Elektrn lopelis darelis Pasaka Stalo daikt teatro pasakos

Elektrėnų lopšelis –darželis , , Pasaka“ , , Stalo daiktų teatro pasakos“ Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtoja: Jolanta Liepis 20 2017 -03 -30

Stalas – sakralinis baldas, lydintis mus nuo gimimo iki mirties. . . Prie stalo prasideda visi svarbiausi pasaulio įvykiai. . . Prie stalo gimsta garsiausi pasaulio spektakliai, knygos. . . Prie stalo švenčiamos svarbiausios šventės. . . Prie stalo kviečiami visi alkani pasisotinti. . . Prie stalo kuriamos pasakos. . .

Pagrindinis tikslas - propaguoti daiktų pasakas ir žadinti vaikų ir auklėtojų kūrybiškumą, fantaziją bei unikalumą, mokytis, kaip iš paprastų priemonių sukurti paprastus personažus. Didžiausias privalumas - žaidžiant galima sukurti vaidinimą, sekti pasakas naudojant parastus daiktus.

Vaikų kūrybiškumo ugdymas per Daiktų pasakas Pasakos yra labai svarbi ugdymo priemonė, nustatanti vaiko vertybinį pasaulį į savo vietas, atstatanti vaiko tikrąsias vertybes. Labai smagiai ir įdomiai galima ugdyti kūrybiškumą pasitelkus paprasčiausius, buityje naudojamus, o gal net nebereikalingus daiktus – šaukštus, puodus, kempines ir t. t.

Pasakos yra neabejotinai vienas iš seniausių pedagogikos metodų. Pasakos gali būti pasitelkiamos sprendžiant asmens problemas, ugdant kūrybiškumą, tobulinant sąveiką su aplinka. Pasakos tampa tarpininku, padedančiu žmogui kalbėti apie save.

Stalo teatro pasakos vaikams „patiekiami“ pasitelkus įvairius daiktus, kurie spektaklio metu atgyja, įgaudami personažų veidus, balsus, likimus. Tai daiktų (objektų) teatras. Meninę idėją perteikia mus supantys, ar senovėje supę daiktai, kurie tampa lėlėmis, įgaudami naujas prasmes. . . Tokios raiškos būdu atnaujinama daktų meninė kalba, surandamas autentiškas ryšys su vaikų pažįstama aplinka. Stalo pasakose galima naudoti muzikavimą – tai lemia subtilų pasakos veiksmo įgarsinimą. Kartais muzika tampa savarankišku veikėju, o tai dar labiau sustiprina ryšį su vaikais, praplečia meninės išraiškos priemones.

Vaikų kūriamos stalo daiktų pasakos Pasakų kūrimas. Vaikų kūrybinę vaizduotę padeda lavinti įvairiai kūriamas pasakos.

Šiuolaikiniai psichologai vieningai sutaria, kad pasakos vaikams yra būtinos – jos padeda mažiesiems ne tik sužinoti apie pasaulį, bet ir lavinti dėmesį, vaizduotę, kūrybingumą, bendravimo įgūdžius. . . Pasakų peizažai ir herojai čia pat atgis iš pačių paprasčiausių daiktų: kempinių, šukų ir muilinių, indų, šaukštų ir puodų, kojinių, kepurių ir pirštinių, pagaliukų, akmenėlių ir kriauklyčių ir t. t. , teatralizuotai prie didelio stalo sekamos pasakos skirtos ne tik mažiems, bet ir dideliems vaikams.

Pasakose esančios idėjos vaikui padeda suvokti, kad: Mus supantis pasaulis yra gyvas, bet kuriuo momentu visi gali su mumis kalbėtis. Tokia idėja svarbi, formuojant rūpestingumą, globos ir atsakomybės jausmą viskam, kas mus supa: žmonėms, gyvūnams, gamtai, daiktams. Aplinkinio pasaulio objektai geba savarankiškai veikti ir turi teisę į asmeninį gyvenimą. Ši idėja svarbi, formuojant pasiruošimą kitą priimti tokį, koks jis yra. Blogio ir gėrio atskyrimas, gėrio pergalė. Ši idėja svarbi vidinei drąsai palaikyti ir gėriui siekti. Kas lengvai gaunama, lengvai ir prarandama. Šį idėja svarbi, skatinant siekti užsibrėžto tikslo ir valiai ugdyti. Mus supa daugybė pagalbininkų, bet jie padeda tik tada, kai mes nebesugebame susidoroti su užduotimi patys. Šį idėja turi įtakos, formuojant savarankiškumo jausmą ir pasitikėjimą aplinkiniu pasauliu.

Ir pabaigai. Žmonės sako: „Jo (ar jos) gyvenimas – kaip pasakoje“. „Gyvenimas kaip pasakoje“ turi labai stiprią pozityvią prasmę. Tačiau juk ir pasakose būna visko – herojai išgyvena ne vien „pasakiškus“ jausmus. Tiesą sakant, mūsų visų – ir mažų, ir didelių – gyvenimai yra kaip pasakos, pilnos išbandymų, ieškojimų, atradimų ir laimės. Pasakos pripildo gyvenimą prasmės, saugumo ir stebuklo jausmo.

Ačiū už demėsį