Mykolo Romerio universitetas Praktinmokslin konferencija TURIZMO VALDYMO TEORINIAI

Mykolo Romerio universitetas Praktinė-mokslinė konferencija TURIZMO VALDYMO TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI Laura Čepukaitė 2010 m. balandžio 8 d. , Vilnius

Tikslas ¢ Pranešimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos turizmo valdymo funkcijas Baltijos šalių kontekste, įvertinant teorinius turizmo valdymo aspektus.

Pagrindinės problemos ¢ Viena didžiausių problemų visose šalyse – turizmo daugialypiškumas, dėl kurio pakankamai sudėtinga koordinuoti skirtingų institucijų veiklą įvairiuose valdymo lygmenyse. ¢ Gausus Lietuvos turizmo potencialas, tačiau vykdant strateginį turizmo valdymą, planavimą bei numatant ES paramą turizmui, nėra konkrečiai identifikuoti investicijų prioritetai. ¢ Lietuvos kaip turizmui patrauklios šalies įvaizdžio formavimas nedidina šalies žinomumo kaimyninių, kitų Europos šalių atžvilgiu.

Tyrimas ¢ Buvo atlikta Lietuvos turizmo valdymo funkcijų analizė Baltijos šalių kontekste, atsižvelgiant į teorinius turizmo valdymo aspektus ir suformuluotos rekomendacijos kaip tobulinti Lietuvos turizmo valdymą viešajame sektoriuje.

Turizmo valdymo funkcijos Pranešime apžvelgiamos pagrindinės turizmo valdymo funkcijos: 1. Įstatymų leidyba ir reguliavimas 2. Koordinavimas 3. Planavimas 4. Antreprenerio (vadybinė) 5. Skatinimas 6. Socialinis turizmas 7. Visuomenės interesų atstovavimas

Įstatymų leidyba ir reguliavimas ¢ ¢ ¢ Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, turizmo įstatymas buvo priimtas 1998 metais, Estijoje dvejais metais vėliau – 2000. Visose Baltijos šalyse įstatymas tiesiogiai reglamentuoja turizmo sektorių, turizmo verslą, turizmo informacijos bei apgyvendinimo paslaugų teikimą, vartotojo teises. Dėl turizmo sektoriaus kompleksiškumo, daugelis su turizmu susijusių klausimų sprendžiami įvairiose kitose strategijose ir teisės aktuose, pvz. Saugomų teritorijų įstatymas, Nacionalinės darnaus vystymosi strategija ir kt. Dėl to iškyla koordinavimo ir vieningos politikos formavimo problema.

Koordinavimas ¢ Išanalizavus visų trijų Baltijos šalių turizmo administravimo sistemas paaiškėjo, kad Lietuvos administracinis valdymas, yra pats sudėtingiausias, kai kurios vykdomos funkcijos dubliuojasi (pvz. ir Ūkio ministerija, ir Valstybinis turizmo departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendint turizmo politiką), tampa sudėtingas sprendimų priėmimas, vykdomos veiklos koordinavimas bei kontrolė. ¢ Turizmo valdyme be Ūkio ministerijos dalyvauja ir kitos ministerijos bei joms pavaldžios institucijos (1 pav. ), todėl Vyriausybei tenka svarbus vaidmuo – apjungti įvairias organizacijas ir įmones dirbti kartu turizmo labui, įgyvendinat bendros turizmo politikos uždavinius.

(ŽŪM) (KM) (SM) Kultūrinis turizmas Susisiekimo infrastruktūra Kaimo turizmas Regioninė plėtra Turizmas (ŪM) Sveikatos turizmas Vizos Turistų teisės (VRM) (SAM) Ministerijos: ŪM – Ūkio KM – Kultūros ŽŪM – Žemės ūkio (AM) VRM – Vidaus reikalų Ekologinis turizmas (TM) SAM – Sveikatos apsaugos TM – Teisingumo URM – Užsienio reikalų (URM) AM – Aplinkos SM – Susisiekimo Tiesiogiai valdoma sritis Netiesiogiai valdoma sritis 1 pav. Turizmo valdyme dalyvaujančios ministerijos ir jų valdymo sritys

Planavimas ¢ Išanalizavus Lietuvos dokumentuose identifikuotus prioritetus, paaiškėja, kad visa Lietuva yra labai patraukli vystyti turizmo veiklai. ¢ Nėra neskiriamas dėmesys turizmo konkurencingumui didinti, turizmo inovacijų skatinimui, darniajam turizmui be to, nėra atskiro dokumento skirto turizmo rinkodarai, įvaizdžio formavimui. ¢ Lietuva (PKTT duomenimis) lyginant su Latvija ir Estija skyrė mažiausią finansavimą turizmo plėtrai nuo 2004 m. (pvz. 2007 m. apie 32 mln. Lt ir 57 mln. Lt).

