IV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrsta prevencija

ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija bendruomenėje SAULIUS ČAPLINSKAS Medicinos mokslų daktaras Lietuvos AIDS centro direktorius Mykolo Romerio universiteto docentas saulius@aids. lt Savivaldybių Narkotikų kontrolės komisijų narių mokymai

ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija bendruomenėje Paskaitos planas: 1. 2. 3. 4. Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje Natūrali ŽIV infekcijos eiga, diagnostika ir gydymas ŽIV plitimo veiksniai 1. 2. 5. 6. ŽIV infekcijos kontrolės tikslai ir uždaviniai ŽIV infekcijos prevencija tarp ir iš ŠNV 1. 2. 3. 4. 7. Plitimo per lytinius santykius veiksniai Plitimo tarp ir iš ŠNV veiksniai “Žemo slenksčio” paslaugos ŠNV LAC žemo slenksčio paslaugų kabinetas ŠNV ir KSD ŽIV prevencija ir kontrolė įkalinimo įstaigose Rezultatų vertinimas Išvados ir rekomendacijos

1. Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas

Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas • Apie 30 mln. mirė – – 3. 100. 000 – ŽIV mirčių per metus 258. 333 – ŽIV mirčių per mėnesį 59. 615 – ŽIV mirčių per savaitę 8. 493 – ŽIV mirčių per dieną • 170. 000 - 250. 000 cunamio aukų • Apie 42 mln. užsikrėtusių – Maždaug trečdalis infekuotųjų yra 15 -24 metų amžiaus – Dauguma infekuotųjų nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV Šaltinis: UNAIDS, 2006

Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas • • Pasaulyje kasdien apie 14 000 žmonių užsikrečia ŽIV Rytų Europoje kasdien apie 700 žmonių užsikrečia ŽIV Estijoje kasdien nustatomi 2 ŽIV infekuoti žmonės Kaliningrado srityje kasdien nustatomas ne mažiau, kaip 1 ŽIV infekuotas žmogus • Lietuvoje kas 4 dieną nustatomas 1 ŽIV infekuotas žmogus • Šiuo metu ŽIV - ketvirtas iš didžiausių mirtinų žmonijos priešų pasaulyje • Prognozuojama, kad per ateinančius 50 metų kiekvieną minutę 10 žmonių pasaulyje mirs dėl AIDS Šaltinis: UNAIDS, 2006

Regioninės ŽIV epidemiologijos problemos • JAV – Metamfetamino kristalų ir vaistų nuo erekcijos sutrikimų vartojimas tarp vyrų, turinčių santykius su vyrais (ang. MSM – men having sex with men); – Neproporcingai didelis tarp AA ir AA MSM; • Afrika – Neproporcingai didelis poveikis jaunoms moterims; – Susimąstyti verčianti tikrovė: prevencijos nesėkmės, ART ir iniciatyvos ``3 x 5`` ribotumas, našlaičiai; • Rusija, Rytų Europa, Centrinė Azija, Kinija, Pietryčių Azija – Pigus heroinas ir ŽIV; • Jaunimo pažeidžiamumas pasaulio mastu – 50 % naujų infekcijos atvejų 15 -24 metų amžiaus grupėje.

Spartaus ŽIV epidemijos plitimo Rytų Europoje veiksniai l Socialiniai-ekonominiai pokyčiai ir didelis augimas l l l 1. Narkomanijos l 2. Prostitucijos l 3. Lytiškai plintančių infekcijų (LPI) l 4. VHB ir VHC l 5. Tuberkuliozės Didelė ŽIV epidemija tarp narkomanų Kalėjimų problemos Pavojus spartaus ŽIV plitimo lytiškai l Tiltinės žmonių grupės Saugaus donorinio kraujo tiekimo problema Milžiniška AIDS epidemija netolimoje ateityje

2. ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje

ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje Pirmas etapas (1989– 1993): • ŽIV labiausiai plito tarp gėjų – užsikrėtė užsienyje, kur dirbo ar kurį laiką gyveno Antras etapas (1994– 1997): • tolimojo plaukiojimo jūreiviai – užsikrėtė nuo KSD Afrikos, Azijos, Rusijos uostuose (heteroseksualūs lytiniai santykiai) Trečias etapas (1996– 2006): • 1994 m. pirmas ŽIV infekuotas INV – užsikrėtė Lenkijoje • 1996– 1997 m. intensyvus ŽIV plitimas tarp INV – po kontaktų su Kaliningrado srities narkomanais • 1997– 2006 m. vyrauja INV Šaltinis: LAC, 2006

ŽIV/AIDS plitimo dinamika Lietuvoje 2007 01 01 (registruoti atvejai) The Lithuanian AIDS centre data, 2007 Saulius Čaplinskas

Lietuvos epidemiologinės ŽIV padėties ypatumai 2007 01 01 1200 kumuliacinių ŽIV atvejų Pagal užsikrėtimo būdą: – 77, 3% (928) švirkščiamų narkotikų vartojimas – 10, 8% (130) heteroseksualūs santykiai – 6, 5% (78) homoseksualūs santykiai – 5, 4% (64) užsikrėtimo būdas nežinomas – nediagnozuota perinatalinių atvejų Šaltinis: LAC, 2007

Lietuvos epidemiologinės ŽIV padėties ypatumai 2007 01 01 Pagal lytį: – 87% (1044) vyrų – 13% (156) moterų Pagal amžių: – 44% 25 -34 metų amžiaus – diagnozės nustatymo metu jauniausiam buvo 15 m. , vyriausiam 68 m. – 0 vaikų iki 14 m. amžiaus Šaltinis: LAC, 2007

Lietuvos epidemiologinės ŽIV padėties ypatumai 2007 01 01 Pagal socialinę charakteristiką: – 58% - kali ar kalėjo laisvės atėmimo įstaigose – 29% - užsikrėtė Alytaus pataisos darbų kolonijoje – 67 % turi vidurinį išsilavinimą – reprodukcinio amžiaus moterys Pagal gyvenamą vietą: – 29% - Klaipėda (uostamiestis) – 16% - Vilnius (sostinė) – Po 4% - Kaunas, Šiauliai, Mažeikiai Šaltinis: LAC, 2007

Geografinis ŽIV pasiskirstymas Lietuvoje 2007 01 01 Apskritys Alytaus - 22 Kauno - 64 Klaipėdos - 380 Marijampolės - 14 Panevėžio - 15 Šiaulių - 57 Tauragės - 6 Telšių - 45 Utenos - 10 Vilniaus – 203 ***** Alytaus pataisos namai - 322 Ne Lietuvos gyventojai - 53 Nežinoma gyvenamoji vieta – 9 Viso: 1200

Lietuvos epidemiologinės ŽIV padėties ypatumai 2007 01 01 ŽIV užsikrėtusių nėščių gimdymai Lietuvoje: 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 1 3 2 11 3 • 2002 -20054 metais gimę vaikai yra sveiki • 2005 -2006 metais gimę vaikai bus stebimi iki 1, 5 m. amžiaus Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2007

Lietuvos epidemiologinės ŽIV padėties ypatumai 2007 01 01 Pagal ŽIV paplitimo lygį: Mažas ŽIV/AIDS paplitimas - nesiekia 5% jokioje subpopuliacijoje Šaltinis: UNAIDS ir LAC, 2005

Lietuvos epidemiologinės ŽIV padėties ypatumai 2007 01 01 Pagal ŽIV ligos eigą: – 123 diagnozuotas AIDS – 112 ŽIV infekuotų mirė: • 46 nuo AIDS • 66 dėl nesusijusių su AIDS priežasčių Šaltinis: LAC, 2007

ŽIV paplitimas Lietuvos apskrityse 100 tūkst. gyv. Apskritis ŽIV paplitimas 100 tūkst. gyventojų 2003 tūkst. gyventojų 2004 tūkst. gyventojų 2005 metais Vilniaus 15, 21 15, 79 17. 21 Kauno 3, 76 5, 83 6. 61 Klaipėdos 50, 36 66, 20 81. 71 Šiaulių 7, 69 11, 37 13. 16 Panevezio 2, 37 3, 08 3. 11 Alytaus 7, 58 7, 11 7. 19 Marijampolės 3, 75 5, 93 7. 61 Tauragės 2, 26 2, 28 3. 02 Telsiu 14, 60 16, 95 23. 93 Utenos 0, 55 1, 68 2. 83 Lietuvoje 22, 78 26, 13 29. 41 Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys

ŽIV/AIDS užsikrėtusių asmenų diagnozės nustatymo vieta (abs. sk. ) 2007 01 01 Šaltinis: Lietuvos AIDS centras

3. Natūrali ŽIV infekcijos eiga, diagnostika ir gydymas

ŽIV ir AIDS ŽIV Ž – žmogaus I - imunodeficito V – virusas Paskutinė ŽIV ligos (infekcijos) stadija AIDS Asmenys, gyvenantys su ŽIV ir AIDS A – akvizitinis (įgytas) I – imuniteto D – deficito S - sindromas (klinikinė būklė) “ŽIV tai dar nereiškia AIDS”

ŽIV infekcijos šaltinis l Infekcijos šaltinis – ŽIV infekuotas žmogus l Imlumas visuotinis l Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama l Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene l Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl epidemiologiniu požiūriu nekelia užsikrėtimo pavojaus

