VERTYBS DORYBS iauli Juventos progimnazijos tikybos mokytoja metodinink

VERTYBĖS. DORYBĖS Šiaulių , , Juventos” progimnazijos tikybos mokytoja metodininkė Laimutė Skyrienė 2012 -04 -23

VERTYBĖS. Vertybė susijusi su žodžiais: n VERTĖ n VERTINGAS n VERTA n VERTINIMAS

VERTYBĖS. n Vertybės - tai tam tikros grupės moralinės nuostatos, pagal kurias grupė gyvena, dirba, kuria šeimą, valstybę ar organizaciją. n Paprastai vertybės būna pamatinis pagrindas organizacijai.

Kas tau yra svarbu (svarbiausia) gyvenime? Pasakyk savo vardą ir vertybę (susipažinimo žaidimas).

n Susirask žmogų, kurio vertybė tokia pat kaip ir tavo. n Trumpai pasikalbėk ir išsiaiškink, kodėl ir tau, ir tavo draugui svarbi ta pati vertybė.

n Nusipiešk gėlę (didelė gėlė su 5 -8 žiedlapiais); n Tyliai (2 min. ) pamąstyk apie savo vertybes (kas tau svarbu gyvenime) ir užrašyk į žiedlapius; n Susirask draugą (kolegą), kurį pažįsti mažiausiai;

n n Pirmasis (I) pašnekovas pristato savo vertybių gėlę, 2 -3 min. pasakoja apie savo vertybes. Antrasis (II) įdėmiai klausosi, kai (I) pašnekovas pristato savo vertybes, (II) 1 min. užduoda klausimus; (1 min. ) apibendrina tai, ką sužinojo apie I pašnekovo vertybes. Apsikeičiame vaidmenimis (4 -5 min. ). Atlikus užduotį įsivertinkime bendravimą (110) balais. Trumpai pristatome draugo vertybių gėlę.

Psichologo R. Dilts 6 asmenybės lygiai: 6. Elgesys (veiksmai); n 5. Resursai (jausmai, emocinė būsena); n 4. Įsitikinimai (kas man yra tiesa? ); n 3. VERTYBĖS; n 2. Asmenybės vientisumas (kūnas ir siela); n 1. Dvasingumas. Pamatinis sluoksnis (Kokia mano gyvenimo prasmė? Ką galiu nuveikti šioje žemėje? ). n

n n n Labai dažnai mes bandom pakeisti elgesį (paviršutinį sluoksnį), bet tai labai sunku. Svarbiau ugdyti vertybes ir vertybines nuostatas (išsiaiškinti, žinoti, girdėti. . . ). Vertybės yra girdimos kalboje (pvz. , meilė mokiniui – meilė artimui; , , NEŠAUK! – rėkimas ant vaiko); ugdomos pavyzdžiu (mama kalba telefonu ir meluoja. . . ).

Pakeisti žmogaus elgesį labai sunku, nepakeitus žmogaus vidaus. . . n n Pratimas: Viskas blogai, viskas labai blogai (abiem rankom nykščiu į apačią mojuojam kelis kartus. . . ); O ką aš galiu padaryti (rodom pirštu į save), kad būtų geriau. . . šalia esančiam, mokykloje, Lietuvoje ir pan. KEISKIMĖS PATYS!

Žaidimas , , Kryžius – paralelė”. n n Žaidėjai sėdi ratu, vedantysis rankoje turi ir mėto žaidėjams kamuoliuką ar minkštą žaislą. Žaidėjai turi sakyti vieną iš variantų: , , kryžius – paralelė”; , , paralelė – kryžius”; , , kryžius – kryžius”; , , paralelė – paralelė”.

Kokias vertybes ugdėme(-ės) žaisdami šį žaidimą?

