Efektyvaus bendravimo su delinkventinio elgesio paaugliais ir jaunuoliais

Efektyvaus bendravimo su delinkventinio elgesio paaugliais ir jaunuoliais ypatumai 2008

Seminaro tikslas ¡ Bendravimo su delinkventinio elgesio paaugliais kompetencijos didinimas, analizuojant delinkventinio elgesio paauglių ypatumus bei pagrindinius bendravimo principus

Temos Rizikos ir apsauginiai faktoriai ¡ Delinkventinio elgesio paauglių psichologiniai ypatumai ¡ Efektyvaus bendravimo pagrindiniai principai ¡

Psichologinis atsparumas Atsparumas apibūdinamas kaip vaiko gebėjimų, lemiančių sėkmingą adaptaciją nepaisant vystymąsi įtakojančių rizikos faktorių, rinkinys. Atsparumo rūšys: ¡ tai „trukdžių įveikimo procesas, kuriam žmogus pasitelkia tam tikrus savo ypatumus arba asmeninį stiprumą, įgalinantį jį ištverti nepalankias aplinkybes ¡ tai gebėjimas sėkmingai, optimaliai funkcionuoti, esant negatyvioms aplinkybėms

Rizikos faktoriai Apie atsparumą kalbama tada kai jį siejame su patirta rizika. ¡ Rizika siejama su negatyviomis pasekmėmis. Tai reiškia, kad rizikos veiksniai didina negatyvių pasekmių tikimybę. ¡

Apsauginiai faktoriai tai individo ir aplinkos charakteristikos, kurių poveikis susijęs su teigiamomis pasekmėmis ar jų tikimybe ¡ tai individo ir aplinkos charakteristikos, kurios sumažina rizikos faktorių poveikį ar sustiprina apsauginius efektus. Apsauginių faktorių klasifikacija: ¡ pirmoji grupė apima individo temperamento ir asmenybės charakteristikas – tai aktyvumo lygmuo, kognityviniai įgūdžiai, pozityvus santykis. ¡ kitas apsauginių faktorių tinklas apima šeimos charakteristikas –sutelktumas, šiluma, rūpestis. ¡ trečią – sudaro pagalbos pasiekiamumas: rūpestingi mokytojai, organizacijos ir pan. ¡

Užduotis Apibūdinkite savo asmeninius apsauginius faktorius ¡ Individo lygmenyje ¡ Šeimos lygmenyje ¡ Pagalbos lygmenyje Išskirkite silpnąsias ir stipriąsias puses ¡ Silpnos pusės ¡ Stiprios pusės

Charakteristikos, apibūdinančios atsparumą Aš turiu ¡ ¡ ¡ Aš esu Aš galiu

Aš turiu: žmones aplink mane, kuriais pasitikiu, kuriuos besąlygiškai myliu ¡ žmones, kurie nustato man ribas ¡ žmones, kurie parodo kaip jie elgiasi teisingai ¡ žmones, kurie padrąsina mane ir padrąsina būti savarankišku ¡ žmones, kurie padeda man, kai sergu, kai esu pavojuje ¡

Aš esu žmogus, kuris gali patikti kitiems ir būti mylimas ¡ žmogus, kuris rūpinasi kitais ir džiaugiasi galėdamas jiems padėti ¡ žmogus, kuris gerbia kitus ir save ¡ žmogus, kuris atsakingas už savo darbus ¡ žmogus, kupinas vilties, kad viskas bus gerai ¡

Aš galiu kalbėtis su kitais kas mane trikdo ir gąsdina ¡ rasti būdus išspręsti tas problemas su kuriomis susiduriu ¡ valdyti save kai jaučiu besielgiąs pavojingai ir neteisingai ¡ suprasti, kada tinkamas laikas kalbėtis su kitu žmogumi ar imtis kokių nors veiksmų ¡ rasti ką nors galintį padėti kai man reikia pagalbos ¡

Užduotis ¡ Įvertinkite savo situaciją: turiu, esu, galiu

Institucijos vaidmuo ugdant paauglių atsparumą l l l Individo lygmenyje: svarbu turėti žmones, kuriais vaikas galėtų pasitikėti: specialistai, auklėtojai Grupės lygmenyje: veikla, skatinanti išmokti problemų sprendimo strategijų, tinkamai organizuoti pasitarimai Institucijos lygmenyje: sąlygų, skatinančių netinkamo elgesio pasireiškimą, mažinimas. Struktūros, tvarkos, pagarbos mokymaisis

Etiologinis netinkamo elgesio modelis Tarpasmeniniai santykiai Vidiniai veiksniai Aplinka

Etiologinis netinkamo elgesio modelis Vidiniai veiksniai: genetiškai nulemti veiksniai, pvz: temperamento bruožai, intelektas, kognityvinės raidos sutrikimai. ¡ Tarpasmeniniai santykiai: Vaikų auklėjimo pobūdis (hipogloba, hipergloba, prieštaringas auklėjimas), broliai ir seserys, bendraamžių įtaka ¡ Artimiausia aplinka: gyvenamoji vieta, mokykla (nesėkmės ir neigiami vertinimai mokykloje), žiniasklaidos demonstruojamas smurtas ir prievarta ¡

Charakteris ¡ Charakteris dažniausiai priklauso nuo konkretaus temperamento, todėl vaikas išmoksta tokių elgesio manierų, kurios atitinka jo temperamentą.

