Konkurencijos politikos principai Kstutis ukvietis Geresnio reglamentavimo politikos

Konkurencijos politikos principai Kęstutis Šukvietis, Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vyr. specialistas 2015 m. kovo 20 d.

Konkurencijos politikos formavimas ir įgyvendinimas n Nuo 2011 m. liepos mėn. Ūkio ministerijai konkurencijos politikos formuotojo funkcija priskirta n Pagrindinė konkurencijos politiką įgyvendinanti institucija yra Konkurencijos taryba n Ūkio ministerija, kaip konkurencijos politikos formuotoja, aktyviai bendradarbiauja su Konkurencijos taryba, tačiau vykdydama savo funkcijas, Konkurencijos taryba yra savarankiška ir nepriklausoma

Sąžiningos konkurencijos principas nuosekliai įtvirtintas nacionalinių ir ES teisės aktų hierarchijoje o o o o LR Konstitucija Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ES reglamentai Konkurencijos įstatymas Sektoriniai įstatymai (Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas ir kiti) Vyriausybės patvirtintos Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairės Konkurencijos tarybos priimtos Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairės o Kiti Vyriausybės bei Konkurencijos tarybos nutarimai Visuose šiuose teisės aktuose iš esmės teigiama, kad sąžininga konkurencija yra visuotinė vertybė, - ekonomikos veikimo pagrindas, - todėl turi būti saugoma

Konkurencijos politikos tikslas o Sąžiningos konkurencijos sąlygos neatsiejamos nuo priemonių, skirtų verslo aplinkai gerinti: n verslo priežiūros paprastinimo n administracinės naštos mažinimo n tyčinių bankrotų prevencijos n kovos su „šešėlyje“ esančiu verslu n juridinių asmenų steigimo ir uždarymo procedūrų paprastinimo n mokesčių politikos n greito ir efektyvaus ginčų sprendimo ir kitų n Konkurencijos politika horizontali ir kompleksiška, per įvairių institucijų veiklos sritis persidengianti politika

Pagrindinės konkurencijos teisės taisyklės n Pagrindinės konkurencijos teisės taisyklės skirtos: o ūkio subjektams (įmonėms): n draudimas sudaryti draudžiamus susitarimus (SESV 101 str. ir KĮ 5 str. ) n draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (SESV 102 str. ir KĮ 7 str. ) n koncentracijų kontrolės taisyklės (KĮ 8 -14 str. , reglamentas Nr. 139/2004) o viešojo administravimo subjektams: n viešojo administravimo subjektų konkurencijos laisvę (KĮ 4 str. ) o viešojo administravimo ir ūkio subjektams: n valstybės pagalba (SESV 107 str. ) pareiga užtikrinti sąžiningos

Konkurencijos teisės taisyklės ūkio subjektams (I) o Draudžiami susitarimai – visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento: n tipai: horizontalūs arba vertikalūs n nėra svarbi susitarimo forma: sutartys, laiškai, el. laiškai, džentelmeniški susitarimai, suderinti veiksmai, įvairūs asociacijų sprendimai n PRAKTINĖ SVARBA: draudžiami susitarimai viešųjų pirkimų konkursuose tarp dalyvių o Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – įvairūs veiksmai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus: n asmeninio dominavimo prezumpcija: ≥ 30% mažmeninėje rinkoje, ≥ 40% kitose rinkose n kolektyvinio dominavimo prezumpcija: ≥ 55% mažmeninėje rinkoje, ≥ 70% kitose rinkose n savaime dominuoti nedraudžiama, draudžiama piktnaudžiauti tokia padėtimi n pavyzdžiai: atsisakymas tiekti, pardavimas nesąžiningomis kainomis, diskriminacinių (skirtingų) kainų ir kitų sąlygų nustatymas, lojalumo nuolaidos, įpareigojimas pirkti tik iš dominuojančios įmonės

Konkurencijos teisės taisyklės ūkio subjektams (II) o Pagal koncentracijos kontrolės taisykles koncentracija – tai įmonių susijungimas arba kontrolės įgijimas n apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 14 500 000 eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1 450 000 eurų n PRAKTINĖ SVARBA: koncentracijos taisyklių privalu laikytis ir perkant bei parduodant valstybės valdomas įmones ar tokioms įmonėms jungiantis