ŽIV infekuotas asmuo • Ir infekuotas ir infektabilus visą likusį gyvenimą • Net kai atrodo ir jaučiasi gerai gali perduoti virusą kitam asmeniui

ŽIV PLITIMO BŪDAI ŽIV užsikrečiama kai tiesiogiai į kraują, pro gleivines ar sužeistą odą patenka 0, 001 ml. ŽIV infekuoto žmogaus kraujo l ŽIV plitimo būdai: 1. Lytinis (virusas praeina per epitelį ar pažeistą membraną) jį perduoda ir vyras moteriai, ir moteris vyrui, ir vyras vyrui, ir moteris moteriai 2. Per kraują (parenteralinis) 1. kraujo perpylimas, atsitiktinai įsidūrus užteršta adata; 2. Per nesterilius narkotikų vartojimo instrumentus, dalijantis adatomis ar leidimosi instrumentais, (ar užkrėstą narkotinę medžiagą) 3. ŽIV infekuota motina gali užkrėsti vaiką (perinatalinis, vertikalus) nėštumo metu, gimdymo metu ir po gimdymo maitinant krūtimi

ŽIV NEPLINTA l Oro lašiniu būdu Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar ašaras l ŽIV neužsikrečiama buitinių ir socialinių kontaktų su infekuotu asmeniu metu Neužsikrečiama liečiant vienam kitą, per rankos paspaudimą sveikinantis, glėbesčiuojantis, maudantis, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant infekuoto asmens paruoštą maistą, per kasdienę veiklą, naudojantis tais pačiais biuro reikmenimis l Per vabzdžių įkandimus Viruso neplatina uodai ir erkės

ŽIV infekcijos stadijos 1. “Lango” laikotarpis ir serokonversijos stadija – trunka nuo keleto savaičių iki keleto mėnesių iškart po užsikrėtimo, kai ŽIV tyrimo rezultatas dar neigiamas, bet žmogus gali užkrėsti kitus 2. Besimptomis laikotarpis – trunka 5 -12 metų, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas 3. Simptominė ŽIV infekcijos stadija 4. AIDS – tai sindromas, oportunistinių infekcijų (pvz. , pneumonija, diarėja, meningitas) kombinacija, būdinga yrant imuninei sistemai

ŽIV užkariauja Jūsų organizmą!! • • Užkrečiamos įvairios ląstelės: Hematopoetinės Smegenų Žarnų Odos Kitų tipų ląstelės (n=>30)

Infekcinių ligų ir ŽIV infekcijos epidemiologiniai skirtumai Nauji atvejai (sergamumas) Paplitimas (ligotumas) February 2001 Mirtys Gydymas Besimptominė infekcija Mirtys 28

Natūrali ŽIV infekcijos eiga • ŽIV dauginasi CD 4 ląstelėse, jas sunaikindamas; • sumažėjus CD 4 ląstelių skaičiui, padidėja viruso koncentracija ir silpsta imuninė sistema; • žmonės, užsikrėtę ŽIV, tampa pažeidžiami oportunistinėms infekcijoms; • ŽIV yra lėtinė virusinė infekcija; kaip ją išgydyti, nėra žinoma; • netaikant ART, ŽIV ilgainiui progresuoja į simptominę ŽIV infekciją ir AIDS.

Natūrali ŽIV infekcijos eiga

ŽIV testas Testai antikūnams prieš ŽIV nustatyti l ELISA l Western Blot l Greiti testai Lango periodas paprastai trunka 6 savaites, bet gali būti ir iki 3 ar 6 mėnesių

ŽIV panašus į sunkvežimį, 后果 1 lekiantį prie skardžio CD 4 = nuotolis iki skardžio krašto (imuninis rezervas) Viruso koncentracija (VL) = sunkvežimio greitis (ligos progresavimo rodiklis) “Angl. VL – viral loud”

Mirtys 100 AIDS sergančių per metus AIDS GYDYMAS VIETOJ MIRTIES 100 35 Antivirusinė terapija 30 25 75 Percentage of Pa MIRTYS 20 50 15 10 5 25 Deaths per 100 Person-Years 0 1995 Pacientų dalis gaunantivirusinę terapiją (proc. ) 40 0 1996 1997 1998 1999 2000 2001

Gydymą ARV galima pradėti tik tada, kai pacientas yra tam pasirengęs • Ši terapija reikalauja pasišventimo, - daugeliui mūsų sunkiai įsivaizduojamo, - pasišventimo gerti dideles dozes vaistų, kurių dažnai nesinori gerti, pasišventimo laikytis medikamentinio režimo, kuris neatleidžia klaidų ir aplaidumo

GYDYMOSI DISCIPLINA (1) o Ar pacientas naudoja vaistus : o Tomis dozėmis, kaip paskirta o Tokiu laiku, kaip paskirta o Tokiu būdu, kaip paskirta Dienos dozė

GYDYMOSI DISCIPLINA (2) OSI DISCIPLINA • Jei pacientas išgeria 70 procentų jam paskirtų vaistų kitose medicinos srityse tai laikoma geros terapinės disciplinos rodikliu • ŽIV infekcijos atveju toks terapinės disciplinos rodiklis dažnai reiškia nesėkmingą gydymą ir viruso atsparumo susiformavimą

GYDYMOSI DISCIPLINA (3) OSI DISCIPLINA • ŽIV infekcijos atveju sėkmingam gydymui, būtina 95 % lygio terapinė disciplina • Jei kalbame apie dviejų paros dozių gydymo režimą, tai reiškia, kad galima užmiršti pavartoti ne daugiau kaip 2 -3 vaistų dozes per mėnesį • Disciplina reiškia griežta disciplina Paterson D. L. , Swindells S. , Mohr J. et al. Adherence to protease inhibitor therapy and outcomes in patients with HIV infection. Ann Intern Med, 2000; 133 (1): 21 -30

GYDYMOSI DISCIPLINA - DIENOS DOZĖ l Jei pacientas niekada neužmiršta išgerti jam paskirtų vaistų - sėkmė beveik garantuota Vystantis atsparumui vaistams vėl išauga ŽIV perdavimo rizika Lancet 1999, 354: 729 -733

ŽIV – sparčiai besidauginantis virusas • kasdien pasigamina 10 milijardų virijonų; • itin didelė klaidos galimybė vykstant atvirkštinei transkripcijai – 1 atvejis 10 000 ciklų; • taigi kasdien vyksta ne tik vienetinės, bet ir nemažai porinių mutacijų; • Todėl greitai vystosi viruso atsparumas tokiems vaistams, kuriems užtenka vienos mutacijos rezistentiškumui atsirasti: lamivudinui (3 TC), nevirapinui (NVP) ir efavirenzai (EFV).

ART prailgina gyvenimą ir pagerina prevenciją • Padeda įveikti neviltį ir neigimą • Sumažina viruso koncentraciją kraujyje ir lytinių organų skysčiuose • Stipriai sumažina perinatalinį ŽIV perdavimą • Suteikia naujų galimybių gydymo įstaigų darbuotojams • Padidina savanoriško konsultavimo ir testavimo naudą • Mažina naujosios kartos pažeidžiamumą • Sumažėjus viruso koncentracijai, sumažėja tikimybė užkrėsti kitą asmenį - GYDYMAS TAMPA PREVENCIJA Source: Laga, IAS Rio 2005

Antivirusinis gydymas Santrauka • “Vaistai neveikia, jei jų nevartojame. ” • Sėkmingam gydymui antiretrovirusiniais vaistais būtina terapinė disciplina. • Už optimalų gydymo režimą atsakingas pacientas, gydytojas ir kolektyvas, užtikrinantis sveikatos priežiūrą. • Parengti pacientą ART pradėti gydymą dar prieš jį skiriant. • Domėtis, kaip sekasi laikytis gydymosi režimo kiekvieno kontakto metu. • Nėra vienos veiksmingos visiems pacientams strategijos. Būtina pažinti savo pacientą. • Skatinti šeimos narius ir draugus padėti pacientui.

