Privats juridiniai asmenys bendrieji klausimai Privai juridini asmen

Privatūs juridiniai asmenys (bendrieji klausimai) • Privačių juridinių asmenų samprata • Privačių juridinių asmenų teisnumas, teisnumo apribojimai • Įmonių veikla ir jos licencijavimas • Privačių juridinių asmenų steigimo būdai • Privačių juridinių asmenų rūšys • Įmonės kaip juridiniai asmenys • Įmonių rūšys • Įmonių asociacijos, konsorciumai, koncernai, karteliai • ES įmonių teisė

Privačių juridinių asmenų samprata Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Civilinis kodeksas nepateikia nei privačių, nei viešųjų JA baigtinio sąrašo. 2. 34 str. yra tik labiausiai paplitusių viešųjų JA sąrašas: • valstybė • savivaldybės, • valstybės ir savivaldybės įmonės, • valstybės ir savivaldybės įstaigos, • viešosios įstaigos, • religinės bendruomenės ir bendrijos, • visuomeninės ir politinės organizacijos, • politinės partijos ir t. t. Skirstymo į viešuosius ir privačius JA pagrindinis kriterijus steigėjo privatus interesas.

Skirstymo į viešuosius ir privačius JA reikšmė Pagal šią klasifikaciją nustatomas: • juridinio asmens teisnumo ribos; • JA sudarytų sandorių negaliojimo pagrindai.

Privačių juridinių asmenų teisnumas Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Fizinių asmenų ir juridinių asmenų teisnumo turinys apbrėžiamas iš esmės tais pačiais kriterijais.

Privačių juridinių asmenų teisnumo apribojimai Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. 2. 76 str. Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu 2. 75 str. Skirtingo teisnumo nustatymas tam tikros rūšies JA, pvz. , įstatymų nustatyti draudimai užsiimti tam tikros rūšies juridiniams asmenims tam tikra ūkinekomercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu. Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti: ………. 9) juridinio asmens veiklos apribojimai; (2. 66 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys)

Juridinio asmens veiklos apribojimai Įstatymų nustatytas tam tikros veiklos arba tam tikros rūšies darbų licencijavimas. Licenzijavimas, kaip vartotojo teisių apsaugos priemonė • JA steigėjai JA steigimo dokumentuose gali numatyti JA veiklos ar sandorių sudarymo apribojimus JA steigimo dokumentuose numatyti veiklos apribojimai nėra teisnumo apribojimas, bet JA organų kompetencijos apribojimas.

Komercinės ūkinės veiklos samprata Komercinė-ūkinė veikla - tai civilinės teisės subjekto prekių ir/ar paslaugų gamyba bei jų realizacija, siekiant pelno. Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, komercine-ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama.

Komercinės ūkinės veiklos rūšys Komercinė-ūkinė veikla klasifikuojama siekiant: • kontroliuoti tam tikrą veiklos rūšį daugiu nei įprasta; • surinkti ir paskleisti informaciją apie įmones. Kiekviena ūkinės komercinės veiklos rūšis turi kodus (tarptautinus). Kodai įrašomi JA registre. Licenzijuojama tik atskirais įstatymų numatytais atvejais: gamybinė veikla; paslaugos ir prekyba Tik licenzijuojama veikla: kredito įstaigų ; draudimo įstaigų; finansinė veikla; įmonių valdymo veikla. Licenzijavimas

Kredito įstaigos veiklos rūšys Indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimas ir paskolų teikimas bei su tuo susijusios rizikos ir atsakomybės prisiėmimas Sąskaitų klientams atidarymas ir jų tvarkymas Piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų išdavimas Mokėjimo dokumentų (čekių, akredityvų, vekselių ir kt. ) išleidimas, taip operacijų su jais atlikimas Operacijų su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt. ) atlikimas Operacijų su užsienio valiuta atlikimas Tauriųjų metalų pirkimas pardavimas Kreditinių piniginių priemonių išleidimas ir tvarkymas Klientų vertybių saugojimas, banko saugykloje seifų kamerų nuoma Paslaugų ir konsultacijų bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais teikimas

Kredito įstaiga – tai bankas, kitas juridinis asmuo ar užsienio valstybės kredito įstaigos padalinys, kurių veikla pagal teisės aktus priskiriama kredito įstaigų veiklai ir kurie turi Lietuvos banko išduotą licenciją ar leidimą atlikti įstatymų numatytas operacijas. LB įstatymas, 42 straipsnis. Kredito įstaigų rūšys: komerciniai bankai; kredito unijos Kredito įstaigų licencijavimas Be Lietuvos banko licencijos ar leidimo negalima verstis kredito įstaigos veikla. Licencijų ir leidimų suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kredito įstaigų steigimą bei jų veiklą reglamentuojantys ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos banko leidžiami teisės aktai. 43 straipsnis.