Hipertiminis tipas ¡ ¡ Šio tipo paaugliai yra triukšmingi, aktyvūs ir savarankiški. Jie mėgsta bendrauti, nejaučia drovumo nepažįstamų žmonių tarpe, tačiau ne visada išlaiko reikiamą tarpą ir distanciją. Pagrindinis šio tipo bruožas – beveik visada gera, pakili nuotaika. Kartais šią nuotaiką pakeičia pykčio, susierzinimo reakcijos, tačiau jos trunka neilgai. Hipertimikams būdinga geras miegas ir apetitas, jie gerai pakelia fizinius krūvius, tačiau psichinei įtampai nėra atsparūs. Hipertimikai mielai bendrauja su aplinkiniais ir neretai tampa grupės lyderiais. Į taisykles ir apribojimus žiūri lengvabūdiškai. Juos traukia nauji žmonės, naujos vietos, nauji interesai. Hipertimikai mielai griebiasi naujo

Hipertimikas ¡ ¡ ¡ Jų silpnoji vieta – vienatvė, situacija, kai nėra kur išlieti susikaupusios energijos. Ypač jiems sunku paklusti griežtam režimui. Reikia stengtis taisykles pateikti kaip būtinybę. Jie turi tinkamai organizuoti paauglio veiklą, įtraukti į įdomius užsiėmimus, suteikti naujų įspūdžių, nuotykių. Reikia rasti jo aplinkoje sritį, kurioje nors iš dalies tie poreikiai galėtų būti patenkinti; tai tam tikras darbas, sportas. Kita pedagoginio darbo kryptis – formuoti tinkamo elgesio įgūdžius. Tai pirmiausia paauglio impulsyvumo mažinimas. Pedagogas su paaugliu nagrinėja situacijas, moko jį, prieš pradedant veikti, akimirką palaukti ir pamąstyti. Antra, būtina padėti jam kaupti neigiamą nesėkmių patirtį

Cikloidinis tipas ¡ ¡ ¡ Pagrindinis cikloidinio charakterio bruožas – nuolatinė, cikliška nuotaikų kaita. Fizinio ir emocinio pakilimo fazės kaitaliojasi su apatija, bejėgiškumo jausmu. Visa tai, ką cikloidas darydavo lengvai ir paprastai dabar reikalauja didesnių pastangų. Paprastai fazės keičiasi kas 1 -2 savaites. Ilgainiui apatija pasikeičia į normalią savijautą arba pereina į pakilimo laikotarpį, kurio metu cikloidas tampa panašus į jau aprašytą hipertimiką. Jis ima ieškoti bendravimo, atgauna pasitikėjimą savimi, pasiveja draugus moksle ar darbe. Silpniausios šio tipo pusės pakilimo laikotarpiu panašios į hipertimiko. Tai nesugebėjimas pakelti vienatvės, monotoniško gyvenimo ritmo, bei ilgo ir

Cikloidinis tipas ¡ ¡ Pakilumo fazes reikia panaudoti tikėjimui ir pan. sustiprinti, o depresinėse - mažiau reikalauti, emociškai palaikyti. Į niūrių irzlumą turi būti reaguojama ne pykčiu ir pasipiktinimu, o ramiu, be nereikalingų emocijų elgesiu. Nuosmukio periodu cikloidiniams paaugliams reikia paaiškinti jų prigimties savitumą, kelti pasitikėjimą ir sakyti, kad po nuosmukio neišvengiamai ateis pakilimas, tuomet daug ką pavyks ištaisyti ir pasivyti. Likdami išoriškai abejingi padrąsinimam subdepresyviu periodu, cikloidiniai paaugliai, vis dėlto, godžiai sugeria išgirstus žodžius

Labilusis tipas ¡ ¡ ¡ Pagrindinis šio tipo bruožas – greita nuotaikų kaita. Paauglio nuotaikos kinta labai greitai ir dėl visai menkų priežasčių. Smulkūs nemalonumai gali bematant sugadinti nuotaiką, ir atvirkščiai, maloni smulkmena gali taip pat greitai nuotaiką pataisyti. Tokia greita nuotaikų kaita gali sukelti aplinkiniams paviršutiniškumo ir lengvabūdiškumo įspūdį. Tačiau iš tikrųjų labiliems paaugliams būdingi gilūs jausmai, nuoširdus prisirišimas prie tų, kurie jais rūpinasi. Ypač sunkiai pergyvenamos situacijos, kai juos emociškai atstumia artimi ar turintys autoritetą žmonės, taip pat, kai prarandami draugai arba išsiskiriama su jais. Labilūs paaugliai mėgsta kompanijas, aplinkos pasikeitimą, tačiau ieško tame ne erdvės savo veiklai, bet naujų įspūdžių, išgyvenimų. Silpnoji labilaus tipo vieta – emociniai santykiai su aplinkiniais

Labilusis tipas ¡ ¡ ¡ Šiuos asmenis reikia dažnai girti nuolat rodyti jiems dėmesį. Užmezgus palankų kontaktą, labilūs paaugliai trokšta jį ilgam išsaugoti. Juos nuolat reikia mokyti niūriomis minutėmis patiems ieškoti gyvenimo šviesiųjų pusių. Adaptacija lengviau vyksta aplinkoje, nereikalaujančioje didelės emocinės įtampos.

Sensityvusis tipas ¡ ¡ ¡ Pagrindinis šio tipo bruožas – labai didelis jautrumas. Sensityvūs paaugliai vengia aktyvių ir triukšmingų bendraamžių, nemėgsta judrių, energingų žaidimų. Jie greitai pasimeta naujoje, nepažįstamoje aplinkoje, su naujais žmonėmis sunkiai randa bendrą kalbą, todėl gali susidaryti įspūdis, kad tai uždari ir nemėgstantys aplinkinių žmonės. Kuklumas, baikštumas, drovumas, aukšti moraliniai reikalavimai sau ir kitiems paprastai sukelia sensityviam paaugliui nemažą bendravimų sunkumų ir dažnai stimuliuoja nepilnavertiškumo jausmą. Neretai savo menkavertiškumo pajautimas sukelia perdėtą norą jį įveikti. Sensityviniai paaugliai bando tapti grupės lyderiais, demonstratyviai rodo bendravimo sugebėjimus, bet didesnių laimėjimų šioje srityje pasiekti jiems, be abejo, nelemta. Silpnoji šio tipo vieta – nepalankus aplinkinių požiūris į juos. Jiems visiškai nepakeliama situacija, kai jie tampa pajuokos arba įtarinėjimų objektu, kai jų moralei, reputacijai metamas