Kas yra vertybės? Poreikiai? (dvasinis stovas, vidinis sprendimas) (iš kiekvieno poreikio kyla vertybės) n n n n Meilė Tikėjimas Viltis Šiluma Pagalba Džiaugsmas Saugumas Laisvė Tobulėjimas Ramybė Sveikata Savigarba Sąžiningumas Maistas, Namas, būstas Rūbai Pinigai Išsilavinimas Darbas Laisvalaikis Muzika

Vertybės n n n Draugiškumas Nuoširdumas Pastovumas Teisingumas Mandagumas Pagarba Saviraiška Pripažinimas Bendravimas Atsakomybė Ištikimybė Laimė Supratingumas Dosnumas Susivaldymas Tvirtumas Išmintingumas

Pratimas. n n n Kiekvienas pasiima po 6 lapelius; Į 3 lapelius užrašo po vieną vertybę; Pasvarstyti ir atsakyti į klausimą (Ar lengva priimti sprendimus? Ar tikrai tos 3 vertybės yra mano vertybės? Turiu jų ir daugiau. . . Užrašau dar 3 vertybes; Dėl vienos vertybės suabejojau. . . (atiduodu vedėjui).

n n Įsivaizduokime, jog plaukiame laivu per Atlantą. Išgirstame, kad laivas skęsta. Turiu gelbėti savo gyvenimą, bet atsisakyti 1 vertybės (atiduodu). Vienos vertybės per mažai, turiu atsisakyti dar 2 vertybių (atiduodu 2 lapelius). Laivas paskendo, bet mes likome gyvi, už tai atsilyginame dar 1 vertybe. Liko tai, kas išgelbėjo mums gyvybę. Liko viena svarbiausia vertybė (vertybės užrašomos lentoje, suskaičiuojamos 3 svarbiausios).

Pasakojimo kūrimas (iš 3 svarbiausių vertybių). Gyveno trys draugai. Vieno draugo vardas buvo Meilė, kito. . , trečio. . Keliauja visi trys draugai ir beldžiasi į duris, prašydami nakvynės. Tačiau jiems pasakoma, jog yra tik viena laisva vieta. . . (sąžiningumui). Vertybės keliauja toliau ir vėl beldžiasi, bet atsiranda tik viena vieta (. . . ). Trečiame name šeimininkas pasirenka MEILĘ. Pro duris į jo namus įėjo ir MEILĖ, ir. . Į ŠEIMININKO NAMUS ATĖJO DIEVAS.

Mūsų krikščioniškojo gyvenimo tikslas yra sutikti Dievą – Meilę, prisiglausti prie Jo ir visiškai atsiduoti Jam. Šv. Pranciškus savo maldoje prašė Dievo šios didžiausios dovanos taip: “kad mes Tave mylėtume iš visos širdies; visada apie Tave galvodami, visa siela Tavęs ilgėdamiesi; kad ne kam kitam, o Tavo meilei tarnautume visu protu, dvasios ir kūno galia, išnaudojant visas savo jėgas, galimybes tam, kad priartėtume arčiau prie Tavo meilės”.

„Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, – apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Fil 4, 8). n n Dorybė yra pastovus ir tvirtas nusistatymas daryti gera. Ji leidžia žmogui ne tik daryti gerus darbus, bet ir atskleisti geriausia, ką pats turi. Dorybingas žmogus visomis savo juslinėmis ir dvasinėmis jėgomis siekia gėrio, jo ieško ir, konkrečiai veikdamas, jį pasirenka. Dorybingo gyvenimo tikslas yra tapti panašiam į Dievą (KBK 1803).

Dorybės ar vertybės? n n n Anot kun. J. Remeikio, dorybė yra sielos nusiteikimas, asmens giliausias būdo bruožas ar vidinė savybė. Ji nėra tik pavienis veiksmas, tai savybė, ugdoma savyje. Tai savybė, kuri aprėpia emocinį pradą („palinkimas“), tam tikrų gebų, netgi žinojimo įgijimą, pasirengimą („sugebėjimas“) ir valios momentą („pasiryžimas“). Vertybė yra absoliučiai išoriškas daiktas. Ji gali egzistuoti nepriklausomai nuo žmogaus, ne žmoguje, o šalia jo. Vertybė gali egzistuoti visuomenėje be vertybių, - tiesiog nesant kam ją praktikuoti (tolerancija, pilietiškumas).

