu ir diplomatiniais gebėjimais išsiskyrė Traidenis.

Vėliau didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu pasiskelbė Vytenis. Jiems valdant Lietuva sustiprėjo, išsiplėtė, nes ne vien tik gynėsi nuo priešų, bet ir pati juos smarkiai puolė, prisijungė naujų žemių.

Po Vytenio mirtie Lietuvą valdė jo brolis Gediminas. Kas įkūrė Vilniaus miestą?

Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie kurį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis.

Kunigaikščių medžioklė

Gediminas ėmė valdyti jau sujungtą Lietuvą. Jis buvo šviesus, išmintingas, labai išsilavinęs valdovas

Gediminas rūpinosi savo krašto gerove, jo stiprinimu ir gražinimu, statė naujas, jau mūrines, pilis, miestus ir tiltus, tiesė kelius. Tam tikslui kvietėsi iš Vakarų amatininkus, statybininkus, menininkus, pirklius.

LIETUVA Tvirčiau suspausk, žemaiti, ronko žombį ir gilią vagą išvaryk par savą šalį, o tava žemes pūdymų veliena rombi, būk tvirts, tenepalaužei tava galę. Ka išlek gerves, naktys praded šalčiu dvelkti ir gulbe auksa konkalus padongie skombint, tep ilgu rondas ir tep sunke dvasio alkti, ir vis nuledus galvą ete poskou žombe. Tvirčiau suspausk, žemaiti, ronko žombį ir vagą išvaryk par visą žemę platę, giliau įsmeik noragą, dalgį linksmiau skombink, te visus sviets tavį ir tava žemę mata. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!