Sensityvusis tipas ¡ ¡ ¡ Darbuotojai turi vengti kritikos, ši asmenys taisyklėms labai lengvai paklūsta. Sunkiausiai išgyvena nepasitikėjimo jais problemas. Kontakto užmezgimas su šiais paaugliais sunkesnis nei su labiliais. Kita vertus jų uždarumas dažniausiai tik išorinis, ir poreikis pasidalinti pergyvenimais yra pakankamai stiprus. Neretai kontaktą pasiseka užmegzti toje srityje, kurioje sensityvus paauglys siekia hiperkompensacijos. Kontakto užmezgimui naudingi ilgai besitęsiantys pokalbiai, detali visų faktų ir situacijų analizė, paneigianti paauglio nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo jausmą santykiuose su aplinkiniais. Didelę naudą gali turėti situacijos, skatinančios atsakomybės jausmą už save ir kitus, įtikinančios tuo, kad sensityvus paauglys reikalingas kitiems

Psichasteninis tipas ¡ ¡ Pagrindiniai šio tipo bruožai yra neryžtingumas, polinkis į ilgus svarstymus, baimingos abejonės. Tokie paaugliai nuolat analizuoja savo elgesį, apmąsto kiekvieną savo pasakytą žodį, veido išraišką, pergyvena, jeigu nusprendžia, jog pasielgė ne visai taip kaip derėtų. Psichasteniniam tipui būdinga tai, jog jiems lengvai formuluojasi įkyrios mintys, baimė, veiksmai bei ritualai. Baimė dažniausiai būna susijusi su galimais įvykiais, paprastai mažai tikėtinais: kad tik neatsitiktų kas nors baisaus ir nepataisomo su jais arba artimais žmonėmis. Psichastenikams taip pat būdingas menkavertiškumo jausmas, ir neretai šio tipo paaugliai gali bandyti jį įveikti. Stengdamiesi kompensuoti savo neryžtingumą, psichasteniški paaugliai kartais parodo netikėtą ryžtą ir pasitikėjimą savimi tokiose situacijose, kur kaip tik reikalingas apdairumas ir atsakingumas. Situacijos, kur tikrai

Psichasteninis tipas ¡ ¡ ¡ Pastovus neryžtingumas gali erzinti. Darbuotojai turi rodyti kantrumą. Dažnai rekomenduojama užsiimti sportu, kuriam psichastenikas neretai jaučia pasibjaurėjimą ir kur pasiekti jam didesnių rezultatų dažniausiai būna nelengva. Vis dėlto kartais tam tikra sporto šaka psichasteniniui paaugliui tampa savotišku ritualu. Pagrindinis sportinių užsiėmimų tikslas – pažadinti paauglio hedonistinį džiaugsmą, pajaučiant savo paties kūno jėgą ir judėjimą. Daugelis psichasteninių paauglių pasižymi daug geresniu kojų negu rankų fiziniu išsivystymu. Todėl sportinius užsiėmimus reiktų pradėti tokia sporto šaka kaip slidinėjimas, bėgimas, šuoliai, dviračių sportas ir tik po to įjungti sportinius žaidimus. Lenktyniavimas, varžybos, reikalavimas laimėti pražūtingi psichastenikui, nes nukreipti į jo silpnąją grandį – atsakomybės jausmą. Šis jausmas turi būti akcentuojamas

Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas ¡ ¡ Pagrindinis šio tipo bruožas – begalinis egocentrizmas, nepasotinamas noras atkreipti į save aplinkinių dėmesį, susilaukti pritarimo, susižavėjimo ar užuojautos. Blogiausiu atveju isteroidams geriau jau neigiama aplinkinių reakcija, negu ignoravimas, pavojus likti visiškai nepastebėtam. Šie bruožai vaikystėje gali pasireikšti gana anksti. Toks vaikas visada stengiasi būti aplinkinių dėmesio centre, siekia, kad aplinkiniai juo nuolat žavėtųsi, stebėtųsi ir girtų. Paauglystėje demonstruodamas iššaukiantį elgesį, kalbos manierą, ekscentrišką aprangą stengiasi susilaukti aplinkinių dėmesio. Isteroidiniai paaugliai siekia tapti lyderiais, veržiasi vadovauti, tačiau noro imtis veiklos paprastai užtenka neilgam, dažniausiai tol, kol nesusiduriama su pirmaisiais sunkumais. Isteroidiniai paaugliai, besistengiantys daryti įspūdį, turi įdomią savybę. Jie dažniausiai tiki tuo, ką kalba, beveik tiek pat, kiek tiki jais klausytojas. Isteroidinės asmenybės, pradėjusios meluoti taip įsijaučia, jog pačios nepajunta, kai melas tampa “tiesa”. Labai dažnai jų melas yra tam tikras signalas, kad jiems stokojama dėmesio. Norėdamas būti pripažintas, isteroidinis paauglys gali pradėti girtis, išraiškingai pasakoti apie save įvairias istorijas, dėl ko susilaukia aplinkinių

Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas ¡ ¡ Jie geriau priima neigiamą reakciją nei lieka nepastebėti. Silpnoji vieta –situacijos žeidžiančios jų savigarbą, dėmesio praradimas. pripažinti demonstruojamą vaidmenį ir pavesti vaikui jį atitinkančias užduotis, dažniau pagirti, viešai patvirtinti jo sėkmę, paraginti ją pakartoti bei kontroliuoti vaiko pastangas; nekreipti dėmesio į vaiko provokavimus ir vertinti juos kitaip, nei tikisi vaikas. Toks mokytojo elgesys gali padėti išvengti konflikto, ar net tapti pirmu žingsniu