Auklėjimu, sąmoningais veiksmais ir ištvermingomis pastangomis įgytas žmogiškas dorybes išgrynina ir daro iškilias Dievo malonė. Dievui padedant, jos užgrūdina charakterį ir palengvina daryti gera. Dorybingas žmogus jaučiasi laimingas, gyvendamas tomis dorybėmis (KBK 1810).

Dieviškosios dorybės n n Žmogiškųjų dorybių šaknys glūdi dieviškosiose dorybėse, kurios parengia žmogaus galias dalyvauti dieviškojoje prigimtyje. Juk dieviškosios dorybės yra tiesiogiai susijusios su Dievu. Jos leidžia krikščionims gyventi vienybėje su Švenčiausiąja Trejybe. Jų pradžia, motyvas ir objektas yra Vienas Triasmenis Dievas (KBK 1812). Dieviškosios dorybės pagrindžia, įkvepia ir paženklina dorinį krikščionio veikimą. Jos ugdo ir gaivina visas moralines dorybes. Dievas jas diegia į tikinčiųjų sielą, kad jie sugebėtų elgtis kaip Jo vaikai ir pelnyti amžinąjį gyvenimą. Jos yra Šventosios Dvasios buvimo bei veikimo žmogaus galiose laidas. Dieviškosios dorybės yra trys: tikėjimas, viltis ir meilė (KBK 1813).

Žmogiškosios dorybės n Žmogiškosios dorybės yra tvirti nusistatymai, pastovūs įgūdžiai, nuolatiniai proto ir valios tobulumai, kurie tvarko mūsų veiksmus, valdo mūsų aistras ir vadovauja protingam ir tikėjimu besiremiančiam mūsų elgesiui. Dorybės suteikia lengvumo, tikrumo ir džiaugsmo gyventi dorai. Dorybingas yra tas žmogus, kuris neverčiamas daro gera (KBK 1804).

PAGRINDINĖS DORYBĖS n Ant keturių pagrindinių dorybių – tarsi durys ant vyrių – laikosi dorinis gyvenimas, dėl to jos dar vadinamos „kardinaliomis“; prie jų šliejasi visos kitos dorybės. Pagrindinės dorybės yra: išmintingumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymas. „Jeigu kas myli teisumą – išminties darbų vaisiai yra dorybės. Juk ji moko savitvardos ir protingumo, teisumo ir drąsos“ (Išm 8, 7). Kitais vardais šios dorybės yra giriamos daugelyje Šventojo Rašto vietų (KBK 1804).

MEILĖ n Visas dorybes gaivina ir įkvepia meilė. Ji yra „tobulumo raištis“ (Kol 3, 14); ji yra dorybių forma; ji jas suskirsto ir surikiuoja; ji yra krikščioniškojo dorybingo gyvenimo šaltinis ir tikslas. Krikščioniškoji meilė sutvirtina ir nuskaidrina mūsų žmogiškąją galią mylėti; iškelia ją iki antgamtinio tobulumo, iki dieviškosios meilės (KBK 1827).

Meilės vaisiai n n Meilės vaisiai yra džiaugsmas, taika ir gailestingumas; meilė reikalauja daryti kitiems gera ir prireikus broliškai įspėti; ji yra geranorė; žadina atsiliepti meile; išlieka nesavanaudiška ir dosni; ji reiškia draugystę ir bendravimą: Visų mūsų darbų vainikas yra meilė. Tai tikslas, kurio siekdami bėgame, į kurį skubame; kai jį pasieksime, pailsėsime (KBK 1829).

Šaltiniai: n n Šventasis Raštas. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998. Katalikų Bažnyčios katekizmas. – Kaunas: LKB TKKL, 1996. Seminarų medžiaga. http: //www. adomenas. lt/? id=48&nid=128