Paliatyvinė priežiūra Testinė priežiūra Priežiūra namuose Perinatalinė ŽIV profilaktika (iš motinos vaikui) Antiretrovirusinė terapija (ART) Poekspozicinė profilaktika Oportunistinių ligų prevencija, diagnozė ir gydymas Psichologinė, socialinė ir dvasinė parama individo šeimos sveikatos priežiūros darbuotojai sielvartas našlaičiai Savanoriškas konsultavimas ir testavimas Prevencija LPI paslaugos. Elgsenos keitimo bendruomenė. Švietimas. Visapusiškos atsargumo priemonės. Prezervatyvai Neinfekuoti asmenys Turėję rizikingų kontaktų asmenys Žmonės, gyvenantys su ŽIV gyvenantys su AIDS Paskutinės stadijos

4. ŽIV plitimo veiksniai

Žmogaus elgesio ligos Pasaulyje 333 milijonai išgydomų lytiškai plintančių ligų per metus Saulius Čaplinskas

Socialinių užkrečiamųjų ligų paplitimas priklauso nuo rizikingo elgesio ir atsakomybės, todėl yra skirtingas įvairiose socialinėse grupėse, ypač mažesnėse ir labiau uždarose

Rizikinga elgsena Tai : • Nesaugūs lytiniai santykiai – santykiai su nepažįstamu ar mažai pažįstamu žmogumi be apsaugos priemonių, – dažna partnerių kaita • narkotikų vartojimas – dalijimasis švirkštimosi įranga – pakartotinai naudojama švirkštimosi įranga – naudojama ne savo švirkštimosi įranga ir kita Šaltinis : UNAIDS

4. ŽIV plitimo veiksniai 1. Plitimo per lytinius santykius veiksniai

ŽIV plitimas per lytinius santykius l Jeigu vienas iš partnerių yra infekuotas, ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius : l Heteroseksualinius l Homoseksualinius l Oralinius

ŽIV užsikrėtimo lytiškai veiksniai • Dažnai keičiami partneriai • Dažnas užsikrėtimas LPI • Užsikrėtimo tikimybė didžiausia, kai: – didelis virusų krūvis – žmogus užsikrėtęs kita LPI – trauma arba kontaktas su krauju – analinis>vaginalinis>oralinis – varpa neapipjaustyta Wawer, JID, May 1 2005 plus Cohen and Pilcher (editorial)

ŽIV užsikrėtimo tikimybė per lytinius santykius didėja: • Jei vienas iš partnerių serga: – kita LPI (chlamidijoze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt. ), – bakterine vaginoze ar gimdos kaklelio erozija l Jei santykiaujama menstruacijų metu, pirmų lytinių santykių metu arba naudojant kontraceptikus l Jei vieno iš partnerių mechaniškai pažeista gleivinė (lytinių organų, išeinamosios angos ar burnos), jei santykiai buvo prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išprievartavimo atvejais) l Kitos kartu pasireiškiančios infekcijos l tuberkuliozė, maliarija, helmintinė infekcija l Jei vienas iš partnerių yra pirminėje ŽIV infekcijos ar AIDS stadijoje l tada jo organizmo biologiniuose skysčiuose ypač didelė viruso koncentracija Wawer, JID, May 1 2005 plus Cohen and Pilcher (editorial)

Rizika užsikrėsti ŽIV Lytiniai santykiai l Rizika neapsaugotų analinių santykių metu 0, 8 – 3 % l Iš vyro moteriai rizika analinių santykių metu 20 kartų didesnė negu vaginalinių santykių metu Am J Epidemiol 1998 l 200 kartų didesnė, jeigu santykiaujama per pirmuosius tris ŽIV infekcijos mėnesius STI 2001 l Kas penkti lytiniai santykiai su šviežiai ŽIV infekuotu asmeniu baigiasi užsikrėtimu ŽIV Q J Med 2001 l Manoma, kad iki 8 % Anglijos ir JAV ŽIV infekuotų gėjų užsikrėtė ŽIV oralinio sekso metu Reuters Healths 2003 -10 -09

ŽIV užsikrėtimas lytiškai ŽIV RNR spermoje (Log 10 kopijų/ml) (Cohen and Pilcher, JID May 2005) 5 1/301/200 Užsikrėtimo rizika Virusų kiekis lytinių organų skysčiuose 4 3 2 ja i c k e f in i Ūm v. a 3 s 1/1000 1/10, 000 1/500 1/2000 1/1000 ija c S k D e f I in į A ė s a m o t m i p ėj r m i e s p e V B I Ž

Ūmi ŽIV infekcija ir kita LPI tuo pačiu metu didina ŽIV perdavimo tikimybę ŽIV RNA spermoje (Log 10 kopijų/ml) (Cohen and Pilcher, JID, 2005) 5 4 3 2 a j i kc e f in V ŽI I i P m L Ū. v a 3 s I P L S D I A

ŽIV ir LPI sąveika (1): l Dažniausiai užsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu l Serga rizikingo elgesio asmenys (kartais net patys neįtardami, kad jų lytiniai partneriai ar jie patys elgiasi rizikingai) l Jų galima išvengti, o profilaktikos priemonės tos pačios l Apsilankiusius pas gydytoją pacientus galima konsultuoti ir padėti jiems keisti savo elgesį, kad ateityje neužsikrėstų ŽIV (arba neužkrėstų kitų) l Ankstyva LPI diagnostika, KP, gydymas, sekimas pristabdys ŽIV plitimą Antrinė LPI profilaktika yra pirminė ŽIV profilaktika

Lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bendri uždaviniai Bendra populiacija Užsikrėtusieji LPI Žinantieji apie savo ligą Asmenys, kurie kreipėsi į gydytoją Asmenys, kuriems diagnozuota LPI Nuo LPI gydyti asmenys Nuo LPI išgydyti asmenys Pirminė profilaktika Antrinė profilaktika

ŽIV ir LPI sąveika (2): l Sergamumo LPI tendencijos - patogus lytinio elgesio rodiklis l Sergant LPI, yra didesnė tikimybė užsikrėsti ŽIV l Esant lytinių organų uždegimui, atsiranda mikroskopinių žaizdelių, opų, per kurias į organizmą lengvai patenka ŽIV l Kraujyje, taip pat lytiniuose organuose pagausėja leukocitų, kurių reikia virusui daugintis l ŽIV infekcija savo ruožtu veikia kitas LPI l Užsikrėtusius ŽIV ir sergančius kitomis LPI, kur kas sunkiau gydyti

Moterys yra labiau pažeidžiamos ŽIV/LPI biologiniu požiūriu • labai pažeidžiamas gimdos kaklelis ir lytiniai takai: didelis gleivinės plotas; • spermoje didesnė ŽIV koncentracija negu makšties išskyrose; • maži sužalojimai lytinių santykių metu; • mažiausiai 4 kartus pažeidžiamesnės lytiškai plintančioms infekcijoms, kurios palengvina ŽIV perdavimą. Source: Callahan & Padian, IAS Rio 2005

Moterys labiau pažeidžiamos ŽIV/LPI ekonomikos požiūriu l Didelė dalis moterų yra finansiškai ir materialiai priklausomos nuo vyrų; l Didelei daliai moterų lytiniai santykiai yra atsiskaitymo už gautą materialinę naudą ar išgyvenimą šaltinis: l netgi ištekėjusių l neskaitant oficialių sekso darbuotojų l Kai kuriose kultūrose yra įprasta, kad vyrai turi daug lytinių partnerių, tarp jų ir komercinio sekso darbuotojų; l Moterys negali kalbėti /daryti sprendimų dėl lytinių santykių ar prezervatyvų naudojimo; atsisakydamos turėti lytinius santykius, moterys rizikuoja patirti smurtą ar būti įtartos dėl neištikimybės. Source: Padian, IAS Rio 2005

4. ŽIV plitimo veiksniai 2. Plitimo tarp ir iš ŠNV veiksniai

ŽIV plitimo tarp ir iš ŠNV rizikingo elgesio veiksniai l Intraveninių narkotikų vartojimas l Dalijimasis nešvariomis jau naudotomis adatomis ir švirkštais l Narkotikų gamybos proceso įpatumai ar tam tikri ritualai l Nenuolatinių lytinių (ypač komercinių) partnerių gausa ir dažna jų kaita l Neapsaugoti (prezervatyvų nevartojimas) penetraciniai lytiniai santykiai (heteroseksualūs ar homoseksualūs) l Iš ŽIV infekuotos motinos vaikui (perinatalinis)

Narkomanijos ir ŽIV sąsajos • 80 % ŽIV atvejų Lietuvoje nustatoma tarp INV • Dauguma ŽIV infekuotų asmenų turi ilgą injekcinių narkotikų vartojimo stažą: - vidutiniškai 5 metai (yra vartojančių 10 -20 metų) • 98 % ŽIV infekuotų INV dar užsikrėtę ir hepatito C virusu Vienas ligonis – dvi ligos Tai rodo, kad narkotikai injekcijomis naudojami ypač rizikingai • – pakartotinai naudota švirkštimosi įranga ar kita • 20 -40 % INV turi kitų psichikos ligų • Išlieka didelė užkrečiamų ligų, įskaitant ŽIV, plitimo rizika, kurią būtina mažinti Vienas ligonis – dvi ligos Vienas ligonis – puokštė ligų ir problemų Saulius Čaplinskas

Narkotikų vartotojų grupės Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Narkotikų vartojimo trikampis Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

5. ŽIV infekcijos kontrolės tikslai ir uždaviniai

ŽIV infekcijos kontrolės pagrindiniai tikslai ir uždaviniai: Tikslai: 1. Pristabdyti ŽIV plitimą 2. Sumažinti neigiamas ŽIV infekcijos pasekmes individui ir visuomenei

1. Tikslas – pristabdyti ŽIV plitimą ŽIV plitimo stabdymo uždaviniai: 1. Užkirsti kelią ŽIV plitimui lytiškai 2. Užkirsti kelią ŽIV plitimui per kraują a. Atliekant invazines procedūras b. Vartojant švirkščiamus narkotikus 3. Užkirsti kelią perinataliniam (motinos – vaikui) ŽIV plitimui

