Fiziniai asmenys Fizinio asmens teisinio subjektikumo svoka Fizinio

Fiziniai asmenys • Fizinio asmens teisinio subjektiškumo sąvoka. • Fizinio asmens civilinio teisinio subjektiškumo elementai. • Fizinių asmenų civilinio teisnumo sąvoka. • Teisnumas ir teisinis santykis. • Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys. • Fizinio asmens teisnumo įgyvendinimas. • Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis teisnumas. • Fizinių asmenų civilinio veiksnumo sąvoka. • Fizinių asmenų klasifikacija pagal veiksnumą • Fizinių asmenų civilinis veiksnumo atsiradimas. • Nepilnamečių civilinis veiksnumas. • Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas. • Fizinio asmens veiksnumo apribojimas ar pripažinimas neveiksniu. • Fizinio asmens gyvenamoji vieta. • Fizinio asmens globa ir rūpyba • Fizinių asmenų civilinio teisnumo subjektiškumo atsiradimas ir išnykimas. • Civilinės būklės aktai.

Fizinio asmens teisinio subjektiškumo sąvoka • Žmogaus civilinis teisinis subjektiškumas. • Fizinio asmens termino atsiradimo prielaidos. • Pirminiai ir išvestiniai civilinės teisės subjektai.

Žmogaus civilinis teisinis subjektiškumas Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas. Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Pvz. iki naujojo LR civilinio kodekso priėmimo ūkinės bendrijos nebuvo juridiniai asmenys, o jį priėmus tapo juridiniais asmenimis. Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est).

Fizinio asmens termino atsiradimo prielaidos Fizinio asmens terminas civilinėje teisėje atsirado, siekiant žmogų, kaip subjektą, atriboti nuo juridinio asmens. Socialistinės civilinės teisės doktrina šio termino nepripažino ir vartojo “piliečio” terminą. Lietuvos Respublikos pereinamojo laikotarpio (19902001 m. ) civiliniuose įstatymuose buvo vartojami abu terminai: ir fiziniai asmenys ir piliečiai.

Fizinio asmens civilinio teisinio subjektiškumo elementai Visuotinai pripažinti du elementai: Teisnumas Veiksnumas Kai kurie teisės mokslininkai asmens teisinio subjektiškumo požymiu laiko ir jo subjektines teises ir pareigas.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo sąvoka 2. 1 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. Valstybės vaidmuo žmogui įgyjant civilinį teisnumą

Teisnumas ir civilinis teisinis santykis Civilinis teisnumas - visuotina ir lygi visų galimybė turėti civilines subjektines teises ir subjektines pareigas. Teisinis santykis - realybė, sukurta realizuojant teisnumą. Teisnumas įgyjamas nepriklausomai nuo jo turėtojo valios. Teisinis santykis atsiranda juridinių faktų pagrindu, t. y. dažniausiai asmens valios pastangomis.

Subjektinė teisė ir teisnumas Subjektinė teisė ir subjektinė pareiga - teisinio santykio turinio elementas, priskirti tik vienam asmeniui. Civilinis teisnumas neatskiriamas nuo asmens. Subjektinės teisės yra savarankiškas teisės objektas, jis gali būti atskirtas nuo jos turėtojo, todėl yra apyvartos objektas. Subjektinė teisė – turtas. Teisnumas – nėra nei turtas, nei apyvartos objektas.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti: • turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, • teisę verstis ūkine komercine veikla, • steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, • paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, • pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, • turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, • taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises. 2. 4 straipsnis. • Kokias 2. 4 straipsnyje nenumatytas turtines teises fiziniai asmenys gali turėti ? • Kodėl 2. 4 straipsnyje atskirai išskiriamos asmeninės neturtinės teisės, nurodant, kad jos turi būti įstatymų saugomos? • Kuo remiantis nustatomos fizinio asmens civilinio teisnumo ribos?

Fizinio asmens teisnumo įgyvendinimas Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Vartotojas ir verslininkas. Dažniausia CK verslininku laiko fizinį asmenį, kuris neįsteigęs įmonės užsiima ūkinekomercine veikla (CK 2. 4 straipsnis. ) Kartais CK verslininko termina vartoja ir juridinio asmens apibūdinimui. Pvz. , Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis […. . ] 6. 161 straipsnis. Viešoji sutartis 6. 161 str.

