Civilins teiss svoka ir jos sveika su kitomis

Civilinės teisės sąvoka ir jos sąveika su kitomis teisės šakomis

1. Civilinės teisės sąvoka ir jos sąveika su kitomis teisės šakomis (paskaitos klausimai) 1. Civilinės teisės apibrėžimas 2. Civilinė ir privatinė teisė 3. Monizmas ir dualizmas privatinėje teisėje 4. Civilinė teisė ir šeimos teisė 5. Civilinė teisė ir darbo teisė 6. Civilinė teisė ir civilinio proceso teisė 7. Privatinės teisės sąveika su kitomis teisės šakomis bei kitomis socialinėmis normomis

1. 1. Civilinės teisės apibrėžimas Civilinė teisė tai visuma teisės normų, kurios: • sąveikoje su moralės normomis; • reglamentuoja laisvų ir vienas kitam teisiškai nepavaldžių asmenų turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais, santykius; • taip pat įstatymų numatytais atvejais taikomos ir kitiems asmeniniams (nesusijusiems su turtiniais) bei turtiniams santykiams, reglamentuojamiems viešosios teisės normomis; • teisės sistemoje suformuoja autonomišką jos elementą - teisės šaką, sudarančią privatinės teisės pagrindą.

1. 2. Civilinė ir privatinė teisė • Teisė tradiciškai skirstoma į viešąją ir privatinę. • Civilinė teisė - pagrindinė privatinės teisės šaka. • Kitos privatinės teisės šakos ar pošakės - šeimos teisė, darbo teisė ir komercinė teisė tik santykinai savarankiškos. Jos negali funkcionuoti be civilinės teisės normų.

1. 3. Monizmas ir dualizmas privatinėje teisėje • Atskirų šalių privatinės teisės sistemos skirstomos į monistines ir dualistines, atsižvelgiant į tai ar komercinė teisė yra atsiskyrusi nuo civilinės teisės. • Monistinėje privatinės teisės sistemoje komercinė teisė integruota į civilinės teisės sistemą ir traktuotina kaip civilinės teisės institutas (pošakė). • Dualistinėje privatinės teisės sistemoje komercinė teisė yra atskirta nuo civilinės teisės, kurios normos komerciniams santykiams taikomos tik subsidiariai. • Monistinėje sistemoje civilinė ir komercinė teisė turi bendrus principus, o dualistinėje - komercinė teisė turi atskirus principus. • Komercinės teisės atribojimo kriterijus - reglamentuojamų santykių subjektai. • Lietuvos Respublikos privatinė teisė - monistinė privatinė teisė.

1. 4. Civilinė teisė ir šeimos teisė Šeimos teisė ir dualistinėje ir monistinėje privatinės teisės sistemose paprastai yra civilinės teisės sistemos dalis. Šeimos teisės atribojimo kriterijus - santykių subjektai

1. 5. Civilinė teisė ir darbo teisė • Darbo teisė ir dualistinėje ir monistinėje privatinės teisės sistemoje yra atsiskyrusi nuo civilinės teisės. • Darbo santykiams civilinės teisės normos taikomos tik subsidijariai. • Darbo teisės atribojimo nuo civilinės teisės kriterijus darbo santykių (sutarties) objektas.

1. 6. Civilinė teisė ir civilinio proceso teisė Teisės šakos skirstomos į materialines ir procesines. Procesinės teisės šakų normos atlieka pagalbines (apsaugines) funkcijas civilinių santykių teisinio reguliavimo mechanizme. Kilus ginčui tarp materialinio teisinio santykio šalių, jos tampa procesinių santykių subjektais (šalimis) Civilinio proceso teisė - viešosios teisės šaka, kurios normos reguliuoja asmenų (teisės subjektų) ginčų, kylančių dėl materialinės teisės šakų (daugiausia privatinės teisės) reglamentuojamų santykių įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

Civilinė teisė, tarptautinė privatinė ir tarptautinė viešoji teisė Tarptautinė privatinė teisė - tai nacionalinės privatinės teisės dalis reguliuojanti privačius santykius su užsienio elementu Civiliniai teisiniai santykiai, turintys tarptautinį elementą: • Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys sudaro sandorius su užsienio valstybių asmenimis, • Lietuvos įmonės vykdo darbus ir teikia paslaugas užsienio valstybėse, • sudaromos santuokos tarp skirtingų valstybių piliečių ir t. t Tarptautinė viešoji teisė - tarptautinės teisės sinonimas. Jos reguliavimo objektas santykiai tarp suverenių valstybių Tarptautinės privatinės teisės normos unifikuojamos tarptautinių sutarčių pagalba

Ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) viena iš bylos šalių yra užsienio asmuo (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo); 2) ginčo objektas yra užsienyje (užsienio valstybėje yra nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu; užsienio valstybėje buvo atliekami ginčo objektu esantys darbai ar teikiamos paslaugos ir t. t. ); 3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado pasikeitė ar pasibaigė šalių teisiniai santykiai, įvyko ar buvo atliktas užsienio valstybėje (užsienio valstybėje buvo sudaryta sutartis, išduotas čekis, sudaryta ar nutraukta santuoka, surašytas testamentas, žalos padarymo vieta yra užsienio valstybėje ir t. t. ); 4) teismo ar arbitražo sprendimas, kurį prašoma įvykdyti Lietuvoje, priimtas užsienio valstybėje; 5) įrodymai, reikalingi civilinėje byloje, yra užsienio valstybėje; 6) teismo pranešimus ar šaukimus reikia siųsti asmeniui, esančiam užsienio valstybėje, arba užsienio valstybėje reikia atlikti kitus procesinius veiksmus. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 28. Teismų praktika Nr. 14 (žr. sk. Apžvalgos)

2. Civilinis teisinis santykis 2. 1. Civilinio teisinio santykio samprata 2. 2. Civilinio teisinio santykio elementai 2. 3. Civilinė subjektinė teisė ir pareiga 2. 4. Civilinė subjektinė teisė ir interesas 2. 5. Civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas 2. 6. Pagrindinės civilinių teisinių santykių rūšys

2. 1. Civilinio teisinio santykio samprata Civilinis teisinis santykis - tai: civilinės teisės subjektų (t. y. vienas kitam nepavaldžių fizinių ar juridinių asmenų) teisinis ryšys, dėl materialinių (turto) ar asmeninių (neatsiejamai susijusių su asmenybe) vertybių, susaistantis juos tarpusavyje susijusiomis teisėmis ir pareigomis, kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisės normomis nustatytomis valstybės prievartos priemonėmis.

2. 2. Civilinio teisinio santykio elementai Subjektai Objektas Turinys Forma

Faktinio ir teisinio santykio problema Civilinis teisinis santykis - teisinio reguliavimo rezultatas ar teisinio reguliavimo mechanizmo elementas ? Teisės norma Juridinis faktas Subjekto A teisė Teisinis santykis Subjekto B pareiga Subjektų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

2. 3. Civilinė subjektinė teisė Du subjektinės teisės apibrėžimo aspektai: subjektinė teisė nustato jo turėtojo leistino elgesio ribas; subjektinė teisė suteikia galimybę reikalauti atitinkamo elgesio iš pareigas turinčių asmenų (reikalavimo teisė).

Subjektinės teisės turinys Prof. P. Vitkevičius (vadovėlyje “Civilinė teisė”) subjektinę teisę apbrėžia kaip galimo (leistino) teisės normomis nedraudžiamo elgesio ribą, o jos turinį atskleidžia per tris subjektinės teisės turėtojo galimybes: • veikti pačiam, • reikalauti veikimo iš kitų, • imtis priemonių ginti ir saugoti savo teisę. Prof. Karl Larenc (vadovėlyje ”Allgemeiner Teil des deutschen Bu“rgerlichen Rechts“ , 1980 m. p. 184) pažymi, kad subjektinės teisės yra jo turėtojo poreikių tenkinimas, tačiau kaip šios teisės požymį nurodo, jos teisinę galią, suteikiančią jos turėtojui teisinę valdžią įpareigoto asmens atžvilgiu. Tai ir kontinentinės, ir anglų saksų doktrinai charakteringas požiūris į subjektinės teisės esmę, kuri atskleidžiama per jos tikslą, funkcijas ir teisines galimybes šiems tikslams ir funkcijoms įgyvendinti.

2. 3. Civilinė subjektinė pareiga Subjektinė pareiga nustato įpareigoto civilinio teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio ribas. Privalomas elgesys koresponduoja su reikalavimo teise, t. y. įpareigotas asmuo veikia reikalavimo teisę turinčio asmens naudai.