1. Uždavinys Užkirsti kelią ŽIV plitimui lytiškai • Svarbiausia užduotis: keisti žmonių lytinį elgesį nepriklausomai nuo jų ŽIV statuso, siekiant, kad neužsikrėtę žmonės išvengtų, o užsikrėtę neplatintų infekcijos • Tam reikia įgyvendinti pirminės ir antrinės profilaktikos priemones : – Pirminės profilaktikos tikslas – sumažinti naujai užsikrėtusiųjų skaičių – Antrinės profilaktikos tikslas – sutrumpinti laiką, kai asmuo, nežinodamas, kad yra infekuotas, gali platinti infekciją ir užkrėsti kitus. Tai pasiekiama užtikrinant priimtiną ir prieinamą pacientui kvalifikuotą sveikatos priežiūrą

Užkirsti kelią ŽIV plitimui lytiškai galima 4 intervencijomis : 1. Formuoti saugų lytinį elgesį 2. Aprūpinti prezervatyvais 3. Gydyti sergančius lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) 4. Skatinti sergančius LPI kreiptis medicinos pagalbos

1. Intervencija Padėti formuoti saugų lytinį elgesį Tikslas - padėti visuomenei suvokti saugaus lytinio elgesio elementus Saugaus lytinio elgesio elementai yra penki : 1. Abstinencija 2. Saugūs lytiniai santykiai 3. Abipusės ištikimybės išsaugojimas 4. Nepastovių lytinių partnerių skaičiaus sumažinimas 5. Taisyklingas prezervatyvų naudojimas

Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas didžiausios rizikos užsikrėsti ŽIV grupėms – vadinamoms TIKSLINĖMS GRUPĖMS l Saugaus lytinio elgesio elementų svarba kiekvienai tikslinei grupei kiek skiriasi l Kiekvienos tikslinės grupės saugus lytinis elgesys formuojamas atsižvelgiant į grupės ypatumus ir elgesio stereotipą

Tikslinė grupė • Tikslinė grupė – žmonės, rizikuojantys užsikrėsti ŽIV infekcija. • Tikslinės grupės skiriamos pagal joms būdingą elgesį ir (arba) situacijas, dėl kurių jos rizikuoja užsikrėsti ŽIV ar gali užkrėsti šiuo virusu kitus. Šios grupės gali būti apibūdinamos pagal demografines ypatybes, pvz. , amžius, lytis, išsilavinimas, profesija ar geografinė padėtis. UNAIDS

Keturių lygių visuomenės grupių pažeidžiamumo ŽIV infekcijai identifikacija Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas didžiausios rizikos užsikrėsti ŽIV grupėms – vadinamoms DIDELĖS RIZIKOS ir TIKSLINĖMS GRUPĖMS Šaltinis : UNAIDS 80 % naujų ŽIV infekcijos atvejų užsikrečia nuo 20 % asmenų, gyvenančių su ŽIV Šaltinis: The Washington Blade Saulius Čaplinskas

Prognostinis aukštos rizikos užsikrėsti ŽIV tikslinių grupių dydis Šaltinis: PSO EURO duomenys 2003**

ŽIV plitimo lytiškai prevencija • Rizikos pašalinimas • Rizikos sumažinimas Pusiau sumažinus rizikingą elgesį ŽIV plitimas bus pristabdytas (UNAIDS)

Saugaus lytinio elgesio elementų svarba kiekvienai tikslinei grupei kiek skiriasi Kiekvienos tikslinės grupės saugus lytinis elgesys formuojamas atsižvelgiant į grupės ypatumus ir elgesio stereotipą Teisingas Didesnės prezervatyvo rizikos grupė vartojimas Jaunimas + Prostitutės + Kitos grupės Lytinių partnerių skaičiaus mažinimas Abiejų partnerių ištikimybė + + Saugių lytinių Susilaikymas aktų nuo lytinio propagavimas aktyvumo + + + Propaguojami svarbiausi ir priimtiniausi tai grupei elgesio elementai

ABC koncepcija ŽIV prevencijoje • A bstinence ABSTINENCIJA • B ehaviour - ELGESYS – Būk ištikimas • C ondoms PREZERVATYVAI

Vyriško latekso prezervatyvo efektyvumas apsaugant nuo nepageidaujamo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų • Įrodyta, kad prezervatyvas – vienintelė dvigubos apsaugos priemonė, sumažinanti riziką – visų lytiškai plintančių infekcijų (LPI) • iskaitant ŽIV – nėštumo WHO fact shett No. 243, June 2000

Vyriško latekso prezervatyvo veiksmingumas • Įtikimiausi duomenis gauti tiriant poras, kurių vienas iš partnerių yra užsikrėtęs ŽIV, o kitas sveikas • Tyrimai rodo, kad nuolat naudojant prezervatyvus ŽIV infekcijos dažnis tarp neužsikrėtusių partnerių mažesnis nei 1 proc. per metus • Jei prezervatyvai naudojami ne visada, rizika tokia pati kaip iš viso jų nenaudojant WHO fact shett No. 243, June 2000

Vyriško latekso prezervatyvo veiksmingumas • Įrodyta, kad vyriški latekso prezervatyvai sumažina ŽIV plitimą heteroseksualiai 80 proc. WHO fact shett No. 243, June 2000

Vyriško latekso prezervatyvo veiksmingumas • Tailando vyriausybei pradėjus propaguoti būtinybę naudoti prezervatyvus tarp prostitučių, jų naudojimas išaugo - nuo 14 proc. 1990 m. iki 94 proc. 1994 m. • Žymiai sumažėjo bakterinių LPL atvejų skaičius – nuo 410, 406 atvejų 1997 m. Iki 27, 362 atvejų 1994 m. • ŽIV paplitimas tarp Tailando kareivių sumažėjo. WHO fact shett No. 243, June 2000

2. Uždavinys Užkirsti kelią ŽIV plisti per kraują Pagrindinės intervencijos : 1. Saugiai perpilti kraują 2. Saugiomis sąlygomis atlikti invazines, injekcines, chirurgines ir stomatologines procedūras 3. Užkirsti kelią nesaugiam narkotikų vartojimui

1. Intervencija Užtikrinti saugų kraujo tiekimą Tikslas: sudaryti ir palaikyti kraujo, neužkrėsto ŽIV, tiekimo sistemą Pagrindinis uždavinys: Formuoti teigiamą visuomenės nuostatą į savanorišką neapmokamą donorystę. Atrinkti donorus, kurių rizikos faktorius nedidelis, laikantis savanoriškos, neapmokamos, nuolatinės donorystės principo

2. Intervencija Sudaryti sterilias invazinių, injekcinių, chirurginių ir stomatologinių procedūrų sąlygas • Tikslas: išvengti ŽIV perdavimo medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose • Būtina rūpintis, kad medicinos personalas ir invazines, injekcines, chirurgines, stomatologines ir kosmetines procedūras atliekantys asmenys (pvz. , chirurgai, akušeriai, tatuiruočių salonai ir kt. ) laikytųsi universalių atsargumo priemonių

3. Intervencija Užkirsti kelią nesaugiam narkotikų vartojimui Tikslas: vengti tolesnių pasekmių, grąžinti į visuomenę asmenis, nukentėjusius nuo narkotikų vartojimo vykdyti pirminės, antrinės ir tretinės prevencijos uždavinius Pirminė prevencija – mažinti narkotikų vartojimą naujų piktnaudžiavimo narkotikais atvejų skaičių Antrinė prevencija – kuo anksčiau (kol komplikacijos nesukėlė invalidumo) piktnaudžiavimą diagnozuoti ir gydyti, formuojant neigiamą nuostatą narkotikams bei užtikrinant “saugesnį” narkotikų vartojimą Tretinė prevencija – tai priklausomybės nuo narkotinių medžiagų gydymas

ŽIV/AIDS IR NARKOTIKŲ VARTOJIMAS • Kuo mažiau vartojančių narkotikus, tuo mažiau ŽIV infekuotų ir AIDS sergančiųjų • Vienas iš svarbių ŽIV/AIDS prevencijos strateginių tikslų – narkotikų vartojimo ir narkotikų vartojimo žalos mažinimas (elgesio keitimas)

Antinarkotinės politikos formulė : S = ME S – rizika M – asmenybės polinkis (paklausos mažinimas) E – aplinkos spaudimas (pasiūlos mažinimas)

Pagrindinis narkotikų politikos tikslas • pasiekti, kad – gauti narkotikus būtų sunku, – vartoti pavojinga, – o nevartoti ir gydytis, gauti šansą grįžti į gyvenimą – lengva ir saugu.