Fizinio asmens teisnumo įgyvendinimas Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. 2. 4 straipsnis. Teiginys “Kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo” suprantamas siaurąja prasme. Interesas ne turtinis, o teisinis.

Viešieji asmenys Ribojamos 2. 4 str. numatytos asmeninės neturtinės saugomos vertybės. 2. 24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas 1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. 6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis teisnumas 1. Užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai. 2. Užsienio piliečių gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybės, kurioje buvo nuolatinė jų gyvenamoji vieta (šio kodekso 2. 12 straipsnis) gimimo ar mirties metu, teisę. 3. Asmenys be pilietybės Lietuvos Respublikoje turi tokį patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Šios taisyklės atskiras išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai. 4. Asmenų be pilietybės gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybės, kurioje buvo nuolatinė jų gyvenamoji vieta gimimo ar mirties metu, teisę. 1. 15 straipsnis. ”Dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin. , 2004, Nr. 73 -2539)

Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais 1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. 2. Sandoriai, valstybės ar savivaldybių institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia įstatymai. 2. 6 straipsnis. 3. 29 straipsnis. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių šio kodekso normų.

Fizinių asmenų veiksnumas

Fizinių asmenų civilinio veiksnumo sąvoka Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. 2. 5 straipsnis. Veiksnumas (skirtingai nei teisnumas) - tai asmens valinis ir intelektinis gebėjimas. Tai įgimtos ir išugdytos savybės. Įstatymų leidėjas nenustato šių savybių, bet nustato veiksnumo kriterijus ir pilnamečio asmens veiksnumo prezumpciją. Kontrolinis klausimas: Kaip reikėtų teisiškai kvalifikuoti 2. 5 str. nurodytus “savo veiksmus”, jei jie būtų atlikti?

Specialiosios normos, reglamentuojančios veiksnumą 5. 15 straipsnis. Testamentinis veiksnumas 1. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. 2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. 3. 3. 15 straipsnis. Veiksnumas 4. 1. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu neveiksniu, negali sudaryti santuokos. pripažintas 5. 2. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu, santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.

Fizinių asmenų klasifikacija pagal veiksnumą: • Fiziniai asmenys, turintys visišką veiksnumą; • Fiziniai asmenys, turintys dalinį veiksnumą; • Fiziniai asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas teismo sprendimu.

Fizinių asmenų civilinis veiksnumo atsiradimas Visiško veiksnumo atsiradimo sąlygos: • pilnametystė; • asmens, nesulaukusio pilnametystės, santuoka; • emancipacija (emancipatio - formalus sūnaus paleidimas iš tėvo valdžios) 1. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. 2. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja. 2. 5 straipsnis.

Emancipacijos sąlygos ir tvarka Sąlygos: • nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų amžiaus; • turi būti jo sutikimas; • tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimas Tvarka: teisminė. 1. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas. (neturi įtakos santuokai, automob. ) 2. Teismas gali nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą, jeigu nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. 2. 9 straipsnis.

Nepilnamečių civilinis veiksnumas Nepilnamečiai pagal veiksnumo apimtį skirstomi į dvi grupes: • nepilnamečiai, nesulaukę 14 metų; • nepilnamečiai, sulaukę 14 metų.

Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas 1. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. 2. Tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų. Tėvų ir globėjų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių turtą nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 3. Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma. 4. Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. (2. 7 straipsnis. )

Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas 1. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. 2. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2. 7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. 3. Esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaikų globos (rūpybos) institucijos ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimu apriboti ar atimti iš nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu. 4. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisę padėti į kredito įstaigas indėlius ir jais disponuoti nustato teisės aktai. 5. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles. 2. 8 straipsnis.

Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas 1. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisę. 2. Jeigu šie asmenys neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba ją nustatyti sunku, jų veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje šie asmenys sudarė atitinkamą sandorį, teisę. 3. Jeigu asmuo gyvena keliose valstybėse, taikoma valstybės, su kuria asmuo labiausiai susijęs, teisė. 4. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro įtakos veiksnumui, jeigu veiksnumas jau buvo įgytas iki nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. 1. 16 straipsnis.

