LIETUVOS AUKTOJO MOKSLO SISTEMOS 2006 2010 MET PLTROS

LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS 2006 – 2010 METŲ PLĖTROS PLANAS Tomas Žalandauskas Švietimo ir mokslo ministerija

Kryptis “Nuo kiekybės prie kokybės” • Pasaulio banko ekspertai: „Lietuvos švietimo sistema, ypač aukštojo mokslo sistema, yra stipriai orientuota ne į kokybę, bet į kiekybę. Lietuvoje, kur iš visų ES šalių BVP išlaidų dalis, tenkanti švietimui yra didžiausia, išlaidos, tenkančios vienam besimokančiajam yra vienos mažiausių. Tai sąlygoja prastą išsilavinimo kokybės lygį ir žemos kvalifikacijos universitetus baigusiųjų specialistų patekimą į darbo rinką“.

Priemonės Sistema sudėtinga. Problemų daug. Visko iškart spręsti negalim. Priemonės • Efektyvesnis politikos formavimas • Universitetų vidaus vadybos tobulinimas • Finansavimo sistemos tobulinimas

Efektyvesnis politikos formavimas Optimizuoti valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo ir įgyvendinimo mechanizmą: • įtvirtinti principą, kad visos visuomenines organizacijos yra lygios pagal savo galimybes teikti pasiūlymus valstybes institucijoms ir nei viena jų a priori nėra geresne už kitas. Atsižvelgimas ar neatsižvelgimas į siūlymus turi priklausyti nuo argumentu svarumo, o ne nuo to kas teikia siūlymą.

Efektyvesnis politikos formavimas Vertinant aukštąsias mokyklas didesnį dėmesį skirti jų veiklos rezultatams – absolventų kokybei (sekant jų įsitvirtinimą darbo rinkoje, užimamas pozicijas bei jų kitimo dinamiką, profesinių organizacijų, darbdavių vertinimus). Kokybės vertinimo rezultatai turi būti prieinami ir visuomenei patogia forma.

Universitetų vidaus vadybos tobulinimas “Pavaldiniai renka viršininką” Administracija yra renkama darbuotojų ir jiems atskaitinga universitetai realiai dirba ne visuomenei, o darbuotojams (studijų programų turinys, personalo parinkimas, mokslinių tyrimų krypčių nustatymas) nėra realiai visuomenei naudingi nėra prasmės investuoti į tokią sistemą.

Universitetų vidaus vadybos tobulinimas Autonomijos ir atskaitomybės visuomenei santykis – tipiška problema Europos (ir ne tik) universitetams. Civilizuotas sprendimas: aukštosios mokyklos tarybą įteisinti kaip aukščiausią vidinio valdymo instituciją.

Universitetų vidaus vadybos tobulinimas Tarybą sudaro išoriniai nariai – socialinių partnerių atstovai. Tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tos aukštosios mokyklos darbuotojai ar studentai.

Universitetų vidaus vadybos tobulinimas Tarybos funkcijos: • nustatyti aukštosios mokyklos, kaip mokslo ir studijų institucijos, misiją ir vykdyti bendrą jos veiklos priežiūrą; • skirti ir atleisti rektorių bei jo pasirinktus prorektorius; • nustatyti personalo parinkimo strategiją ir principus; • nustatyti efektyvius ir racionalius aukštosios mokyklos turto išsaugojimo ir resursų bei finansų naudojimo principus.

Universitetų vidaus vadybos tobulinimas Pakeitus vidinio valdymo principus atsisakyti smulkmeniško išorinio veiklos reguliavimo (kvalifikaciniai reikalavimai, atlyginimų suvaržymai, etc. ).

Finansavimo sistemos tobulinimas • Neįgyvendinta Konstitucijos nuostata dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems (vakarinėse, neakivaizdinėse studijose). • Sveikos konkurencijos nebuvimas (tarp aukštųjų mokyklų). • Neatsakingas (neefektyvus) valstybės gaunamos paramos naudojimas. • Neišnaudojamos visos pinigų pritraukimo galimybės.

Finansavimo sistemos tobulinimas • Nediskriminuoti studentų pagal studijų formą. • Pereiti nuo institucijų finansavimo prie studijų finansavimo (per kreditavimo sistemą). • Išplėsti studijų kreditavimo sistemą (pritraukiant bankų lėšas). • Sudaryti galimybes darbdaviams aktyviai dalyvauti studijų finansavimo procese - įvesti mokesčių lengvatas įmonėms investuojančioms į savo darbuotojų parengimą, kvalifikacijos tobulinimą.

Finansavimo sistemos tobulinimas Pragyvenimo paskolos bei stipendijos: • išplėsti studentų pragyvenimo išlaidų kreditavimo sistemą (pritraukiant bankų lėšas), • socialinių kreditų bei stipendijų paskirstymo prioritetu laikyti socialinę padėtį (išskyrus nedidelę dalį stipendijų itin gerai besimokantiems).

Finansavimo sistemos tobulinimas Materialinei bazei atnaujinti planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų paramą (derybose dėl 2007 -2013 m. paramos siūlome numatyti „Žmonių išteklių plėtros infrastruktūrų“ veiksmų programą)

Kiti pokyčiai • Disponavimas turtu: sudaryti sąlygas valstybinėms aukštosioms mokykloms disponuoti joms patikėtu nekilnojamu turtu (tiesiogiai arba per turto fondą) – tik po vidinio valdymo reformos. • Valstybinių aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų įstaigų tinklo optimizavimas. • Sudaryti sąlygas pertvarkyti valstybines aukštąsias mokyklas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas (pačių aukštųjų mokyklų iniciatyva).

Pabaigai • Planas, koks jis bebūtų, pats savaime yra niekas. Realus procesas ir rezultatai priklausys nuo visų mūsų pastangų kryptingumo. • Ačiū už dėmesį