Kelias į priklausomybę ir AIDS

Intoksikacijos nustatymas Intoksikacijos įtarimas Vilniaus toksikologijos klinika 2003

Narkomanų gražinimo į gyvenimą etapai : 1. Žemo slenksčio paslaugų kabinetai (darbas gatvėje ir žalos mažinimo programos) 2. Metadono programos 3. Detoksikacija 4. Dienos centrai 5. Ilgalaikė reabilitacija (narkomanų reabilitacijos bendruomenės) 6. Socialinė reintegracija BAUSMIŲ IR GYDYMO SUDERINIMO POLITIKA Saulius Čaplinskas

6. ŽIV infekcijos prevencija tarp ir iš ŠNV 1. “Žemo slenksčio” paslaugos švirkščiamų narkotikų vartotojams

Efektyvios prevencijos elementai l Eiti kur yra narkotikų vartotojų (outreach) l Švietimas per asmenį, kuriuo ŠNV pasitiki l Švirkštų ir adatų prieinamumo gerinimas l Pakaitinė terapija l Prtiklausomybės gydymas l Palaikanti politika, įstatymai ir advokatavimas l Integravimas į visuomenę

Kaip pasiekti ŠNV? l Kur jūs surasite ŠNV jūsų mieste? l Ar, norėdami pasikalbėti su ŠNV, jūs jaukiai jausitės eidami į visas tas vietas? l Ar jaukiai jausitės, kalbėdami su ŠNV apie ŽIV ir narkotikų vartojimą? l Ar jūs tikite, kad ŠNV paklausys jūsų patarimo dėl jo elgesio keitimo? Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Lygių švietimas. . . (Peer education) Vienas į kitą panašūs žmonės šviečia vienas kitą

ŽIV prevencijos tarp ŠNV PRINCIPAI l Pirmiausia daryti tai, kas įmanoma l Nedideli pasikeitimai lengviau pasiekiami l Tą patį dalyką sakyti daug kartų ir įvairiais būdais l Suteikti ŠNV jiems reikalingą informaciją ir priemones l Įtraukti pačius ŠNV Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Žemo slenksčio paslaugos • Tai žemo slenksčio paslaugų kabinetuose teikiamos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, kurioms būdingas: – anonimiškumas, – konfidencialumas, – lankstumas – ekonominis ir geografinis prieinamumas. • Kabinetams ir šių paslaugų vartotojams norint jas gauti, skirtingai nuo kitų sveikatos ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų, taikomi žemesni reikalavimai: – t. y. paslaugų vartojai gali būti nedrausti sveikatos ir socialiniu draudimu, – paslaugas jie gauna nemokamai. Saulius Čaplinskas

Klientai • Tai žemo slenksčio paslaugų kabineto paslaugų vartotojai: – Injekcinių narkotikų vartotojai – Komercinio sekso atstovės –. . . – Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais – Pažeidžiamas jaunimas (Jaunimui palankios paslaugos) • Sveikatos priežiūros įstaigose gali būti naudojamas paciento terminas, kas iš esmės reikš tą patį. Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabinetų tikslas • • • Padidinti paslaugų prieinamumą ir priimtinumą žemo slenksčio paslaugų vartotojui bei sumažinti ŽIV ir kitų SNIL (virusinių hepatitų, lytiškai plintančių ligų ir tuberkuliozės) plitimą tarp didelės rizikos grupių asmenų, sumažinti narkotikų vartojimo ir infekcijų plitimo daromą žalą asmeniui ir visuomenei Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabinetų pagrindinis uždavinys • Motyvuoti kabinetų klientus keisti rizikingą elgseną bei žalingą sveikatai gyvenimo būdą Saulius Čaplinskas

Kiti žemo slenksčio paslaugų kabinetų uždaviniai: • • Pasiekti (užmegzti ir palaikyti ) kontaktą su didelės rizikos grupių atstovais bei jų partneriais; Motyvuoti klientus atsisakyti narkotikų vartojimo; Teikiant kompleksą paslaugų, keisti rizikingą narkotikų vartojimo ir lytinę elgseną į saugesnę ir atsakingą; Siekti įtraukti kabinetų klientus ir jų partnerius į gydymo, reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos į visuomenę programas; Ugdyti INV socialinius įgūdžius; Stebėti klientų rizikingos elgsenos pokyčius bei vertinti jų poreikius; Mažinti aplinkos užteršimą ir žalą visuomenei surenkant naudotą/potencialiai užkrėstą švirkštimosi įrangą (adatas, švirkštus ir kitą); Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabinetai • Žemo slenksčio paslaugų kabinetai gali skirtis pagrindine aptarnaujamų asmenų (klientų/pacientų) grupe, teikiamų paslaugų apimtimi ir pobūdžiu. • Žemo slenksčio paslaugų kabinetų, skirtų injekcinių narkotikų vartotojams, gali būti dviejų tipų: - Stacionariniai žemo slenksčio paslaugų kabinetai - Mobilūs punktai Saulius Čaplinskas

Stacionariniai žemo slenksčio paslaugų kabinetai • • Paslaugos teikiamos specialiai tam pritaikytame kabinete (centre). Privalumai - galima teikti daug papildomų sveikatos priežiūros paslaugų (pavyzdžiui, žaizdų perrišimą, imti kraują). Kabineto darbas vyksta nepriklausomai nuo oro sąlygų; visos darbui reikalingos priemonės yra vienoje vietoje. Trūkumai - ne visada kabinetą pavyksta įsteigti ten, kur patogu pasiekti tikslinę grupę; gali būti nepasitikėjimas iš klientų pusės (pvz. manymas, kad kabinete yra filmuojama ir pan. ); galimi nesutarimai su kaimynais, gyvenančiais šalia kabineto. Saulius Čaplinskas

Mobilūs punktai • Paslaugos teikiamos tam pritaikytoje transporto priemonėje (pavyzdžiui, mikroautobuse). Privalumai: • – – • galimybė greitai reaguoti į pasikeitimus (pvz. , pasikeitė rizikos grupės dislokacijos vieta); patogu ir efektyvu dideliuose miestuose, kur rizikos grupės atstovai gyvena toli vienas nuo kito arba kur prastas susisiekimas; darbas vyksta būtent tose vietose kur daugiausia renkasi rizikos grupės atstovų; mažesnis pasipriešinimas iš gyventojų pusės. Trūkumai – negalima teikti vietoje sveikatos priežiūros paslaugų, todėl klientams siūlomi nukreipimai, kuriais jie gali nepasinaudoti. Saulius Čaplinskas

Paslaugų teikimas per gatvės darbuotojus • • Specialiai apmokytų asmenų žemo slenksčio paslaugų teikimas specifinėse INV būriavimosi vietose (dažniausiai gatvėse) yra neatsiejama abiejų tipų kabinetų dalis. Privalumai – mobilumas ir galimybė susitikti su tikslinės grupės atstovais “jų teritorijoje”, kas padeda įgyti pasitikėjimą. Šis modelis tinka, kai narkotikų vartotojai yra ypač sunkiai pasiekiami socialinių ir sveikatos priežiūros tarnybų specialistų. Trūkumai - nėra galimybių įsigilinti į klientų apmokymus, teikti papildomas paslaugas, sunku užtikrinti gatvės darbuotojų saugumą, darbą įtakoja oro sąlygos, galimi nesusipratimai su policija (darbuotojas būna aplinkoje, kurioje vykdoma nelegali veikla pvz. vartojami narkotikai); darbuotojas gali teikti tik ribotą kiekį žemo slenksčio paslaugų Saulius Čaplinskas

Darbo gatvėje vaidmuo (Role of outreach) Darbas gatvėje (natūralioje narkotikų vartotojų aplinkoje) – efektyvi strategija, leidžianti pasiekti, įtraukti ir įgalinti ŠNV sumažinti ŽIV infekcijos riziką Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Darbo natūralioje narkotikų vartotojų aplinkoje programos (outreach) l Surasti ir sukontaktuoti su ŠNV l Suteikti informaciją ir šviesti apie ŽIV ir AIDS, ŽIV testavimą, narkotikų vartojimą ir pagalbą vartotojams l Paprastai siejamos su adatų ir švirkštų keitimo programomis, priklausomybės gydymu, kitomis programomis Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Jų teritorija, jų taisyklės. . . l Tinkamai apsirengti l Aiškiai kalbėti l Negąsdinti l Neteisti l Pritarimo taisyklės Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Narkotikų švirkštimosi rizika l Per kraują plintančios infekcijos: ŽIV, hepatitai B ir C, sifilis l Perdozavimas l Venų pažeidimai l Bakterinės infekcijos l Galūnių funkcionalumo sumažėjimas Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Konsultacinė parama dirbant gatvėje (outreach counselling) Privalumai l Palanki aplinka l Lankstus laiko grafikas l Artima realiam gyvenimui situacija Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Konsultacinė parama dirbant gatvėje (outreach counselling). . . Trūkumai l Mažai laiko l Mažai privatumo l Priklauso nuo oro salygų l ŠNV gali būti apsvaigę nuo narkotikų (narkotikų poveikyje) l Sudėtinga nepatyrusiam konsultantui Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Konsultacinės paramos dirbant gatvėje tikslai l Suteikti teisingą informaciją apie ŽIV ir AIDS l Personalinės rizikos įvertinimas l Rizikos mažinimo konsultacinė parama l Rizikos mažinimo motyvavimas Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Pagrindinės švietėjiškos žinutės l Penetruojančio sekso metu visada naudok prezervatyvus l Visada naudok tik savo adatą ir švirkštą, šauktus, puodus, tamponus, vandenį, filtrus, raiščius kraujotakai sustabdyti l Niekam neduok savo švirkštimosi įrangos l Saugokis infekcijų ir perdozavimo (be aware) Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Pagrindinės švietėjiškos žinutės l Kiekvieną adatą ir švirkštą naudok tik vieną kartą l Vartok ir ruošk narkotikus tik švarioje aplinkoje l Plauk rankas prieš kiekvieną ir po kiekvienos injekcijos l Jeigu neturi naujos švirkštimosi įrangos, pakartotinai naudok tik savo l Jei naudoji pakartotinai ar svetimą. . . Tinkamai išplauk Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Kodėl reikia atlikti ŽIV testą? l Paciento rizikingas elgesys l Lytinio partnerio rizikingas elgesys l Priimti sprendimą dėl neapsaugoto sekso su patikimu lytiniu partneriu l Nuspręsti dėl nėštumo l Išsiaiškinti simptomus, pva. , pasikartojantis, neaiškus negalavimas Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