Epileptoidinis tipas ¡ ¡ ¡ Šio tipo bruožai vaikystėje pastebimi retai. Dažniausiai jie išryškėja būtent paauglystėje. Tai dirglumas, polinkis į afektyvias būsenas, tūžmingumas, aklo pykčio prasiveržimai, kurių metu stengiamasi surasti objektą savo įtūžiui išlieti. Pykčio potrūkiai dažnai tik atrodo netikėti. Iš tikrųjų jie kaupiasi ilgai ir po tam tikro laiko netikėtai aplinkiniams prasiveržia. Epileptoidai pasižymi kerštingumu, niekada neatleidžia nuoskaudų ir stengiasi už jas su kaupu atsilyginti. Jau gana ankstyvame amžiuje gali kristi į akis epileptoidų kruopštumas, pedantiškumas, perdėtas prisirišimas prie savo daiktų. Tokių paauglių labai stiprus nuosavybės jausmas, ir bet koks pasikėsinimas į jų asmeninius daiktus sukelia nesutramdomą įniršį. Epileptoidui būdinga dar viena specifinė ypatybė: nuolankus paklusnumas valdžiai juose derinasi su despotišku

Epileptoidas Bendraujant su epileptoidiniu paaugliu pirmiausia reikia: ¡ akcentuoti teigiamas jo savybes: tvarkingumą, rūpestingumą, smulkmeniškumą, apdairumą, racionalumą, meistravimo gabumus ir t. t. Tik po to, pačia švelniausia ir delikačiausia forma, galima pereiti prie neigiamų epileptoido savybių. ¡ Protrūkis, piktumas, nesusivaldymas afekto metu, polinkis į niūrią, irzlią nuotaiką pripažįstamas pačių paauglių, jeigu užmezgamas su jais palankus kontaktas. ¡ Parodant kokią žalą jiems patiems gali

Epileptoidas Auklėjant epileptoidinį paauglį reikia: ¡ 1. padėti pažinti savo geruosius ir bloguosius bruožus, išmokti save vertinti objektyviai. Objektyvumas padeda epileptoidui valdyti savo emocijas. ¡ 2. atsižvelgiant į tai, kad epileptoidas pasižymi savimeile, noru vadovauti, reikia padėti jam rasti sritį, kurioje jis galėtų išreikšti save. Radęs tokią sritį, kurioje jis gali būti geresnis už kitus (sportas, saviveikla, technika ir t. t. ), paauglys jaučiasi ramesnis ir labiau pasitikintis savimi, jam mažiau tenka ginti savo

Šizoidinis tipas ¡ ¡ ¡ Tokio tipo vaikai jau nuo mažens mėgsta žaisti vieni. Jie mažai bendrauja su savo vienmečiais, vengia triukšmingų pramogų, esant pasirinkimo galimybei, mieliau linkę bendrauti su vyresniais už save ir užduoda jiems ne pagal amžių rimtus klausimus. Visų pirma krenta į akis tokių paauglių uždarumas, atsiribojimas nuo aplinkinių, nenoras arba nemokėjimas užmegzti kontaktą. Šizoidų elgesys gana prieštaringas – emocijos gali būti visiškai šaltos arba pasižymėti dideliu jautrumu, apdairumas vienur gali virsti lengvabūdiškumu kitur, apatija gali derintis su atkakliu veiklumu, drovumas su netaktiškumu, uždarumas su įkyrumu. Todėl dažnai sakoma, kad šizoido vidinis pasaulis yra nevienalytis. Bene ryškiausias šio tipo žmonių bruožas – tai empatijos stoka. Šizoidai dažniausiai nejaučia takto, nemoka įsijausti į kitų žmonių vidinį pasaulį, pajusti jų nuotaiką, atspėti jų norus. Jie nežino, ar aplinkiniai myli juos, ar jų nemėgsta, kadangi jie nemoka pajusti kitų žmonių vidinės būsenos, suprasti jų jausmų, iš šalies šio tipo žmonės gali atrodyti emociškai šalti, bejausmiai ir netgi žiaurūs. Nors šizoidų vidinis pasaulis esti turtingas, jis beveik niekada neprieinamas aplinkiniams.

Šizoidai ¡ ¡ Jų negalima versti būti labai atvirais Kontakto pradžioje daugiausiai turėtų kalbėti suaugęs. Palankiausia tema – kontakto užmezgimo sudėtingumas ir sunkumai žmonių, kuriems kontaktą užmegzti ypač sunku. Psichologinio barjero įveikimą rodo formalaus bendravimo perėjimas į neformalų. Tuomet šizoidinis paauglys pradeda kalbėti pats, netikėtomis temomis. Jo pertraukti nederėtų – atvirumas vis labiau ir labiau auga. Reiktų atsižvelgti dar į vieną šizoido ypatumą – kontakto išsekimą: paauglys staiga nutyla ir pareiškia, jog nėra daugiau apie ką šnekėti. Tuomet naudinga pakreipti pokalbį netikėta tema. Kai kada raktas kontaktui atverti gali būti šizoido hobis, bet jis savo žiniomis ir pastebėjimais dalinasi tik tada, jeigu jį nors šiek tiek domina pašnekovo asmenybė. Šizoidiniai paaugliai svajoja apie profesijas, susijusias su izoliacija nuo “triukšmingo pasaulio”. Jis nori būti apsuptas mažo ir nuolatos tų pačių žmonių rato. Jis nesupranta, kad tai nulemia sunkią jam situaciją – kontaktas izoliuotose mažose grupelėse būtinai turi būti neformalus ir galimybės išsirinkti partnerį tokiam kontaktui mažos.