Draudimo veikla - finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka; Draudimo objektais gali būti turtiniai interesai: 1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu; 2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis; 3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui. Draudimas ir rizika

Finansinė veikla Finansai - lot. financia - gryni pinigai, pajamos. Finansai - įmonės, valstybės lėšų sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo sistema.

Finansų maklerio veikla Tarpininkauja vertybinių popierių viešojoje apyvartoje: a) pirkdamos ar parduodamos vertybinius popierius savo ar klientų vardu klientų sąskaita; b) pagal susitarimą su emitentu platindamos jo vertybinius popierius, taip pat garantuodamos išplatinti šių vertybinių popierių emisiją; Perka ar parduoda vertybinius popierius savo vardu ir savo sąskaita; Konsultuoja investavimo į vertybinius popierius, taip pat vertybinių popierių emisijos ir investicijų pritraukimo klausimais, (išskyrus investicinių bendrovių ir pensijų fondų vertybinių popierių portfelio valdymą), ; Saugo savo klientų vertybinius popierius ir valdyti savo klientų pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais; Tvarko emitentų ir investitorių vertybinių popierių apskaitą, taip pat savo vardu įsigytų vertybinių popierių apskaitą; Skolina klientams vertybinius popierius bei savo lėšas vertybiniams popieriams įsigyti ir skolintis iš klientų vertybinius popierius.

Investicijų valdymo ir konsultavimo veikla: 1) kitų asmenų konsultavimas, kaip nustatyti vertybinių popierių vertę; 2) patarimai investavimo į vertybinius popierius, jų pirkimo ar pardavimo klausimais; 3) analitinių tyrimų, teikiančių konkrečias rekomendacijas investicijų į vertybinius popierius klausimais, skelbimas ir publikavimas; 4) kitų fizinių ar juridinių asmenų vertybinių popierių portfelio valdymas. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonėms draudžiama dalyvauti kitų įmonių veikloje, turėti jų kapitalo (akcijų, pajų ar kitokių kapitalo dalių), investuoti į vertybinius popierius. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ĮSTATYMAS

Įmonių veiklos licencijavimas Tik įstatymus leidėjas (LR Seimas) gali nustatyti veiklos sritis, kuriose JA gali veikti tik turėdami licenciją (leidimą) arba tikrų rūšių darbus. Licencijos teisinė reikšmė: Licencija - tai administracinis aktas, suteikiantis teisę JA verstis licencijoje nustatyta veikla ar atlikti tam tikros rūšies darbus. (Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. 2. 77 straipsnis. ) Licencija paprastai neatskiriama nuo JA. (Teisės, kurios įgyjamos pagal leidimus (licencijas), gali būti parduotos ar kitaip perduodamos kitam subjektui (pirkėjui) tik tuo atveju, jeigu tokio perdavimo galimybė numatyta įstatymuose ar leidime (licencijoje). ) Perdavimas kartu su įmone pirkėjui prievolių, kurių šis negali įvykdyti dėl to, kad neturi leidimo (licencijos) tokioms prievolėms vykdyti, neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės kreditoriams už tokių prievolių neįvykdymą. Šiais atvejais už prievolių neįvykdymą įmonės kreditoriams pardavėjas ir pirkėjas atsako solidariai.

Sankcijos už vertimasis licencijuojama veikla be licencijos ar pažeidžiant jos sąlygas Sankcijos JA administracijos vadovams Sankcijų rūšys: • įspėjimas; • licencijos sustabdymas arba atšaukimas; • baudos JA ar/ir jo vadovams; • apribojimas teisės disponuoti banko sąskaitomis ir kitu turtu; • JA organų veiklos sustabdymas ar kompetencijos apribojimas; • pajamų gautų iš neteisėtos ūkinės-komercinės veiklos išieškojimas į valstybės biudžetą Pvz. , Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio pinigines baudas ūkio subjektams, veikiantiems kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai be licencijos.