Konkurencijos teisės taisyklės viešojo administravimo ir ūkio subjektams o Valstybės pagalba – valstybės (vietos savivaldos institucijos) teikiamos finansinės paramos ūkio subjektams priemonės, atitinkančios visus šiuos kriterijus: n remiamos valstybės arba suteiktos iš valstybės lėšų; n teikia ūkio subjektams išskirtinę ekonominę naudą, kuri nebūtų gaunama rinkos sąlygomis n skirtos kai kurių prekių gamybai ar paslaugoms teikti arba kai kuriems ūkio subjektams n iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių o Valstybės pagalbos formų pavyzdžiai: subsidijos, mokesčių lengvatos, lengvatinės paskolos (palūkanų subsidijos) ir garantijos, negrąžintinos paskolos, mokesčių, socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimas, atleidimas nuo mokesčių ir kt. o Bendras principas: pareiga valstybėms narėms iš anksto pranešti Europos Komisijai apie visus ketinimus teikti arba iš esmės pakeisti esamą valstybės pagalbą; valstybė narė negali be EK sutikimo teikti naujos valstybės pagalbos o Jei EK pripažįsta, kad suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendra rinka, tokiu atveju ši pagalba turi būti grąžinta

Konkurencijos teisės taisyklės viešojo administravimo subjektams (I) o KĮ 4 str. 1 d. : pareiga viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR. o KĮ 4 str. 2 d. : viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant LR įstatymų reikalavimus

Konkurencijos teisės taisyklės viešojo administravimo subjektams (II) o Konkurencijos tarybos nustatyti viešojo administravimo subjektų įvykdyti konkurencijos teisės pažeidimai: n n n teisės akto nuostatos, jog leidimas gydymo įstaigai pradėti teikti iš PSDF apmokamas stacionarines paslaugas gali būti neišduodamas, jeigu kitos gydymo įstaigos, jau teikiančios analogiškas iš PSDF apmokamas paslaugas, sutinka padidinti teikiamų paslaugų apimtis sąlygų suteikimas išimtinai atitinkamų automobilių markių įgaliotiems atstovams nustatyti apgadintų automobilių nematomus defektus ir surašyti tikrinimo protokolą nuostatos, kuriomis naujų ūkio subjektų galimybės pretenduoti į žvejybos kvotas priklauso ne nuo objektyvių kriterijų, tačiau nuo su kitais jau rinkoje veikiančiais ūkio subjektais susijusių aplinkybių nuostatos, kai maksimalus žvejybos kvotų dydis nustatomas vadovaujantis ne konkurencinga procedūra, o istoriniais žuvų sugavimo rodikliais nuostatos, numatančios, kad nauji žuvų išteklių naudotojai žvejybos kvotas gali gauti tik pritarus daugiau nei pusei tame vandens telkinyje žvejojančių įmonių arba jas atstovaujančių organizacijų viešojo administravimo subjekto dalyvavimas ūkinėje veikloje (per savo įkurtą ar valdomą ūkio subjektą) ir tokio subjekto veiklai naudingų sprendimų priėmimas, kai rinkoje yra ir kitų veikiančių ar galinčių veikti ūkio subjektų

Konkurencijos teisės taisyklės viešojo administravimo subjektams (III) o Konkurencijos tarybos nustatyti viešojo administravimo subjektų įvykdyti konkurencijos teisės pažeidimai (tęsinys): n n n pavedimas tam tikram subjektui (dažnai kontroliuojamam) teikti tam tikrą paslaugą (keleivių vežimo viešąją paslaugą, komunalinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir transportavimo paslaugas) be konkurenciją užtikrinančios procedūros pavedimas tam tikram ūkio subjektui teikti miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbus ar rengti miesto bendrąjį planą sprendimas su konkrečiu operatoriumi pratęsti sutartį dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo ilgesniam nei parinkimo metu konkurso sąlygose numatytam terminui sprendimas atsisakyti pratęsti leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais kelioms įmonėms, tokius leidimus išduodant ar pratęsiant kitoms įmonėms sprendimas, kuriuo nustatomi skirtingi tarifai valstybinę žemę nuomojantiems juridiniams asmenims, pagal tai, ar juridinio asmens buveinė yra ar nėra tos savivaldybės teritorijoje

Konkurencijos principai teisėkūroje n Vykdydama konkurencijos politikos formuotojo funkciją, Ūkio ministerija ypač didelį dėmesį skiria, kad Vyriausybės priimami sprendimai nepažeistų konkurencijos principų ir taisyklių o Teikiame pastabas bei aktyviai dalyvaujame sprendimų priėmimo procesuose, ieškodami mažiausiai konkurenciją ribojančių alternatyvų o Poveikio konkurencijai vertinimas