Konformistinis tipas Pagrindinis šio tipo bruožas – begalinis konformistiškumas, pasyvus prisitaikymas prie jį supančios aplinkos. Jie bijo ir atsilikti nuo kitų, ir kuo nors išsiskirti, užbėgti į priekį. Konformistinio tipo žmonės permainų nemėgsta. Iš pradžių jie būna aršiausiais viso to, kas nauja, kritikais, tačiau, kada viena ar kita naujovė tampa pripažinta visuomenėje, jie nesunkiai iš buvusių oponentų tampa karštais jos gerbėjais. ¡ Tokie paaugliai yra savo mikroaplinkos produktas. ¡ Šio tipo žmonėms trūksta kritiškumo – visą, apie ką kalbama ir kas deklaruojama jų įprastoje aplinkoje, yra jiems neginčijama tiesa. Konformistinio tipo paaugliai yra visiškai neiniciatyvūs, jie nelinkę savarankiškai mąstyti ir priimti savarankiškus sprendimus. Jeigu reikia veikti greitai, tokio tipo žmonės pasimeta, kadangi nesugeba susiorientuoti

Konformistinis tipas Mokyti kritiškumo ¡ Girti išskirtinumą ¡

Klaidingi elgesio tikslai (R. Dreikursas)

Klaidingo elgesio tikslai Dėmesio siekimas ¡ Jėgos demonstravimas ¡ Kerštas ¡ Atsitraukimas ¡ Susijaudinimas ¡

Dėmesio siekimas Kai mokinys siekia dėmesio jis gali triukšmauti, plepėti, stumdytis, kiršinti kitus. ¡ Mokinio logika: “Aš vertingas tada, kai žmonės į mane atkreipia dėmesį”. ¡

Jėgos kova Mokinys gali neklausyti, prieštarauti, ginčytis, bet kokiai mokytojo siūlomai veiklai priešinasi, gali demonstruoti blogą nuotaiką, gali būti agresyvus. ¡ Logika “Aš vertingas tada, kai kiti daro ko noriu, aš galiu valdyti”. ¡

Keršto siekimas Mokinys niekina, įžeidinėja, skriaudžia kitus, vagia, griebiasi vandalizmo, gadina svetimą nuosavybę, žiauriai elgiasi su gyvūnais. Jų tėvai sakosi, kad jau priėję ribą – nežino ką daryti”. ¡ Logika: “Aš nemylimas. Aš vis pralaimiu. Tik ką nors įžeisdamas jaučiuosi padėties šeimininku”. ¡

Atsitraukimas Mokinys būna apatiškas, bejėgis, dažnai kvailesnis už kitus, nedalyvauja pamokoje, būna abejingas bet kuriai veiklai. Jis dažnai neatlieka užduočių kurias galėtų padaryti, nes bijo patirti nesėkmę. Jis geriausiai jaučiasi vienas, kai niekas nieko nereikalauja. Vengdamas nesėkmės ji bėga iš pamokų, progai pasitaisius meta mokyklą. ¡ Elgesys byloja “ aš niekam tikęs. Negaliu padaryti nieko gerai – tai nieko nedarysiu, ” ¡

Susijaudinimo siekimas ¡ Tai adrenalino ieškotojai. tokie mokiniai nemėgsta rutinos ir mononiškumo. Pamokos jiems neįdomios. Gali bėgti iš pamokų. Dažnai yra žymiai protingesni nei apsimeta. Tikėtina, kad gali vartoti psichotropines ir narkotines medžiagas.

Kaip atpažinti klaidingą tikslą Iš mokinio elgesio po pastabos ¡ Mokytojo jausmų ir minčių mokiniui elgiantis netinkamai ¡

Dėmesio siekimas po pastabos mokinys kurį laiką nustoja netinkamai elgtis, bet pajutus dėmesio stoką vėl elgiasi panašiai ¡ Mokytojo mintys: “Jis reikalauja per daug mano laiko” ¡

Jėgos kova Po pastabos mokinio netinkamas elgesys tęsiasi, jis nori parodyti, kad yra viršesnis ir daro ką nori. Jo elgesys tarsi demonstruoja: “O ką jūs man galite padaryti? ”. ¡ Mokytojas dažnai galvoja: “Aš parodysiu, kas čia šeimininkas. Tu su manimi taip nesielgsi”. ¡

Kerštavimas Po pastabos mokinys elgiasi dar blogiau gali kaltinti mokytoją, kad šis jo nemėgsta, plūstis, gąsdinti, išeiti iš klasės ¡ Pedagogas jaučiasi įžeistas, užgautas, praranda dažnai pusiausvyrą. Jo mintys: Kaip tu su manimi elgiesi? už ką? ” ¡

Atsitraukęs mokinys dažnai nereaguoja į pastabas, gali tvirtinti, kad negali įvykdyti reikalavimų. Kai mokytojas mokinė pataiso, jis nutyla ir gali atsitraukti ir nieko nedaryti. ¡ Mokytojas dažnai pasimeta, jaučiasi bejėgis “Nežinau ką galiu padaryti”. ¡

Elgesio korekcija Parodyti mokiniams pagarbą ir norą bendradarbiauti ¡ Dėmesio siekiančios mokinio elgesį patartina ignoruoti, pastebėti mokinį, kai elgiasi gerai ¡ Kai mokinys siekia jėgos, reikia neįsivelti į kovą u mokiniu, negrasinti nuobaudomis ir pan. ¡ Galimas pvz: Mažiau kalbų – daugiau darbų. Visi turi lygias teise aš mokyti, klasės draugai mokytis. Netinkamas elgesys nebus toleruojamas ir pan. ” ¡

Elgesio korekcija Keršto siekiančiam vaikui svarbu neatsilyginti kerštu. Dažnai apie tokį vaiką pranešama tėvams, administracijai, kiti vaikai skatinami su juo nebendrauti. ¡ Svarbu tokį mokinį patraukti į savo pusę, parodant jo gerąsias puses bei bendraklasių požiūrį į jo netinkamą elgesį. ¡

Elgesio korekcija ¡ Atsitraukusiam mokiniui svarbu parodyti, kad jūs juo rūpinatės ir aišku, apsiginkluoti kantrybe. Formuoti nuostatą, kad nieko daryti yra blogiau, nei klysti ir pan.

