5 TEMA NESININGA KONKURENCIJA 5 1 NESININGOS KONKURENCIJOS

5 TEMA. NESĄŽININGA KONKURENCIJA 5. 1. NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS SAMPRATA, JOS DRAUDIMAS o o o Nesąžiningos konkurencijos (toliau NK) reglamentavimo šaltiniai: 1) Pagrindinis šaltinis - 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (1 ir 10 bis str. ). LR yra 1883 m. Paryžiaus konvencijos narė nuo 1994 05 22 (ratifikuota nuo 1996 05 28). - Konvencijos 1 str. : „Apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos yra pramoninės nuosavybės apsaugos objektas“; - 10 bis str. 2 d. (Nesąžininga konkurencija): “Nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. ” 2) KĮ 16 str. 1 d. : „Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti [. . . ]“ Pagrindiniai šios nuostatos aspektai detalizuoti ir paaiškinti civilinėje byloje Nr. 3 K-3 -581/2002 UAB „Dažai“ v UAB „Spaudos dažai“.

5. 2. NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS ATVEJAI: VEIKSMAI, PRIEŠTARAUJANTYS ŪKINĖS VEIKLOS SĄŽININGAI PRAKTIKAI IR GERIEMS PAPROČIAMS o Ø Ø o o KĮ 16 str. : 1) savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ŪS pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu Sąlygos (alternatyvios): jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ŪS ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ŪS (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ŪS (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ŪS naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; Išimtis (KĮ 16 str. 2 d. ): “tapataus ar panašaus pavadinimo, prekės ženklo ar kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekės ženkle ar žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar steigėjo vardas ar pavardė, ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį pavadinimą, prekės ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio subjekto ar prekės tapatybės išvengti. “ Žr. UAB "Balionų šalis" v. UAB "Vilbalas" C. b. Nr. 3 K-3 -408/2004, UAB „Merand“ v UAB „Opra“ C. b. Nr. 3 K-3 -781/2003

o Ø Ø o o 2) ŪS klaidinimas pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ŪS prekes ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu Sąlygos: siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ŪS. KĮ 16 str. 3 d. paaiškinimas: “informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis savybėmis. “ Žr. pvz. , UAB "Sirowa" v. Konkurencijos taryba C. b. Nr. 3 K 53/98.

o o o 3) informacijos, kuri yra kito ŪS komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti Komercinės paslapties samprata pateikiama LR CK 1. 116 str. : “Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. ” Plačiau apie sąvoką žr. V. Guobys. Komercinės paslaptys – konkurencinio pranašumo įgijimo priemonė; Išlyga (16 str. 4 d. ): „asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip“. Komercinis šnipinėjimas - neteisėtas komercine paslaptimi laikomos informacijos įgijimas arba šios informacijos perdavimas kitam asmeniui (BK 210 str. ). Skiriamas juodasis ir baltasis šnipinėjimas.

o o Ø Ø o o Ø o 4) siūlymas konkuruojančio ŪS darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų Byla UAB „Dažai“ v UAB „Spaudos dažai“. 5) kito ŪS gaminio ar jo pakuotės imitavimas, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimas Sąlygos: jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ŪS reputacija, gauti nesąžiningos naudos; Išimtis (KĮ 16 str. 5 d. ): “Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos pakuotės funkcinių savybių, su sąlyga, kad šiuos veiksmus atliekantis asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo dėl gamintojo ar prekės tapatybės. “ 6) pateikimas neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ŪS vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ŪS padėtį; Sąlyga: jei dėl to gali būti padaryta žalos kitam ŪS; Byla UAB „Dažai“ v UAB „Spaudos dažai“.

7) reklamos, kuri pagal LR įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas Klaidinančios reklamos samprata o LR CK 6. 301 str. 1 d. : “[…]klaidinančia reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleidžiama su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą (teikimą), kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio atsirado žalos. ” o LR Reklamos įstatymo (RĮ) 2 str. 4 d. : „Klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. “ Klaidinančios reklamos vertinimo kriterijai, reklamoje esančios informacijos analizė (CK 6. 301 str. 2 d. , Reklamos įstatymo (RĮ) 5 str. ). o. Turi būti atsižvelgiama į: A. reklamos teisingumą, visapusiškumą ir pateikimo kriterijus (būdą, formą); B. Reklamoje esančią informaciją (pvz. , apie: reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę ir pan. ; prekes ir paslaugas, jų įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas; prekių (paslaugų) lyginimą su kitomis prekėmis (paslaugomis)).