Fizinio asmens veiksnumo apribojimas ir pripažinimas neveiksniu

Fizinio asmens veiksnumo apribojimo sąlygos ir tvarka Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas tik teismo, jeigu jie: piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą turi teisę paduoti: to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu Prielaidos: • dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir tai patvirtinta medicinos ekspertizės aktu; • suinteresuoto asmens prašymas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Globėjo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu. Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama. 2. 10 straipsnis.

Veiksnumo apribojimų ribos Veiksnumo apribojimų ribas nustato ne tik įstatymas, bet ir teismas. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali: 1) skolinti ir skolintis pinigų, jeigu suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (bruto - iš kurio neišskaityti mokesčiai); 2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį; 3) sudaryti savo turto perleidimo ar teisę į šį turtą suvaržančius sandorius; 4) sudaryti arbitražinį susitarimą; 5) pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas; 6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą; 7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį; 8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį. 2. 11 straipsnis.

VEIKSNUMO APRIBOJIMAS TEISMO SPRENDIMU Teismas gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitiems Civilinio kodekso 2. 11 straipsnio 2 dalyje nenumatytiems sandoriams.

Veiksnumo apribojimų panaikinimas Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba panaikinama. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras, . taip pat ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.

Fizinio asmens gyvenamoji vieta

Fizinio asmens gyvenamosios vietos samprata ir rūšys Gyvenamąja vieta laikoma ne tik vieta, kurioje žmogus faktiškai gyvena, bet ir vieta, kurią asmuo laiko savo interesų buvimo vieta. Vieta nustatoma ne pagal geografijos, o pagal politinius-administracinius kriterijus, t. y. pasaulio padalijimo į valstybes ir valstybių padalijimą į administracinius teritorinius vienetus ribas (sienas). Asmens teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Europoje “gyvenamoji vieta” suvokiama pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 1972 02 18 Rezoliucijos (72) 1 apibrėžimą. Šioje rezoliucijoje gyvenamoji vieta laikoma fakto klausimu, kurio požymiu laikomas stabilus teritorinis ryšys (asmens ir vietovės). Asmens gyvenamoji vieta negali būti priklausoma nuo valdžios institucijų leidimų. Žr. : Viešasis administravimas ir privatūs asmenys. Justitija. Vilnius. 2004 m. P. 313.

Fizinio asmens gyvenamosios vietos samprata ir rūšys Gyvenamąja vieta laikoma ne tik vieta, kurioje žmogus faktiškai gyvena, bet ir vieta, kurią asmuo laiko savo interesų buvimo vieta. Vieta nustatoma ne pagal geografijos, o pagal politinius-administracinius kriterijus, t. y. pasaulio padalijimo į valstybes ir valstybių padalijimą į administracinius teritorinius vienetus ribas (sienas). Asmens teisė pasirinkti gyvenamąją vietą. Piliečiai ir rezidentai Nuolatinė gyvenamoji vieta (domicilium lot. iš domus ir colo) Pagrindinė gyvenamoji vieta Gyvenamoji vieta

Nuolatinė gyvenamoji vieta Domicilia taikoma taikytinai teisei pasirinkti. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji (domicilia) - reiškia vieta yra asmens teisinis santykis su valstybe ar jos teritorijos dalimi. Ji yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. 2. 12 straipsnis.

Nuolatinė gyvenamoji vieta Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. (išskyrus 2. 15 straipsnyje numatytą teisę sandorio šalims pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą sandoriui vykdyti ir iš to sandorio kylančioms teisėms įgyvendinti. ) Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą. Susituokusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą.

2. 16 straipsnis. Fizinio asmens gyvenamoji vieta Rezidencija Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Sandorio šalys turi teisę raštu pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą sandoriui vykdyti ir iš to sandorio kylančioms teisėms įgyvendinti. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą; duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose (gyventojų registras, nekilnojamojo turto registras, įmonių rejestras); taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (gyvenamosios vietos deklaravimas – ) ar registracija, prašymai leidimo laikinai ar nuolat gyventi, verslo steigimo dokumentai ir pan. ). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta.

Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo papildomi kriterijai Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal Civilinio kodekso 2. 12 straipsnyje numatytus kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta. Ši taisyklė taikoma ir pabėgėliams iš valstybės, kurioje buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jie neįkūrė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pagal Civilinio kodekso 2. 12 straipsnį.