Bendravimo būdai

Neefektyvūs bendravimo būdai ¡ ¡ ¡ ¡ ¡ Netinkamo elgesio ignoravimas Netinkamo elgesio skatinimas Dėmesio kreipimas į šalutinę problemą Garbingas simptomo pripažinimas: “Pasakyk man tiesą” Susirūpinimas simptomu Problemos aiškinimasis Nesileisk pagaunamas Mokytis iš patirties Abstraktūs, beprasmiai nurodymai: faktų apibūdinimas, klasifikavimas, prognozavimas, klausimai Elgesio keitimo susitarimai

Elgesio keitimas ¡Ką pakeisti ¡Į ką pakeisti ¡Kaip paskatinti pasikeisti

TOC Ką pakeisti Poreikis Noras Bendras tikslas Poreikis Noras

TOC Ką pakeisti Pasilinksminti JOE Pravardžiuoja ALEX Linksmai žaisti Būti gerbiama ALEX nenori būti pravardžiojama

Į ką pakeisti. Priežastis – pasekmė ¡ Ko reikia vienai pusei ir ko reikia kitai pusei: apsvarstyti idėjas ir veiksmų padarinius, tada numatyti tikslus

Kaip pakeisti ¡ Sudaryti logišką planą kaip juos įgyvendinti

Kaip pakeisti Kliūtis Tikslai planas

Užduotis ¡ įsivaizduokite, kad esate neteisingos kritikos, nepagrįstų kaltinimų ar pretenzijų auka. Jūs apipila jus kaltinimais ir vertinimais, kuriuos skatina jų pačių pyktis daugiau nei racionali logika. Kaip reaguoti, kad būtų apribotos neigiamos pikto užsipuolimo pasekmės ?

Užduotis ¡ ¡ ¡ Draugas Jus tebešnekina, o jūs norite išeiti. Jūs sakote. . . Kavinėje Jums atneša sugedusį kepsnį. Jūs sakote padavėjai. . . Sąskaita už pirkinius 5 Lt didesnė, nei Jūsų paskaičiuotoji. Jūs sakote pardavėjai. . . Jūs pastebite įdėmų patrauklios moters (vyro) žvilgsnį, gal būt, ji (jis) domisi Jumis. Jūs prieinate ir sakote. . . Kaimyno šuo laksto po Jūsų sodintą gėlyną. Jūs prieinate prie kaimyno ir sakote. . .

Užduotis ¡ ¡ ¡ Jūsų draugas suorganizavo Jums svarbų dalykinį susitikimą su nepažįstamu žmogumi, neperspėjęs Jūsų. Jūs jam pareiškiate. . . Žmonės, sėdintys už Jūsų kino salėje, garsiai kalba ir Jums trukdo. Jūs kreipiatės į juos. . . Jūs ateinate į privačią kavinę. Jums pasiūlo stalą, kuris Jums nepatinka. Jūs sakote šeimininkui. . . Draugas prašo paskolinti jam mašiną, o Jūs galvojate, kad jis -blogas vairuotojas. Jūs jam sakote. . . 10) Jaučiatės nepatogiai, nes draugas visai kompanijai pasakoja istorijas apie Jus. Jūs jam sakote. . .

Bendravimo stiliai Asertyvus bendravimo stilius. ¡ Agresyvusis bendravimo stilius. ¡ Pasyvusis bendravimo stilius ¡

Asertyvus bendravimo stilius Jis padeda geriau jaustis labiau gerbti save, pasiekti savo tikslų, nesibaiminant pokalbio pasekmių. Šis bendravimo stilius atspindi rūpinimosi savimi nepamirštant kito nuostatą. ¡ Jei norite bendrauti asertyviu bendravimo stiliumi, išreikškite tikruosius savo mintis, jausmus, norus. Svarbi kūno poza: reikia žiūrėti tiesiai į akis, stovėti tiesiai taisyklinga kūno poza, kalbėti aiškiai ir tvirtai, nedejuoti ir nekalbėti atsiprašinėjančiu balso tonu. Pavyzdžiui: ¡ man nepatinka kai tu taip elgiesi ¡ Gaila. kad tau nepatinka, kai aš taip elgiuosi, tačiau turi suprati, jog tau būtina užbaigti darbą ¡ Nemanau, kad tai gera mintis ¡ Tai ką tu sakei, yra tiesa, tačiau man nepatinka, kai tu šauki ant manęs ¡ atleisk, bet jaučiu, kad tu man darai spaudimą. Aš negaliu

Agresyvus bendravimo stilius Kai mus užvaldo emocijos dažnai bendraujame agresyviu stiliumi. ¡ Pavyzdžiai: ¡ Ko čia stovi ir nieko nedarai, tinginy? ¡ Ar tu niekada į veidrodį nežiūri? ¡ Kodėl tu visuomet apsirengi kaip baidyklė ¡ Visada tu nusprendi kokį filmą žiūrėsime Šis bendravimo stilius sukelia norą prieštarauti. ¡

Pasyvusis bendravimo stilius Jei bendrausime pasyviu stiliumi, sėkmės tikėtis sunku. Šis stilius atspindi nepakankamo rūpinimosi savimi nuostatą. ¡ Pavyzdžiai: ¡ na gerai ¡ ne, ne valgyk

Agresyvus stilius Rokai. eik išnešk šiukšles. Aš netvarkysiu visko viena ¡ Palauk žiūriu filmą. ¡ Išnešk greičiau, visą laiką aš turiu už tave dirbti. ¡ nerėk, negirdžiu televizoriaus ¡ Užsičiaupk, nes tuoj gausi. ¡

Pasyvusis Rokai, atsiprašau, ar negalėtum išnešti šiukšlių? ¡ Aš dabar žiūriu filmą ¡ Na gerai, tiek to. ¡