Pavyzdinis konkurencijos principų sąrašas o Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gairėse, patvirtintose 2012 m. gruodžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1510, pateiktas nebaigtinis sąrašas konkurencijos principų ir taisyklių, kurių turi būti laikomasi valstybės institucijoms priimant sprendimus (įskaitant teisės aktus): n sprendimai negali numatyti nepagrįstų išimčių tam tikriems ūkio subjektams ar sektoriams n konkurencijos ribojimai galimi tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nepaneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo n turi būti užtikrinamos nediskriminacinės sąlygos privatiems ir viešiesiems ūkio subjektams n nustatant taisykles, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali paveikti ūkio subjektų patekimą į rinką; organizuojant ir skelbiant viešuosius pirkimus ar konkursus turi būti laikomasi skaidrumo, aiškumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų n kita

Poveikio konkurencijai vertinimas o Atsakyti į klausimą, ar siūlomu sprendimu yra ribojama konkurencija, geriausiai gali padėti poveikio vertinimas, kurį turėtų atlikti kiekvienas teisės akto projekto rengėjas o Vienas iš poveikio vertinimo aspektų yra poveikio konkurencijai vertinimas n n n o Poveikio konkurencijai vertinimas yra įtvirtintas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje Ūkio ministerija vertina, ar institucijos tinkamai atlieka poveikio konkurencijai vertinimą ir teikia pastabas bei pasiūlymus Institucijų rengiamuose teisės aktų projektuose dažnai pasigendama išsamios poveikio konkurencijai vertinimo analizės, tai ypač aktualu, kai priimami sprendimai liečia tiek valstybės/savivaldybių kontroliuojamus, tiek privačius ūkio subjektus (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, transporto sritys) Ūkio ministerija konsultuoja poveikio konkurencijai vertinimo klausimais. Galimai su konkurencijos ribojimu susiję teisės aktų projektai turėtų būti teikiami Ūkio ministerijos išvadai gauti.

Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo klausimynas (I) o Konkurencijos tarybos priimtose Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėse pateiktas pavyzdinis sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo klausimynas: n Ar siūlomas sprendimas tiesiogiai paveiktų ūkio subjektų įėjimą į rinką? Tai būtų tikėtina, jei siūlomu sprendimu: o ūkio subjektui suteikiama išimtinė ar specialioji teisė; arba o prekė perkama iš vieno ūkio subjekto ar apibrėžtos ūkio subjektų grupės; arba o ūkio subjektams, siekiantiems vykdyti veiklą, nustatoma licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka; arba o nustatomas fiksuotas ūkio subjektų skaičius. n Ar siūlomas sprendimas netiesiogiai paveiktų ūkio subjektų įėjimą į rinką? Tai būtų tikėtina, jei siūlomas sprendimas reikšmingai padidina: o ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką, kaštus; arba o ūkio subjektų, siekiančių išeiti iš rinkos, kaštus.

Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo klausimynas (II) n Ar siūlomas sprendimas paveiktų ūkio subjektų galimybes konkuruoti? Tai būtų tikėtina, jei siūlomas sprendimas: o riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių kainas; arba o nustato nepagrįstus reikalavimus prekių savybėms; arba o padidina dalies rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus; arba o riboja prekių pardavimo būdų ar vietos pasirinkimą; arba o riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes. n Ar siūlomas sprendimas paveiktų ūkio subjektų paskatas veiksmingai konkuruoti? Tai būtų tikėtina, jei siūlomu sprendimu: o reikalaujama ar skatinama viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus, gamybos apimtis; arba o tam tikriems ūkio subjektams ar sektoriams netaikomos konkurencijos taisyklės; arba o padidina vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus; arba o nustato ar keičia intelektinės nuosavybės režimą. Jeigu nors į vieną klausimą atsakoma teigiamai, toliau turėtų būti įvertintos iškeltos problemos sprendimo galimos alternatyvos ir išrinkta tinkamiausia alternatyva, kuri nedarytų poveikio konkurencijai arba neigiamas poveikis konkurencijai būtų minimalus ir proporcingas, kiek tai būtina iškeltai problemai išspręsti.

Ačiū už dėmesį!