Licencijos išdavimas Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles ( jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, pvz. , Komercinių bankų įstatymas). Licencijavimo taisyklėse turi būti nurodoma: 1) licencijuojama veikla; 2) licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai; 3) licencijai gauti reikalingi dokumentai; 4) pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai; 5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas; 6) licencijos formos; 7) išduodamų licencijų registravimo tvarka; 8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai; 9) licencijuojamos veiklos sąlygos, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas; 10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka; 11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka. Licencija išduodama (per trisdešimt dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato ko kita) neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti rašytinis motyvuotas negali būti grindžiamas veiklos netikslingumu ir turi būti motyvuotas. Jis turi būti pateiktas pareiškėjui per trisdešimt dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos(jeigu įstatymai nenustato ko kita). Informacija apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą kaupiama juridinių asmenų registre. (Ši norma įsigalios, prdėjus veikti juridinių asmenų registrui) Kodėl Civilinis kodeksas nustato tokią detalią licencijų išdavimo reglamentaciją?

Privačių juridinių asmenų steigimo būdai Pareikštinis-normatyvinis steigimo būdas Steigimo pagrindai: • sandoris; • steigėjų viešo susirinkimo sprendimas.

Privačių juridinių asmenų rūšys Pelno siekiantys juridiniai asmenys: • Įmonės (bendrovės, bendrijos, individualios įmonės) Ne pelno organizacijos Pajamų gavimas neturi būti sutapatinamas su pelno siekimu. Paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų JA. Tačiau šios dvi JA rūšys kooperatyvai, daugiabučių namų savininkų bendrijos turi privačių juridinių asmenų požymių. 1. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas Nr. VIII-1741, • Ribotos ir visiškos atsakomybės juridiniai asmenys Ne pelno organizacija - tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinio asmens teises turintis subjektas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Ji gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui). L R VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS LR asociacijų įstatymas

Įmonės kaip juridiniai asmenys Įmonė 2. 33 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka 1. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. 1. 110 straipsnis. Įmonės ir turtiniai kompleksai 1. Civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu.

Įmonių rūšys Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės: 1) individualios įmonės; 2) tikrosios ūkinės bendrijos; 3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; 4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės; 5) valstybės įmonės; 6) savivaldybės įmonės; 7) žemės ūkio bendrovės; 8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). IŠIMTYS: Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės - viešieji juridiniai asmenys Konsorciumai - įmonių junginiai neturi juridinio asmens teisių

Individuali įmonė Individualių įmonių įstatymas (2003 11 03) Individuali įmonė – juridinis asmuo Individualios įmonės nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo vadovaujasi individuali įmonė. Individualios įmonės steigimo dokumentas kartu yra ir jos steigimo sandoris. 4 straipsnis.

Ūkinės bendrijos • Tikroji ūkinė bendrija • Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą Įnašai yra TŪB nuosavybė Ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai ūkinės bendrijos veiklai.

Ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkų. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius Ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas [2003 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-1804] bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama ūkinė bendrija.

Bendrijos reikalų tvarkymas […] Sprendimai priimami visų tikrųjų narių bendru sutarimu. (Bendra taisyklė) Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatyta, kad sprendimai priimami tikrųjų narių balsų dauguma, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. (Išimtis iš bendros taisyklės) Kiekvienas tikrasis narys, įgyvendindamas priimtus sprendimus, turi teisę veikti bendrijos vardu, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu bendrijos vardu turi teisę veikti tik visi tikrieji nariai kartu, sandorius pasirašo visi tikrieji nariai, o kai yra kitų tikrųjų narių rašytinis įgaliojimas sudaryti sandorius, juos gali pasirašyti vienas tikrasis narys. Bendrijoje turi būti paskirti tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2. 82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas. Ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnis.

Akcinės bendrovės Akcinė bendrovė (AB įstatymas 2003 12 11) Uždaroji akcinė bendrovė Specialios paskirties akcinė bendrovė (2002 06 27 įstatymu neteko galios) Investicinė bendrovė Akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis - akcijas. Akcininkai yra akcinės bendrovės dalyviai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus bendrovių akcijų. Viena akcija - vienas balsas. Akcininkais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar valstybė (vietos savivaldybė), kuriai atstovauja atitinkama valstybės institucija. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės steigimą, likvidavimą, reorganizavimą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas, santykius su akcininkais, kreditoriais ir su bendrovės veikla susijusius santykius taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas, Investicinių bendrovių įstatymas ir kiti norminiai aktai bei nustatyta tvarka įregistruoti atskiros akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ar investicinės bendrovės įstatai.