Asertyvusis ¡ ¡ ¡ Rokai, norėčiau, kad padėtum susitvarkyti virtuvę, reikia išnešti šiukšles Aš dabar žiūriu televizorių Aš tikrai norėčiau, kad mes pasidalintume buities darbus. Tik išnešk šiukšles ir vėl galėsi žiūrėti Jau tuoj turi paaiškėti, kas iš jų nusikaltėlis Na gerai, aš galiu palūkėti. Ar galėsi padėti man kai baigsis filmas Žinoma, kai tik baigsis

Bendravimo priešininkai ¡ ¡ ¡ Grasinimas (kelia baimę, paklusnumą, priešiškumą, įsižeidimą) “Darykite, kaip pasakyta arba …” Įsakymai (kai siekiama kitus valdyti) “Skubiai užeikite pas mane į kabinetą”, “neklausinėkite kodėl, darykite kas pasakyta” Kritika (negatyvi) “Jūs pastoviai skundžiatės”, “Jūs nepakankamai gerai dirbate”. Įžeidžiančios pravardės. “Taip gali padaryti tik idiotas”, “Tu kvailys”, Nurodymai, ką turite ir ko neturite daryti, jausti“; Jūs turite elgtis atsakingiau”, “Jūs turite žiūrėti į faktus”, Jūs neturite taip įsižeisti” Svarbios informacijos nuslėpimas (replikos spąstai) “Šis projektas jums patiks” –

Bendravimo priešininkai ¡ ¡ ¡ Tardymas. “Kiek tam sugaišite laiko? ”, “Kiek tai kainavo? ”, “Kodėl taip vėlai? ”, “Ką tu veikei? ” Pagyrimas su spąstais “Jūs taip gerai rašote ataskaitas. Gal dar vieną parašytumėt? ” Elgesio motyvų diagnozavimas. “Jums visada trūko iniciatyvos”, “Jus užvaldė savanaudiškumo instinktas” Patarimai ne laiku (kai žmogus nori būti išklausytas) “Jei susitvarkytum savo stalą, tai nebūtų jokios priežasties panikuoti”, “kodėl šito nepadarei va taip”, “paprasčiausiai nekreipk į juos dėmesio” Įtikinėjimas logika “Nėra ko čia nusiminti viskas

Bendravimo priešininkai Temos pakeitimas. “Labai įdomu … Aš vakar mačiau juokingą filmą” ¡ Varžybos. Aš praeitą savaitę pakliuvau į baisią avariją. . . O kad tu būtum matęs mano avariją … ¡ Raminimas neigimu„ Nesinervink, nesijaudink, viskas susitvarkys. Viskas praeis. Tu nuostabiai atrodai. “ ¡

4 žingsnių schema ¡ I. "Garo išleidimas". Siame etape reikėtų pasistengti nereaguoti (nepulti ginčytis, gintis, teisintis ar kaltinti), o tiesiog išklausyti partnerio. Tokia mūsų reakcija nepastiprina pykčio, leidžia partneriui "iškrauti" ("ventiliuoti") savo neigiamą įtampą, dėl ko kaltinimų srautas senka. Beje, klausyti reikia dėmesingai. Savo vidinę pusiausvyrą neprarasti padeda vidinio dialogo technikos.

4 žingsnių schema II. Dalinis sutikimas. Kai partnerio "paruošti" argumentai (kaltinimai) išsenka, reiktų padaryti antrą žingsnį - suformuluoti ir išreikšti dalinį sutikimą. Čia pravartu pagalvoti apie tai, kad nors kaltinimai perdėti ir iš esmės neteisingi, kokia tai dalis tiesos juose gali ir būti. (Iš tiesų, nesame juk tobuli ar idealūs, manyti priešingai iracionalu). Taigi, mūsų savigarba nenukentės, jei pripažinsime tai. Jeigu antras žingsnis ne per ankstyvus, tai dalinis sutikimas keis pokalbio eigą - partneris praras tvirtą pagrindą kaltintojo vaidmeniui.

4 žingsnių schema ¡ III. Pasitikslinimas. Trečias žingsnis – nepasitenkinimo priežasčių ir aplinkybių patikslinimas, pretenzijų sukonkretinimas klausimais. (Pvz. , ko, būtent, pasigenda mano elgesy? Ko nesu padaręs? Kuo neįtikęs? Kas konkrečiai atsitiko? ) Tokiu būdu konfliktas yra lokalizuojamas, susiaurinamas, emocinį reagavimą keičia racionalus galvojimas.

4 žingsnių schema ¡ IV. Derybos. Kai suformuluojamos konkrečios nepasitenkinimo (kaltinimų) priežastys, galima keistis nuomonėmis, aiškintis galimybes išspręsti konfliktą, rasti kompromisą. Prasideda normalus "normalaus" klausimo (problemos) sprendimas, o ne asmeninio pobūdžio puolimas ir gynimasis.

Teisingas prašymo formulavimas ¡ ¡ TU AŠ. Prisiimkime atsakomybę už savo jausmus. Turime suprasti, kad tai, ką sako kiti, gali būti tik stimulas, bet ne priežastis mūsų jausmams kilti. Mūsų jausmai atsiranda priklausomai nuo to, kaip mes reaguojame į kitų pasakytus žodžius, taip pat - priklausomai nuo mūsų norų ir lūkesčių tuo metu. „Tu įžeidei mane“ – „aš įsižeidžiau“.

Teisingas prašymo formulavimas ¡ Žodžiai, kurių reikėtų vengti: l l - Todėl kad tu. . Nes aš. . Visuomet, niekada, kartais, dažnai Beasmeniai sakinių : „Tai man nepatinka. “ Vengti etikečių, t. y. asmenį apibūdinančių žodžių „bailys, tinginys, kvailas, nepareigingas“. . . Vertinkime tik tai, ką stebime.

Teisingas prašymo formulavimas Skirkime jausmus nuo minčių. ¡ Turime suvokti, kad tai, ką sako kiti, gali būti tik stimulas, bet ne priežastis mūsų jausmams rastis. Mūsų jausmai atsiranda priklausomai nuo to, kaip mes reaguojame į kitų pasakytus žodžius, taip pat priklausomai nuo mūsų norų ir lūkesčių tuo metu.