2. 4. Civilinė subjektinė teisė ir interesas (Interesse (lot. dalyvauti) 1)svarbus, rūpimas dalykas; reikalas, nauda; 2) domėjimasis kuo nors). Teisės teorijos ir civilinės teisės atstovai interesą sutapatina su poreikiais ir jų tenkinimu.

Intereso ir subjektinės teisės santykio traktavimas mokslinėje literatūroje Teisės pripažinti interesai – juridiniai interesai. Teisėti interesai (kai intereso turėtojas jo įgyvendinimui įgyja subjektinę teisę). Juridiškai reikšmingas interesas (kai intereso turėtojas neturi subjektinės teisės, bet įstatymas gina jo interesą). Е. А. Крашенниников. Интерес u субьектное гражданское право. Правоведение. 2000. № 3. (с. 133 -141): Minėtas E. Krašeninikov kritikuoja Jeringą (Geist des ro“mischen Rechts auf den verschiedenen Stufen seiner Entwicklung, 2 Aufl. Leipzig, 1871. Teil 3, Abt. 1. S. 328, 338. ) ir kitus (pvz. , Tolstojų Joffe), kurie interesą laikė pagrindiniu subjektinės teisės elementu. E. Krašeninikov teigia, jei interesas ir subjektinė teisės sutaptų, tai išnykus interesui turėtų išnykti ir subjektinė teisė. (35 p. ) Intereso terminą rusų teisės moksle pirmasis pritaikė Šeršenėvičius 1912 m. ”Teisėtas interesas – tai juridiškai leistinas ir valstybės užtikrinamas, objektyviojoje teisėje atsispindintis arba išplaukiantis iš jos prasmės subjekto siekis naudotis konkrečia socialine vertybe …. “Мальков А. В. Субьектное право и законный интерес. Правоведение. 2000. № 3. с. 31

Intereso sąvoka LR CK normose Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. (Civ. kod. 1. 2 str. ) 2. 12 straipsnis. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta […] 2. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos [. . ]

2. 34 straipsnis. Viešieji ir privatieji asmenys 1. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. 2. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t. ). 3. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

1. 78 straipsnis. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai […. ] 4. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. 5. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). 1. 87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas 1. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. 2. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. 1. 116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis […] 4. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais.

Pagrindinė išvada Teisėtas interesas - egzistuoja ir kaip subjektinės teisės substancija, ir kaip savarankiškas teisinis reiškinys.

2. 5. Civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas Teisės norma Teisinis faktas Teisės subjektas Civilinis teisinis santykis Teisės subjektas

Teisiniai faktai Faktai ir teisiniai faktai Teisinių faktų klasifikacija Veiksmai Teisėti veiksmai sandoriai Juridiniai poelgiai Administraciniai aktai Neteisėti veiksmai Įvykiai Paprasti įvykiai Nenugalima jėga (force majeure) CK 6. 212 str.

2. 6. Pagrindinės turtinių civilinių teisinių santykių rūšys Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai Romėnų teisė skyrė daiktinius (actiones in rem) ir asmeninius ieškinius (actiones in personem). Remiantis tuo padalijimu, subjektinės teisės buvo pradėtos klasifikuoti į daiktines ir asmenines (prievolines). Žr. plačiau: I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. V. , 1996 m. 116 p.

Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai Civiliniai teisiniai santykiai į daiktinius ir prievolinius skirstomi pagal santykio objektą ir teisę turinčio subjekto teisių į objektą įgyvendinimo būdą. Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas (ar jam prilygintas turtas), o teisę turintis subjektas savo teises į daiktą įgyvendina pats be kitos santykio šalies (trečiųjų asmenų) veiksmų. Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę, nukreiptą į kitą teisinio santykio dalyvį (šalį). Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais.

Absoliutiniai ir santykiniai (reliatyviniai) santykiai Lot. absolutus - besąlyginis, neapibrėžtas Absoliutinio civilinio teisinio santykio teises turintis subjektas jas įgyvendina pats savo veiksmais, o visi asmenys turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų trukdančių šias teise įgyvendinti. Todėl įpareigotų subjektų ratas konkrečiai neapibrėžtas. Lot. relativus - santykinis, sąlygiškas Santykiniame santykyje abi šalys yra aiškiai apibrėžtos. Teises turinčio subjekto teisės įgyvendinimas priklauso nuo įpareigoto subjekto veikimo.