Antreprenerio (vadybinė) funkcija ¢ Vadybinės vyriausybės funkcijos vykdymas labai susijęs su viešojo ir privataus sektoriaus partneryte, įgyvendinant bendrus turizmo projektus. ¢ Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus ypatingas dėmesys skiriamas viešosios ir privačios partnerystės įgyvendinimui, nes būtent turizmo sektoriuje yra svarbu ir efektyvu verslo idėjas suderinti su viešosios infrastruktūros plėtra.

Skatinimas ¢ ¢ ¢ Monetarinės, fiskalinės priemonėmis (pvz. PVM lengvatomis apgyvendinimo, maitinimo paslaugoms, lengvatinėmis paskolomis, pašalpomis turistų apgyvendinimui ir kt. ). Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių netaiko PVM lengvatos. Turizmo tyrimų finansavimu. Lietuvoje, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, formuojant turizmo politiką daug dėmesio skiriama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtrai, todėl 2007 m. buvo įsteigta VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras. Turizmo rinkodara. Visose Baltijos šalyse turizmo rinkodaros funkcijas atlieka panašios institucijos – turizmo rinkodaros planavimas vykdomas valstybiniu lygmeniu, o įgyvendina tam tikslui valstybės įsteigtos įstaigos, veikia turizmo informacijos centrai (toliau – TIC) bei TIC (atstovybės) užsienyje.

Socialinis turizmas ¢ Dažniausiai ši turizmo rūšis susijusi su pašalpų atostogoms suteikimu, kai kurioms socialinėms grupėms, pvz. bedarbiams, vienišų tėvų šeimos nariams, pensininkams, neįgaliems žmonėms. ¢ Tai vienas prioritetinių ES turizmo politikos tikslų ir tarptautinio turizmo tendencijų XXI a. ¢ Visose trijose Baltijos šalyse ši turizmo rūšis nėra plėtojama ir skatinama.

Viešojo intereso atstovavimas ¢ Vyriausybė turi ginti platesnį viešąjį interesą, todėl dažniausiai sudaromos bendros komisijos, darbo grupės. ¢ Visose Baltijos šalyse turizmo valdyme aktyviai dalyvauja turizmo interesus ginančios asociacijos, tačiau kol kas visai neaktyvios vietinės bendruomenės (savivaldybių, seniūnijų), kurios tiesiogiai jaučia teigiamią ar niegiamią turizmo poveikį.

Išvados ¢ Lietuvos administracinis valdymas yra pats sudėtingiausias iš Baltijos šalių. ¢ Lietuvoje, lyginant su Baltijos šalimis, yra daugiausiai strateginių turizmo planavimo dokumentų, tačiau skiriama mažiausiai lėšų juose numatytoms priemonės įgyvendinti. ¢ Vykdant strateginį turizmo planavimą dominuoja ekonominė turizmo valdymo tradicija ir nėra pagrįsto normatyvinio diskurso darnaus vystymosi kontekste, kuris pasižymi balansu tarp ekonominės naudos, turistų ir vietinių gyventojų etikos bei ekologijos. ¢ Numatant investicijas neatsispindi sisteminis – kompleksinis požiūris ir nėra išryškinti prioritetai. ¢ Mažiausias turizmo rinkodaros finansavimas Baltijos šalyse, tačiau didžiausias TIC užsienyje skaičius, neužtikrina Lietuvos žinomumo tarptautinėse rinkose ir pajamų iš atvykstamojo turizmo augimo.

Rekomendacijos ¢ Siūloma mažinti turizmo administravimo subjektų skaičių, inkorporuojant Valstybinį turizmo departamentą į Ūkio ministerijos sudėtį bei diegti projektinį valdymą valstybės institucijose koordinavimo užtikrinimui. ¢ Išryškinti prioritetus, numatant investicijas labiausiai turizmui plėtoti tinkamiems ir gausius turizmo išteklių turintiems regionams. ¢ Pagrindiniuose nacionaliniuose, savivaldybių turizmo plėtros dokumentuose numatyti uždavinius ir priemones susijusias su darnaus turizmo, socialinio turizmo plėtra, nes tai XXI a. prioritetinės turizmo rūšys. ¢ Mažinti strateginių turizmo planavimo dokumentų ir juose numatytų įgyvendinimo priemonių skaičių. ¢ Ypatingą dėmesį skirti turizmo rinkodarai, kaip vienai pagrindinių turizmo skatinimo priemonių.

Dėkoju už dėmesį!