ŽIV testavimo problemos l Kur atlikti testą? l Prieštestinė ir potestinė konsultacinė parama l Informuotas sutikimas / konfidencialumas l Rezultatų pranešimas partneriui ar šeimos nariams l Gydymas, pagalba ir parama l Stigma ir diskriminacija Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Prieštestinė konsultacinė parama l Kodėl reikia atlikti testą l Informacija apie ŽIV ir AIDS, apie ŽIV testą l Personalinės rizikos įvertinimas ir diskusija l Teigiamų ir neigiamų rezultatų poveikis Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Potestinė konsultacinė parama Kai testas teigiamas: l Discuss likely effects, monitoring, options regarding health, drug use, notification l Kaip apsaugoti kitus nuo infekcijos l Konfidencialumas Kai testas neigiamas: l Ar gali būti lango periodas l Bet kuriuo atveju, mažinti riziką Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Žemo slenksčio kabinete teikiamos paslaugos • • Teikiamų paslaugų spektras gali būti labai platus ir priklauso nuo steigėjo galimybių. Minimalių paslaugų spektras – tai paslaugos, patenkinančios neatidėliotinus klientų poreikius Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio kabineto minimalių paslaugų spektras • • • Klientų ir jų partnerių sveikatos mokymas ir švietimas (užkrečiamų ligų ir žalingų įpročių prevencija); Klientų ir jų partnerių informavimas apie sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos tarnybas ir jų teikiamas paslaugas; Klientų motyvavimas dalyvauti priklausomybės bei užkrečiamų ligų gydymosi programose; Konsultacinės paramos teikimas ir testavimas dėl ŽIV, virusinių hepatitų A, B, C, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų; Gydytojo konsultacijos arba siuntimų/nukreipimų pas gydytoją užtikrinimas; Adatų ir švirkštų keitimo programų vykdymas (INV aprūpinimas švariais švirkštimosi instrumentais); Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio kabineto minimalių paslaugų spektras • • • Naudotų švirkštimosi instrumentų surinkimas bei nukenksminimas; Dezinfekcijos priemonių dalinimas; Prezervatyvų dalinimas; Švietėjiškos medžiagos dalinimas; Socialinės paslaugos: – informavimas, – pagalba tvarkant asmens dokumentus, – tarpininkavimas tarp kliento ir reikalingų pagalbos tarnybų – ir kita; Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio kabinete gali būti teikiamos papildomos paslaugos • • • Sveikatos priežiūros paslaugos: – tvarstomos žaizdos, tyrimams imamas kraujas, teikiamos kitos sveikatos priežiūros paslaugos – Papildomų paslaugų teikimui keliami reikalavimai turi atitikti toms procedūroms taikomas medicinos ir higienos normas. Su asmens higiena susijusios paslaugos: – galimybė išsiprausti/dušas, rūbų išsiskalbimas, dalinami higienos ar maisto paketai). – Papildomų paslaugų teikimą apsprendžia kabineto steigėjas pagal turimas galimybes. Gali būti vykdomas ir pakaitinis gydymas metadonu, tada šiam kabinetui taikomi reikalavimai numatyti SAM Saulius Čaplinskas

Rizikos hierarchija l Mesk / niekada nepradėk vartoti narkotikus l Jeigu negali nevartoti, nesileisk l Jeigu leidiesi, nenaudok naudotos švirkštimosi įrangos ir nesidalink ja l Jeigu naudoji svetimą švirkštimosi įrangą, tinkamai ją išplauk Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Lytinio plitimo rizika l ŽIV ifekuoto partnerio viruso krūvis l Lytinių organų infekcijos būvimas l Lytinio akto pobūdis l Rizikinga seksualinė elgsena, salygojanti kraujavimą ar gleivinės nubrozdinimus l Kraujas l Kiti faktoriai

Kontakto su krauju rizika l Pakartotinai naudojamos adatos ar švirkštai l Dalijimasis kitomis švirkštimosi priemonėmis: vandeniu, spoon, filtrais l Užkrėstas kraujas ar kraujo produktai l Chirurginiai instrumentai Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

ŽIV perdavimo iš motinos vaikui rizika priklauso nuo. . . l ŽIV infekuotos motinos viruso krūvio l Jos ŽIV infekcijos stadijos l Maitinimo krūtimi l Gimdymo natūraliu būdu (lyginant su cesario sekcija) Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

ŽIV prevencija l Prezervatyvai penetracinio sekso metu l Nustoti dalintis švirkštimosi įranga l ARV gydymas ŽIV infekuotoms motinoms ir nemaitinimas krūtimi Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Žemo slenksčio paslaugų kabineto steigimui būtinos sąlygos • Geografinis prieinamumas klientams. – Tokie kabinetai turi būti steigiami didelės rizikos grupių lankymosi/būriavimosi vietose t. y. tikslinės grupės aplinkoje (dažniausiai tai – stoties rajonas, turgaus rajonas, narkotikų prekiavimo vietų prieigos ir kitur). – Tinkamos vietos parinkimas – vienas iš pagrindinių tikslinės grupės pasiekiamumo kriterijų. Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabineto steigimui būtinos sąlygos • Personalas. – – – Kabinete turi dirbti socialinis darbuotojas, specialiai parengta bendruomenės slaugytoja. Kokios specializacijos gydytojas/ai turėtų teikti konsultacijas turi apspręsti klientų poreikiai. Jeigu numatoma teikti papildomas paslaugas (psichologinio konsultavimo, teisinio konsultavimo ir kitas), tai apie būtiną personalą sprendžia steigėjas. Apie buvusių narkotikų vartotojų tinkamumą dirbti socialiniais darbuotojais tokiame kabinete sprendžia kabineto steigėjas. Siekiant užtikrinti darbuotojų, dirbančių žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, saugumą vienu metu kabinete turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai. Saulius Čaplinskas

Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant socialines – medicinines paslaugas Kabineto klientams: • Socialinis darbuotojas privalo atpažinti psichologinių problemų slegiamus klientus; • Socialinis darbuotojas privalo nukreipti juos reikiamoms konsultacijoms, inicijuoti jų detoksikaciją bei padėti reabilituotis ir integruotis į visuomenę; • Socialinio darbuotojo, dirbančio su narkotikų vartotojais, darbas yra efektyvus tik kai darbuotojas pademonstruoja kompleksinius darbo įgūdžius ir išnaudoja galimybes suteikti įvairiausių rūšių pagalbą

Žemo slenksčio paslaugų kabineto paslaugų vertinimas ir stebėsena • • • Nustatyti tikslinę grupę ir surinkti kuo daugiau informacijos apie ją yra viena pagrindinių žemo slenksčio paslaugų teikimo kabineto veiklos sričių. Tikslinės grupės pažinimas leidžia identifikuoti grupės poreikius bei numatyti galimų paslaugų spektrą. Kabineto klientams sutikus, renkami jų demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas, socialinis statusas ir kiti). Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabineto paslaugų vertinimas ir stebėsena • • • Privalomai vykdoma klientų rizikingos elgsenos stebėsena. Svarbiausi du INV rizikingos elgsenos vertinimo aspektai: – pirmas - injekcinio elgesio vertinimas (kaip dažnai naudojama nesterili ir nesavo švirkštimosi įranga ir kita); – antras - seksualinio elgesio vertinimas (ar naudojamos apsaugos priemonės lytinių santykių metų, ar dažna lytinių partnerių kaita ir kita). Injekcinis ir seksualinis elgesys turi būti vertinamas kartą metuose. Taip pat turi būti vertinamos INV žinios apie ŽIV ir kitas SNIL, jų plitimo bei apsisaugojimo nuo jų būdus. Tai atliekama vykdant klientų apklausas. Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabineto paslaugų vertinimas ir stebėsena • Periodiškai (bent kartą metuose) atliekant apklausas būtina įvertinti klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, naujų paslaugų poreikius. • Vertinami ŽIV, LPI ir virusinių hepatitų sergamumo ir paplitimo rodiklių pokyčiai per pastaruosius metus. Saulius Čaplinskas

6. ŽIV infekcijos prevencija tarp ir iš ŠNV 2. Lietuvos AIDS centro žemo slenksčio paslaugų kabinetas švirkščiamų narkotikų vartotojams ir komercinio sekso darbuotojoms

Lietuvos AIDS centro darbo su tikslinėmis aukštos rizikos grupėmis principai • Pripažinti jas lygiomis • Atvirumas apie narkotikus ir lytinius santykius • Pagalbos prieinamumas ir priimtinumas • Lygių grupės švietimas • Dvigubos prevencijos ir ABC koncepcijos