Žemės ūkio bendrovė Žemės ūkio bendrovių įstatymas Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Vienas narys - vienas balsas Narys gali būti pašalintas iš bendrovės Žemės ūkio bendrovių įstatymas Bendrovės narys – fizinis asmuo, priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę. Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės.

Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Kooperatinės bendrovės pavadinime turi būti žodžiai "kooperatinė bendrovė" arba "kooperatyvas", taip pat žodžiai, nurodantys bendrovės veiklos pobūdį. Kooperatinę bendrovę sudaro ne mažiau kaip penki fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Kooperatinės bendrovės kapitalas negali būti sudaromas leidžiant bendrovės akcijas. Pajiniai įnašai Vienas narys - vienas balsas nepriklausomai nuo įmokėto pajaus dydžio. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas Narys gali būti pašalintas iš kooperatinės bendrovės, taip pat savo noru gali išstoti iš kooperatinės bendrovės.

Įmonių (bendrovių) junginiai Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius. Konsorciumas (lot. consortium - bendras dalyvavimas) – tai gamybinės kooperacijos reiškinys. Konsorciumas sudaromas siekiant gauti ir įgyvendinti stambius projektus. JAV ir Anglijoje yra ir šeimos konsorciumas, kaip sutuoktinių bendro gyvenimo reguliavimo priemonė. Koncernas (angl. ) – piramidė dukterinių įmonių (susivienijimas dalyvavimo principu) Holdingas (angl. ) – koncerno atmaina, dukterinių įmonių valdymo bendrovė Trestas holdingo porūšė (angl trust-pasitikėjimas) - akcijų valdymas patikėjimo teise Kartelis (pranc. cartel popierius, raštas) - draudžiamas monopolinis susivienijimas

Konsorciumas - tai laikinas, savanoriškas įmonių susivienijimas konkretiems uždaviniams spręsti, stambiems projektams ar programoms įgyvendinti. Konsorciumas formuojamas savanoriškumo, ekonominių interesų bendrumo, dalyvių savivaldos pagrindu. Konsorciumas steigiamas pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Konsorciumas gali veikti tik su vienu užsakovu. Jeigu veikla plečiasi (didėja užsakovų skaičius arba projektų skaičius) konsorciumas turi registruotis kaip įmonė (artimiausias statusas – ūkinė bendrija). Konsorciumas steigiamas kaip tikroji ar komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija. Konsorciumo dalyviai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys nepriklausomai nuosavybės formos.

Koncernas - tai ūkio struktūra, jungianti savarankiškas akcines bendroves, kurias sieja bendri interesai, patentų ir licencijų sutartys, bendros mokslinių tyrimų ir gamybinės technologinės programos, glaudi kooperacija. Koncernas įgyvendina vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę politiką, centralizuoja finansinius išteklius, kurių reikia vieningai investicijų politikai vykdyti, nustato savo narių tarpusavio santykius. Koncernai kuriasi dalyvavimo sistemos pagrindu. Ši sistema yra viena svarbiausių akcinių bendrovių ryšių formų, įgalinanti kapitalo savininką, įsigijusį kitų akcinių bendrovių kontrolinius akcijų paketus, valdyti svetimą kapitalą. Koncerno formavimas dalyvavimo sistemos pagrindu įgalina vienai akcinei bendrovei supirkus kitų akcinių bendrovių (dukterinių) kontrolinius akcijų paketus, o šioms - trečiųjų ir t. t. , sukurti visą dukterinių bendrovių piramidę.

Karteliniai susitarimai Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant: 1) susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas; 2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu; 3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas; 4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir tuo sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 5) susitarimą iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu; 6) konkurentų susitarimą dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešajame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose. 5 straipsnis. Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas 6 punkte numatytas draudimas netaikomas, jeigu viešajam pirkimui, konkursui ar kitam panašaus pobūdžio pirkimui oficialiai pateikiamas bendras jungtinės veiklos ar kitos įstatymams neprieštaraujančios sutarties pagrindu parengtas pasiūlymas.