Nepilnamečių ir neveiksnių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta Bendra taisyklė nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta sutampa su tėvų, globėjų (rūpintojų) nuolatine gyvenamąja vieta. Išimtys nustatytos kai: nepilnamečio tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos; neveiksnaus globėjas gyvena kitoje valstybėje. 2. 13 straipsnis. Neveiksnių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta 1. Neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. 2. Jeigu neveiksnus fizinis asmuo gyvena kitoje valstybėje negu jo globėjas ir toje valstybėje yra neveiksnaus asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje. 2. 14 straipsnis. Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta 1. Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. 2. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.

Fizinio asmens globa ir rūpyba Globos ir rūpybos instituto normos reglamentuoja santykius dėl veiksnių trečiųjų asmenų, kurie papildo fizinių asmenų veiksnumo deficitą, įtraukimo į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų civilinius teisinius santykius. Globos ir rūpybos tikslai Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. 3. 238 straipsnis. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. 3. 239 straipsnis.

Globos ir rūpybos institucijos ir jų funkcijos Globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą. Asmenų, teismo pripažintų neveiksniais ar ribotai veiksniais, esančių gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija tik tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas. Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos CK III knygoje numatytos institucijos. 3. 241 straipsnis.

Globėjo ir rūpintojo paskyrimas Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. Globėjo ir rūpintojo paskyrimo sąlygos Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas: veiksnus fizinis asmuo; kai yra jo rašytinis sutikimas; Skiriant globėją ar rūpintoją turi būti atsižvelgiama: į jo moralines ir kitokias savybes; į jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas; į jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba; į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Šie reikalavimai netaikomi, jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo. 3. 242 straipsnis.

Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo. 3. 240 straipsnis. Globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus. 3. 244 straipsnis.

Globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimo sąlygos Globėjas (rūpintojas) privalo gyventi kartu su globojamuoju Globėjas ir rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą. Atlyginama iš globojamo asmens turto. Artimi giminaičiai, taip pat gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija pareigas atlieka neatlygintinai. 3. 243 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimas 1. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą. 2. Rūpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą. 3. Šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai globėjo ar rūpintojo funkcijas atlieka gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija. 4. Nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu. Nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, rūpintojas gali gyventi skyrium, jeigu dėl to sutikimą davė valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. 5. Globėjai ir rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. 6. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl globos ar rūpybos panaikinimo. Dėl globos ar rūpybos panaikinimo teisę kreiptis į teismą taip pat turi globos ir rūpybos institucijos ir prokuroras.

Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto tvarkymas 1. Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais. 2. Sandoriams, kurių suma didesnė nei penki tūkstančiai litų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. 3. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį. 4. Globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus. 3. 244 straipsnis.

Fizinio asmens civilinio teisinio subjektiškumo atsiradimas ir išnykimas

Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu. Fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimė gyvas, ar negyvas, CK nustato prezumpciją, kad jis gimė gyvas. Teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo. CK 2. 2, 2. 3 str.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo išnykimas Fizinio asmens civilinis teisnumas išnyksta, jam mirus. Fizinio asmens mirties momentu pripažįstamas jo kraujotakos ir kvėpavimo negrįžtamas nutrūkimas arba jo smegenų visų funkcijų visiškas ir negrįžtamas nutrūkimas. Gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvarką nustato specialūs įstatymai. Jeigu tam tikrų civilinių teisinių pasekmių (pvz. , paveldėjimas) atsiradimas priklauso nuo to, kuris iš fizinių asmenų mirė anksčiau, o nustatyti kiekvieno iš jų mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai asmenys mirė vienu metu.

Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu Fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Jeigu negalima nustatyti dienos, kurią gauti apie nesantįjį paskutiniai duomenys, nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančių metų sausio pirmoji diena. 2. 28 straipsnis. Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis, artimieji giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą. 2. 29 straipsnis.

Pagal teisines pasekmes asmenys, apie kuriuos nėra žinių, skirstomi į dvi kategorijas: • Asmenys, kurių buvimo vieta nežinoma. • Asmenys, teismo sprendimu pripažinti nežinia kur esančiais.

2. 29 straipsnis. Nežinia kur esančio fizinio asmens turto apsauga 1. Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis, artimieji giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą. Laikinasis administratorius privalo inventorizuoti turtą ir imtis priemonių turtui išsaugoti. Administratoriaus atlyginimą nustato teismas, išskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas asmens sutuoktinis ar artimasis giminaitis. Jie šias funkcijas atlieka neatlygintinai.