Dvigubos prevencijos koncepcija l Informuojant apie ŽIV/AIDS ar teikiant pagalbą gyvenantiems su ŽIV/AIDS asmenims reikia teikti informaciją (ir pagalbą) ne tik apie ŽIV/AIDS, bet ir apie giminingas problemas ir atvirkščiai : l ŽIV/AIDS ir LPI l LPI ir nepageidaujamas nėštumas l ŽIV/AIDS ir narkotikai l Narkotikai ir nusikalstamumas l AIDS ir Tuberkuliozė

Lietuvos AIDS centro Žemo slenksčio kabineto klientai • 2408 registruoti ŠNV (1998 -2005 m. ) 90 gyvena su ŽIV (4 serokonversijos atvejai) 69. 93% užsikrėtę hepatito C viruse (HCV Ab teigiami) 85% vyrai 82% švirkščiasi narkotikus (įvairius) 43% rusų tautybės 39% nebaigę vidurinės mokyklos 36% nepalaiko nuolatinių santykių, 33% iš viso nebendrauja su šeima 96% nedirba Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2005

Kabineto lankytojai, pabuvoję įkalinimo įstaigose (daugiau kaip 85% turi patirtį) Išėjimo iš įkalinimo įstaigos data 1998 metais 2% 1999 metais 2% 2000 metais 7% 2001 metais 2004 metais 8% 41% 2002 metais 8% 2003 metais 32%

Kabineto klientų socialinių poreikių grafinė analizė (remiantis apklausų duomenimis):

ŠNV pastoviai besilankančių LAC ŽSK rizikingos elgsenos determinančių ir serologinis tyrimas - 2004 (1) • • n=103 80 vyrų, 23 moterys Vidutinis amžius 25, 3 +1, 4 84, 5% vidurinio išsilavinimo 7, 8% pradinio išsilavinimo 83, 5% niekur nedirba ir nesimoko Visi narkotikus įsigyja čigonų tabore Vilniuje Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2004

Narkotikų vartojimo ypatybės (2) • Švirkštimosi ypatybės (elgsena): – Narkotikus švirkščiasi 1 -2 kartus per parą – 77, 7% visada naudoja tik naują švirkštą ir adatą – 13, 4% švirkščiasi naudota švirkštimosi įranga – 8, 7% švirkščiasi kartais nauja, kartais naudota įranga – 73, 7% kam nors duoda savo panaudotą švirkštimosi įrangą Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2004

Tiriamųjų lytinė elgsena (3) • 64, 7% turi tą patį seksualinį partnerį visus metus • 33, 3% pastovaus lytinio partnerio neturi ir jį keičia • 62, 7% nenaudoja prezervatyvų su atsitiktiniais lytiniais partneriais • 26, 4% naudoja prezervatyvus su atsitiktiniais lytiniais partneriais • 8, 8% kartais naudoja prezervatyvus, kartais ne su atsitiktiniais lytiniais partneriais • 17, 4% moterų ir 7, 5% vyrų per paskutinius 12 mėnesių turėjo komercinius lytinius santykius – 70% nenaudojo prezervatyvų su komerciniu lytiniu partneriu Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2004

Tiriamųjų žinios (4) • 100% žino, kad ŽIV galima užsikrėsti pakartotinai naudojant švirkštimosi (ne savo) priemones • 98% žino, kad VHC/VHB galima užsikrėsti pakartotinai naudojant švirkštimosi (ne savo) priemones • 92% pažįsta užsikrėtusiųjų ŽIV • 100% pažįsta užsikrėtusiųjų VHC ir VHB • 64, 1% žino kad, taisyklingai naudojant prezervatyvus, galima apsisaugoti nuo ŽIV • Daugiausia informacijos apie ŽIV, LPI ir kitas SNIL gavo iš LAC Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2004

ŠNV elgsenos ir biologinių rodiklių tyrimo išvados (1) • Dauguma narkotikus pradėjo vartoti paauglystėje (16 metų) • Injekcinius narkotikus pradėjo vartoti būdami 19 metų • Vidutinis injekcinių narkotikų vartojimo stažas - 6, 4 metai • Ketvirtadalis pakartotinai naudoja ne savo švirkštimosi įrangą (ypač rizikinga švirkštimosi elgsena) • Aukštas (94, 2%) VHC paplitimas (patvirtina švirkštimosi įrangos dalijimasį) Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2004

ŠNV elgsenos ir biologinių rodiklių tyrimo išvados (2) • 8, 7% yra ūmioje VHB fazėje (ypač užkrečiami) ir gali platinti virusą savo lytiniams parneriams su kuriais nenaudoja prezervatyvų • 1, 9% ŽIV infekuoti • Moterys 2, 4 karto dažniau nei vyrai turi komercinius lytinius santykius • Visų respondentų žinios apie ŽIV/VHC/VHB plitimo riziką yra labai geros • Dėl vyraujančios INV subpopuliacijoje rizikingos elgsenos ŽIV ir kitos infekcijos per lytinius partnerius gali pereiti į bendrą populiaciją Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2004

LAC žemo slenksčio kabinetas ŠNV elgesio keitimas Praėjusį mėnesį palyginus su pastaraisiais 6 mėnesiais: Nesidalijančių su kitais savo švirkštimosi įranga ŠNV skaičius padvigubėjo Naudojančių tik sterilią švirkštimosi įrangą ŠNV skaičius patrigubėjo Skaičius ŠNV, kurie neišmeta, nesidalija su kitais ir neparduoda kitiems savo naudotos švirkštimosi įrangos, išaugo tris kartus Šaltinis: Lietuvos AIDS Centras, 1999

Darbo su didelės rizikos grupėmis REZULTATAI LPI paplitimas kontrolinėje Vilniaus gatvės prostitučių grupėje (n =56) Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2005

Vilniaus gatvės prostitutės: tendencijos Vilniaus miesto gatvės prostitučių, vartojančių narkotikus procentai: l 1998 metais 23% l 2001 metais 65% l 2004 metais 80% Tendenciją “prostitucija – narkotikai” pakeitė tendencija - “narkotikai – prostitucija” Lietuvos AIDS centro duomenys. 2005 m. Saulius Čaplinskas

Vilniaus gatvės prostitutės: • • • 96% Lietuvos pilietės Vidutiniškai 23, 5 metų amžiaus (nuo 16 iki 59 metų ) Seksualinis debiutas vid. 15. 4 m. 37, 7% pirmi lytiniai santykiai prievartiniai 25, 6% pradėjo užsiiminėti prostitucija 14 -16 metų 72% netekėjusios 52, 5% turi vaikus, kuriuos augina vienos 55% išsilavinimas nebaigtas vidurinis < 80% vartoja narkotikus ar alkoholį 98% prostitucija pagrindinis pragyvenimo šaltinis Per dieną aptarnauja 2 -3 “klientus”, val. paslaugų kaina 10 -50 Lt. • Klientus susiranda gatvėje, baruose, kavinėse • <50% gatvės prostitučių turi sutenerius • <80% buvo teistos už narkotikų laikymą ir vartojimą, smulkias vagystes bei prostituciją Lietuvos AIDS centro duomenys. 2005 m.

6. ŽIV infekcijos prevencija tarp ir iš ŠNV 3. ŽIV prevencija ir kontrolė įkalinimo įstaigose

Narkomanija ir ŽIV įkalinimo įstaigose • Narkomanų skaičius kalėjimuose neproporcingai didelis ir toliau didėja • ŽIV, VHB ir VHC paplitimas daug didesnis nei bendroje populiacijoje • Visoje Europoje toliau didėja ŽIV tarp narkotikus vartojančių nuteistųjų

ŠNV proecntas įkalinimo įstaigose Narkomanijos dinamika (100 000 gyventojų) Narkomanija, ŠNV procentas įkalinimo įstaigose ir ŽIV paplitimas Lietuvos kalėjimuose ŽIB paplitimas įkalinimo įstaigose (abs. sk) State Mental Healths Centre, Lithuanian AIDS centre and Prison Department data, 2005

Narkomanijos mastą įkalinimo įstaigose lemiantys faktoriai • • Kalėjimo rėžimas Nuteistųjų lytis Socialinė padėtis Kalėjimo vietovė Migrantų skaičius Duomenų registravimas Kt.

Narkomanijos mastas ES kalėjimuose • Į kalėjimus patekę narkotikų vartotojai nebūtinai nustoja vartoti • Kalėjimai nei užkerta kelią narkotikų vartojimui, nei patenkina narkotikus vartojančių kalinių sveikatos poreikius • Narkotikų prieinamumas įkalinimo įstaigose – pasaulinė problema ir tai reiškia, jog : – kalėjimuose atsiras naujų narkotikų vartotojų – kai kurie narkotikus vartos dar daugiau nei laisvėje – kiti - ims vartoti ypač nesaugiai

Narkomanijos mastas ES kalėjimuose • Užsikrėtimo ŽIV rizika kalėjimuose daug didesnė nei laisvėje, nes didelė narkotikus vartojančių asmenų koncentracija ir neprieinami sterilūs švirkštai ar adatos kas skatina nuteistuosius dalintis švirkštimosi įranga

ŽIV paplitimas tarp intraveninius narkotikus vartojančių kalinių • • • Vokietijoje – 6, 3 proc. Anglijoje 0 – 2 proc. Danijoje – 23 proc. Portugalijoje – 28 proc. Škotijoje – 44 proc. Alytaus kolonijoje - 15 proc.