5. 3. ŪS, KURIŲ TEISĖTI INTERESAI PAŽEIDŽIAMI NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS VEIKSMAIS, TEISIŲ GYNIMAS o 5. 3. 1. Teismo, ŪS ar vartotojų interesams atstovaujančių organizacijų taikomi nukentėjusiųjų ŪS teisių gynimo būdai KĮ 17 str. : 1) neteisėtų veiksmų nutraukimas; 2) padarytos žalos atlyginimo (taikomas tik teismo!); 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ŪS ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su NK vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.

5. 3. 2. Atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą o Atsakomybės subjektai (CK 6. 302 str. , RĮ 21 str. ): Subjektas Atsakomybės sąlyga reklamos davėjas atsako, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės reklamos gamintojas, reklamos tarpininkas, reklamos skleidėjas atsako tik tuo atveju, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad reklama yra klaidinanti, arba vartotojai klaidinami dėl jų veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba kai neįrodo, kas buvo reklamos davėjas (gamintojas). Civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6. 303 str. ): Nurodyti subjektai atsako už žalą, atsiradusią dėl klaidinančios reklamos, jeigu neįrodo: • kad paskleista informacija atitinka tikrovę ir • kad dėl informacijos turinio arba jos paskelbimo ir atsiradusios žalos nėra jų kaltės.

Taikomos sankcijos A. Teismo taikomos sankcijos: o CK 6. 304 str. : „Suinteresuotų asmenų prašymu teismas, nagrinėjantis žalos atlyginimo bylą, gali uždrausti toliau skleisti klaidinančią reklamą arba uždrausti skleisti parengtą, bet dar nepaskleistą klaidinančią reklamą, taip pat įpareigoti klaidinančią reklamą viešai ir adekvačiai paneigti. “ B. KT taikomos sankcijos: o RĮ 19, 22 str. - KT turi teisę: 1) priimti sprendimą dėl reklamos pripažinimo klaidinančia; 2) gavusi Vilniaus AAT nutartį, laikinai uždrausti skleisti reklamą; 3) įpareigoti nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą; 4) skirti įspėjimą, kad, per KT nustatytą laiką nenutraukus klaidinančios reklamos naudojimo, bus skiriamos baudos; 5) įpareigoti paneigti klaidinančią reklamą; 6) skirti baudas. o Baudų dydis priklauso nuo (RĮ 22 str. ): Ø reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio, Ø pažeidimo trukmės ir masto, Ø atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. q Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 1 m. nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, o tam tikrais atvejais (žr. RĮ 22 str. 2 ir 3 d. ) - nuo reklamos kontrolės institucijos ar valstybės įstaigos sprendimo priėmimo dienos.

5. 3. 3. ŪS atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal administracinę (ATPK) ir baudžiamąją teisę (BK) o o Iš esmės atsakomybė pagal KĮ – tai administracinė atsakomybė (AA) (UAB "Sirowa" v. Konkurencijos taryba C. b. Nr. 3 K-53/98). Tačiau AA galima ir pagal ATPK, pvz. : “ 163(13) straipsnis. Prekių, nepaženklintų teisės aktų nustatyta tvarka, pardavimas vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prekę pateikimas Prekių, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, pardavimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje; Neteisingos informacijos apie prekę, ženklinant prekes, pateikimas”; Už ypač pavojingus pažeidimus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pvz. : “ 195 straipsnis. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas” Atsako „tas, kas pažeidė išimtines patento savininko ar dizaino savininko teises arba juridinio asmens teisę į juridinio asmens pavadinimą“; 204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas Atsako: 1. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, 2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą. 210 straipsnis. Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją perdavė kitam asmeniui (t. p. žr. 5. 2 p. ). Ir pan.