Asociacija - tai juridinių bei fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas, turintis juridinio asmens teises, vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas. Asociacija yra ne pelno organizacija. Asociacijai draudžiama užsiimti komercine veikla. Asociacijos veiklos tikslai, pagrindinės funkcijos ir uždaviniai turi būti susiję su asociacijos narių veikla ar poreikiais ir turi būti nurodyti jos įstatuose. Nariai - juridiniai bei fiziniai asmenys Asociacijos pavadinime privalomas žodis “asociacija”. LR A S O C I A C I J Ų ĮSTATYMAS 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1231 Įstatymas netaikomas toms asociacijoms, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai. Pvz. , 1995 m. kovo 28 d. ĮSTATYMAS Nr. I-833 DĖL LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ Asociacijos steigimas Minimalus asociacijos narių skaičius yra 3. Asociacijos steigimo iniciatoriai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą, kuriame balso teisę turi asmenys (jų įgalioti atstovai), raštu pareiškę norą būti steigiamos asociacijos nariais. Steigiamasis susirinkimas priima nutarimą dėl asociacijos įsteigimo, įstatus ir išrenka valdymo organus. Asociacijos teisės ir pareigos 1. Įstatuose numatytai veiklai vykdyti asociacija gali: valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti; sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus; steigti įmones ir organizacijas. Jos steigiamos ir veikia pagal atitinkamos rūšies įmonių ar organizacijų įstatymą; steigti visuomenės informavimo priemones; jungtis į asociacijų sąjungą (konfederaciją) ir išstoti iš jos; stoti į tarptautines organizacijas.

EUROPOS BENDRIJOS ĮMONIŲ TEISĖ Įmonių teisės acquis communautaire yra Europos Bendrijų įmonių teisei priskiriamos Tarybos priimtos šešios direktyvos ir vienas reglamentas. Direktyvos remiasi Europos Bendrijų Sutarties 44(2)(g) straipsniu, o reglamentas 308 straipsniu. Europos Bendrijų Sutarties 44 straipsnis reikalauja, kad Taryba parengtų programą esantiems steigimosi laisvės apribojimams panaikinti, o 44(2)(g) straipsnis įgalina Tarybą priimti Europos Komisijos iniciatyva pateiktas direktyvas, kurių tikslas koordinuoti, kiek tai yra būtina, apsaugos priemones, kurios valstybėse narėse privalomos bendrovių ir firmų narių ir kitų asmenų interesų apsaugai laiduoti siekiant šių priemonių lygiavertiškumo Bendrijos teritorijoje. "Bendrovės arba firmos" pagal 48 straipsnį - tai bendrovės arba firmos, įsteigtos vadovaujantis civiline arba komercine teise, įskaitant kooperatyvus ir kitus viešosios ar privatinės teisės juridinius asmenis, išskyrus nesiekiančius pelno.

Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEC (1968 m. kovo 9 d. ) bendrovių informacijos viešumo ir duomenų bei dokumentų atskleidimo direktyva; • Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEC (1976 m. gruodžio 13 d. ) kapitalo direktyva; • Trečioji Tarybos direktyva 78/855/EEC (1978 m. spalio 9 d. ) bendrovių jungimosi direktyva; • Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEC (1982 m. gruodžio 17 d. ) bendrovių skaidymosi direktyva; • Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEC (1989 m. gruodžio 21 d. ) - užsienio įmonių filialų direktyva; • Dvyliktoji Tarybos direktyva 89/667/EEC (1989 m. gruodžio 21 d. ) - vieno asmens bendrovės direktyva; Tarybos Reglamentas 85/2137/EEC "Dėl Europos ekonominių interesų grupių" - Europos ekonominių interesų grupių steigimo reglamentas.

Europos ekonominių interesų grupių įstatymas 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. IX-1939 Šis Įstatymas užtikrina Europos Sąjungos Tarybos reglamento dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (toliau – Reglamentas), nurodyto šio Įstatymo priede, taikymą. Įstatymas taikomas Europos ekonominių interesų grupėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje (toliau – grupė). Grupėms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios tikrosios ūkinės bendrijos narių atsakomybę, nemokumą, likvidavimą, kiek tai leidžia Reglamentas ir kiek kitaip nenumatyta Reglamente bei šiame Įstatyme. (2 str. ) Grupės narių įnašai yra grupės nuosavybė !!!!!