Teisingas prašymo formulavimas KLAIDOS: ¡ beasmeniai sakiniai („Tai man nepatinka. “); ¡ nusakome tik kitų poelgius („Kai nepaskambini man, jaučiuosi įžeista“); ¡ po žodžių „jaučiuosi……. nes…“ vartojamas ne I-ojo asmens įvardis („Jaučiuosi įpykusi, nes viršininkas neištęsėjo duoto pažado“). ¡ Kai išreiškiame savo norus netiesiogiai, t. y. per įvertinimus, interpretacijas, įsivaizdavimus, kiti tai priima kaip kritiką. Kai žmonės tai išgirsta, jie bemat pasiruošia gintis ir priešintis. Išreikšdami savo norus ir jausmus turime didesnę galimybę, jog į juos bus atsižvelgta. ¡ Deja, daugelis mūsų niekada nebuvo mokomi galvoti apie nuoširdumą. Mes įpratę galvoti, ką kiti daro ne taip, kad mūsų norai nesipildo.

Teisingas prašymo formulavimas ¡ ¡ ¡ Susiekime savo jausmus su norais. Pavyzdžiai: „Aš esu labai nusiminusi, kai visko nesuvalgai, nes noriu, kad užaugtum sveikas ir stiprus. “ „Jaučiuosi įpykusi, kai neištęsi duoto pažado, nes aš jau buvau suplanavusi šį savaitgalį eiti į kiną. “ „Jaučiuosi nusiminęs, kai gaunu prastą pažymį, nes noriu trimestrą baigti gerais pažymiais. “ Svarbu išmokti atskirti nuoširdų bendravimą nuo bendravimo jaučiant kaltę. (Pavyzdžiui: „Mamytei labai skaudu, kai tu gauni blogus pažymius“. )

Teisingas prašymo formulavimas ¡ ¡ Venkite kaltinimo. Kaltinimas savo minčių, jausmų ir norų išsakymas.

Teisingas prašymo formulavimas ¡ Prašydami teisingai suformuluokime, ko norime - kalbėkime apie tai, ko norime, o ne tai, ko nenorime.

Teisingas prašymo formulavimas ¡ ¡ Prašydami įvardinkime konkrečius veiksmus, kuriuos kiti galėtų atlikti. (Kai prašydavau savo paauglės sesers padėti sutvarkyti kambarius, suprasdavo tai kaip paprasčiausią buvimą viename kambaryje. . . ) „Padėk daiktus į vietą“.

Teisingas prašymo formulavimas ¡ ¡ ¡ Aiškiai išsakykime prašymą. - Aš noriu, kad leistum man būti savimi. -Bet aš juk leidžiu! - Ne, tu neleidi. T. B. -Aš noriu, kad tu šypsotumeis ir sakytumei, jog tai, ką darau, yra gerai. „Noriu, kad labiau mane mylėtum

Teisingas prašymo formulavimas ¡ ¡ Prašymai, prieš tai neišsakius savo jausmų ir norų, gali pasirodyti kaip reikalavimai. , , Kodėl gi tau neapsikirpus? “

Teisingas prašymo formulavimas Klausytojui ne visai gali būti aišku, ko norime iš jo, jei išsakome tik savo jausmus. ¡ , , Aš pykau, kai pamiršai nupirkti pieno vakarienei. “ (Taip sakančiai moteriai aišku, kad ji prašo, jog vyrais nueitų į parduotuvę. Bet ar aišku vyrui? ) Juokinga situacija: ¡ - Brangusis, apie ką tu dabar galvoji? - Jeigu aš norėčiau, kad tu žinotum, negalvočiau, o pasakyčiau. ¡

Teisingas prašymo formulavimas ¡ Aš. . . . (jausmas), kai tu. . . . (elgesys), nes aš. . . . (mintys ir poreikiai. Norėčiau. . . (norų, kaip turėtų keistis situacija, išsakymas).

Užduotis ¡ Kartą gyveno mergina, vardu Alisa. Ji buvo įsimylėjusi vyrą, vardu Gregoris gyveno ant upės kranto. Alisa gyveno kitoje upės pusėje. Upe plaukiojo daug žmogėdrų krokodilų. Alisa norėjo patekti į kitą upės krantą ir susitikti mylimąjį Gregorį. Deja, tiltas per upę buvo sugriautas. Todėl ji nuėjo pas Beną, kuris turėjo valtį, ir paprašė ją perplukdyti per upę. Benas pasakė mielai tai padarysiąs, jei prieš tai Alisa su juo permiegosianti. Ji atsisakė, nuėjo pas savo draugą Janą ir papasakojo savo rūpestį. Tačiau Janas nenorėjo kištis. Alisa, neturėdama kitos išeities, sutiko su Beno sąlyga. Benas ištesėjo savo pabadą ir perplukdė Alisą į kitą krantą pas Gregorį. Kai ji papasakojo Gregoriui, ką teko išgyventi, kad patektų į kitą upės krantą, šis su pasibjaurėjimu išmetė ją už durų. Atstumta, plyštančia širdimi Alisa nuėjo pas Tomą. Šiam pagailo merginos, ir jis, nuėjęs pas Gregorį, jį primušė. Alisa buvo

Užduotis ¡ ¡ Kiekvienas dalyvis turi nuspręsti, kuris personažas yra simpatiškiausias. Ant lapelio jis užrašo jo vardą pažymėdamas jį pirmu numeriu. Tada jis turi nuspręsti, kuris personažas pasielgė a) gudriausiai b) teisingausiai. Kiti personažai įvertinami pagal tuos pačius kriterijus. Tada dalyviai suskirstomi į grupes ir sudaro grupės nuomonę atspindintį vertinimo sąrašą. Grupės pristato savo vertinimus ir pagrindžia kriterijus, kuriais rėmėsi vertindami.