2. Laikinasis administratorius valdo turtą, iš to turto išlaiko asmenis, kuriuos nežinia kur esantysis privalo išlaikyti, apmoka nežinia kur esančio asmens skolas. Disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu. 3. Jeigu asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turtą sudaro įmonė, teismas skiria jos administratorių. Šis veikia įmonės savininko vardu. 4. Kai teismo sprendimu asmuo yra pripažintas nežinia kur esančiu, jo turtui teismo nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius. 5. Turto administratoriumi asmuo gali būti paskirtas tik jo sutikimu.

Fizinio asmens paskelbimas mirusiu (bendrosios sąlygos) Fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. 2. 31 straipsnis. Asmuo gali būti paskelbiamas mirusiu nepaisant to, ar prieš tai jis buvo pripažintas nežinia kur esančiu, ar ne. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną. Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta.

Fizinio asmens paskelbimas mirusiu (specialiosios sąlygos) Karys ar kitas asmuo, dingęs be žinios dėl karo veiksmų, gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.

Fizinio asmens paskelbimas mirusiu pasekmės Atsiranda fizinio asmens turto paveldėjimo santykiai

Paskelbto mirusiu fizinio asmens atsiradimo pasekmės 1. Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti asmenį mirusiu. 2. Grįžęs asmuo neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus asmenį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai asmuo nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, neatsižvelgiant į grįžimo laiką, reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius. 3. Grįžęs asmuo taip pat turi teisę išsireikalauti turtą, perėjusį neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę. Tačiau sąžiningam turto įgijėjui turi būti atlyginami visi nuostoliai, susiję su turto ar jo vertės išreikalavimu. 2. 32 straipsnis.

Civilinės būklės akto sąvoka ir rūšys • Civilinė būklė • Civilinę būklę sukuriantys ir pakeičiantys juridiniai faktai • Civilinės būklės aktas Civilinės būklės aktai, nustatantys fizinio asmens teisinę padėtį (statusą) Civilinės būklės aktai, kurie aktai sukuria civilinius teisinius santykius. Civilinės būklės aktai, charakterizuojantys individualybę Santuoka kaip juridinis faktas ir civilinės būklės aktas Kai santuoka sudaroma civilinės metrikacijos įstaigoje, jos sudarymas ir akto įregistravimas sutampa. Bažnytinė santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. Jeigu per 10 dienų pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. 3. 304 straipsnis.

Valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus : 1) asmens gimimą; 2) asmens mirtį; 3) santuokos sudarymą; 4) santuokos nutraukimą; 5) įvaikinimą; 6) tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą; 7) vardo ir pavardės pakeitimą; 8) asmens lyties pakeitimą; 9) partnerystę. 2. 18 straipsnis. Civilinės būklės aktų registracijos reikšmė: užregistruoto fakto oficialus įrodymas; kol aktas įstatymų nustatyta tvarka nebus nuginčytas (anuliuotas ar pakeistas), preziumuojamas jo teisingumas. Neregistruojami civilinės būklės aktai - pilnametystė, 14 metų amžiaus sukaktis, pripažinimas neveiksnių, veiksnumo apribojimas.

Civilinės būklės aktų registravimo tvarka 1. Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašų liudijimą. 2. Civilinės būklės aktų registravimo, aktų įrašų keitimo, papildymo ir ištaisymo tvarką nustato šio kodekso trečioji knyga. 2. 19 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. LR įstatymas dėl CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo (28 str. ). Civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos ir jų kompetencija 1. Miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį. 2. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį. 3. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį. 3. 280 straipsnis. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras.

Civilinės būklės aktų registravimo tvarka Civilinės būklės aktų įrašymas Kiekvienas įrašomas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą surašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos antspaudu. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai. (3. 285 str. ) Civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo ir anuliavimo tvarka 1. Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. 2. Atkurtieji civilinės būklės aktų įrašai, kai surandami pirminiai įrašai, anuliuojami civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu. (3. 286 str. ) Civilinės būklės aktų įrašymo teisėtumo priežiūra Civilinės būklės aktų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka. (3. 287 str. )