ŽIV prevencija ir kontrolė įkalinimo įstaigose (ES rekomendacijos) • Narkotikų patekimo užkardymas • Narkomanijos gydymas • Žalos mažinimo programos • Konfidencialus testavimas dėl ŽIV bei hepatitų B ir C

Kalinių žinios apie ŽIV/AIDS • Nuteistieji pakankamai gerai informuoti apie ŽIV: – 91, 8 proc. žino kad ŽIV galima užsikrėsti naudojantis bendru švirkštu ar adata – 87, 3 proc. žino, kad ŽIV galima užsikrėsti nenaudojant prezervatyvo • Kalėjimo aplinkoje nepaisant žinių elgiamasi rizikingai TM Kalėjimų departamento duomenys. 2002 m.

ŽIV/AIDS įkalinimo įstaigose: visuotinis efektas Užsikrėtę laisvėje Bet kuriuo metu 7000 žmonių Lietuvos įkalinimo įstaigose 230 ŽIV infekuotų 15% INV Užsikrėtę įkalinimo įstaigoje Per metus apie 17 - 20 000 žmonių pereina per Lietuvos įkalinimo sistemą Nauji kaliniai Paleisti kaliniai Narkotikų partneriai KD duomenys, 2007 m. Lytiniai partneriai

BAUSMIŲ POLITIKA LIETUVOJE - Būtina sukurti įstatyminį pagrindą alternatyvios bausmės politikai, kuri skatintų narkomanus įsijungti į gydymo ir reabilitacijos programas - Būtina sukurti efektyvią gydymo bei reabilitacijos sistemą narkomanams bausmės atlikimo vietose (narkotikų vartojimo faktas įkalinimo įstaigoje ar atsisakymas gydytis nuo priklausomybės – sunkinanti aplinkybė prašant amnestijos ir kitoms lengvatoms) - Būtina sukurti efektyvią priežiūros ir skatinimo įsijungti į gydymo, reabilitacijos bei socialines programas sistemą bausmę atlikusiems narkologiniams ligoniams

Vien kalėjimai nepakeičia priklausomo žmogaus elgesio (1) • Norime, kad jie turėtų savigarbą, tačiau ją sunaikiname. • Norime, kad jie būtų atsakingi, tačiau atimame visą atsakomybę. • Norime, kad jie būtų teigiami ir kūrybingi, mes juos žeminame ir padarome nenaudingais. • Norime, kad jie būtų verti pasitikėjimo, tačiau įkaliname juos ten, kur nėra jokio pasitikėjimo. • Norime, kad jie nesmurtautų, tačiau siunčiame ten, kur aplinkui smurtas. • Norime, kad jie būtų geri ir mylėtų žmonės, tačiau priverčiame patirti neapykantą ir žiaurumą. JAV teisėjo Hon Dennis Challen žodžiai

Vien kalėjimai nepakeičia priklausomo žmogaus elgesio (2) • Norime, kad jie nebebūtų chuliganai, tačiau “apgyvendiname” juos ten, kur chuliganai yra gerbiami. • Norime, kad jie nebendrautų su nevykėliais, tačiau visus valstijos nevykėlius suburiame po vienu stogu. • Norime, kad jie nustotų mus išnaudoti, tačiau pasiunčiame ten, kur jie vieni kitus išnaudoja. • Norime, kad jie pradėtų kontroliuoti savo gyvenimus, spręstų problemas ir liautųsi buvę parazitais…, tačiau paverčiame totaliai priklausomais nuo mūsų. • Atsakymas “ką daryti” – turime bausti pažeidėjus, kurių mes bijome, ir gydyti tuos, ant kurių pykstame JAV teisėjo Hon Dennis Challen žodžiai

Atlikusių bausmę ŠNV užsikrėtusių ŽIV tyrimai LAC žemo slenksčio paslaugų kabinete • Socialiniai demografiniai ypatumai : – N=70 (42 vyrai, 28 moterys – Vidutinis amžius 28. 7 m. (18 -52) – išsilavinimas: 44% vidurinis, 32% bazinis, 10% aukštesnis, 10% pradinis, 3% aukštasis – 70% nevedę ir neturi lytinio partnerio – 21. 1% buvo vedę – 56. 6% gyvena su sutuoktiniu – 2. 8% gyvena su lytiniu partneriu • 55% nežinojo, kur galėtų kreiptis išėję iš kalėjimo socialinės rūpybos klausimais • 70% turėjo sunkumų dėl savo teistumo ir ŽIV infekcijos The Lithuanian AIDS centre data, 2005

Išėjusių į laisvę kalinių elgesio tyrimai (n=70) • Visi tolioau švirkštėsi: – – 63% - opiatus 37% - opiatus kartu su raminamaisiais 60% švirkštėsi 5 -6 kartus per dieną 46% dalijosi švirkštimosi įranga su kitais • Dauguma lytiškai elgėsi nesaugiai: – – 40% lytiškai santykiavo 11 -25 kartus per mėnesį 99% nenaudojo prezervatyvų Dažnai keitė lytinius partnerius 6% parsiduodavo už pinigus ar dozę The Lithuanian AIDS centre data, 2005

Paslaugos ir programos ŠNV Psichologinė - socialinė reabilitacija ir reintegracija • ŠNV psichologinė socialinė rezbilitacija: – Psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos prieinamos LAC nuo 1993 m. – 97 buvę pacientai atsisakė narkotikų (76. 4%) – 90% įsidarbino – 14 buvusių ŠNV dirba narkomanijos prevencijos srityje (6 - LAC) • Resocializacijos programos The Lithuanian AIDS centre data, 2005

6. ŽIV infekcijos prevencija tarp ir iš ŠNV 4. Rezultatų vertinimas

Vertinimas Procesas: kontroliuoti apimtis, įgyvendinimą, teikiamas paslaugas Rezultatas: vertinti žinių lygį, elgesio pokyčius Poveikis: matuoti pastebimus pokyčius pagal įgyvendinamą programą

Vertinimo procesas Personalo sudėtis Mokymai Vadovavimas, tarpusavio priežiūra Ryšių su INV užmezgimo būdai Teikiamos paslaugos Mobilias paslaugas teikiančių darbuotojų ataskaitos

Proceso vertinimo metodai Interviu su vadovais ir mobiliąsias paslaugas teikiančiais darbuotojais Projekto veiklos dienoraštis Mobiliųjų paslaugų stebėjimas Naujų dalyvių paieškos ir mokymų vertinimas Mobiliųjų paslaugų kontrolė

Rezultatų vertinimo tikslai: Įvertinti pokyčius Spręsti, ar programos tikslai įgyvendinti

Tarpiniai rezultatai: Geresnės INV žinios apie programą, injekcijų pavojus, ŽIV ir AIDS Švirkštimosi ir lytinio elgesio pokyčiai • Programos tęstinumas

Poveikio vertinimas Sumažėję narkotikų problemos, pakitusios INV “saugesnio” narkotikų vartojimo normos Sumažėjęs ŽIV paplitimas

Kontrolė – grįžtamasis ryšys – pokyčiai Padėties ir veiksmų kontrolė Grįžtamasis ryšys per komandos pasitarimus Vadovybė pritaria pokyčiams Mobiliąsias paslaugas teikiantys darbuotojai įgyvendina pokyčius Nuolatinė kontrolė

ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija bendruomenėje 7. Išvados ir rekomendacijos

Išvados ir rekomendacijos l ŽIV prevencija efektyvi, jei yra: l politinis palaikymas ir partnerystė l Investicijos l monitoringas l Skirtingos šalių socialinės – kultūrinės ypatybės lemia: l ŽIV plitimą įtakojančius veiksnius l atsako skirtumus l Strateginis ŽIV prevencijos tarp ŠNV tikslas - narkotikų vartojimo mažinimas: l pagrindinis uždavinys – pasiekti, kad gauti narkotikus būtų sunku, vartoti pavojinga, o gydytis ir gauti šansą gryžti į gyvenimą – lengva ir saugu. Saulius Čaplinskas

Išvados ir rekomendacijos l Švirkščiamų narkotikų vartojai nepasiekiami tradicinėms sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos tarnyboms: l būtina plėsti ŠNV “žemo slenksčio” paslaugų (sterilių adatų švirkštų prieinamumas, sveikatos mokymas, švietimas ir kt. ) kabinetų tinklą, l turime ieškoti naujų partnerių ir koncentruotis tikslinėms intervencijoms, l integruoti prevencinį konsultavimą į kasdienę socialinių darbuotojų, šeimos gydytojų, priklausomybės ir psichinės sveikatos centrų, bei kitų specialistų praktiką, l jeigu priimame narkomaną kaip žmogų, tai dar nereiškia, kad pritariame ir jo elgesiui, l visuomenei naudinga sudaryti galimybes pažeidžiamoms grupėms apsaugoti save Saulius Čaplinskas