PAAUGLYSTS AMIAUS TARPSNIO IR BENDRAVIMO SU PAAUGLIAIS YPATUMAI
PAAUGLYSTĖS AMŽIAUS TARPSNIO IR BENDRAVIMO SU PAAUGLIAIS YPATUMAI (PAGRINDINIS IR VIDURINIS MOKYKLINIS AMŽIUS) Doc. dr. Stasė Ustilaitė
Paauglystė – tai. . . • • ►“Tai laikina liga, kuri praeina ir negydoma. . . ” ►“Tai laikotarpis, kai tu esi ne šios planetos gyventojas. . . ” ►“Tai nuostabių atradimų laikas. . . ” ►“Tai klaidos, kurias supranti tik suaugęs. . . ” ►“Tai pirmoji meilė. . . ” ►“Jei vaikystė – tai poilsis ir atostogos, tai paauglystė – kai atostogos baigiasi. . . ”
Paauglystės ribos • • • ►NUO fizinio brendimo pradžios ►IKI tapsmo suaugusiu Ką reiškia būti suaugusiu? Kokiu turi būti, kad tave pripažintų suaugusiu?
Atsiskyrimas, individualizacija Nepriklausomybės poreikis, noras tapti subrendusia, nepriklausoma ir atsakinga asmenybe ► PRADŽIA > ankstyvoji paauglystė • sumažėjęs domėjimasis tėvų siūloma veikla. ► PIKAS >vidurinioji paauglystė • konfliktai su tėvais. ► PABAIGA >vėlyvoji paauglystė • Tėvų patarimų ir vertybių perkainavimas.
• E. Eriksonas pažymi, kad sėkmingai išspręsti paauglystės krizę, paauglys gali integruodamasis su bendraamžiais ir nutoldamas nuo tėvų.
Dvimečių ir paauglių palyginimas DVIMEČIAI PAAUGLIAI • Viską kiša į burną (sagas, • Viską kiša į burną (alkoholį, akmenis ir pan. ). cigaretes, narkotikus). • Siekia dominuoti žaidime. • Siekia dominuoti tarp bendraamžių. • Nesidalina žaislais. • Nesidalina draugėmis ir draugais • “Siaubingai pakerėti” bendraamžių • “Maištas” prieš tėvų reikalavimus.
LYTINIO TAPATUMO KRIZĖ ►Kas aš? Koks Aš? ► Kuris yra tikrasis aš? ► Koks turėčiau būti? ► Reikia atsako iš įvairių pozicijų, atsižvelgiant į kūną, lytį, karjerą, pašaukimą, tautybę, ideologiją, pasaulėžiūrą, tikėjimą, paties pasirinktas ir siekiamas vertybes, gebėjimus ir jų panaudojimą. ► Tapatumo ieškojimai emocionalūs ir skausmingi
• Paauglystėje mergaitėms lengviau save tapatinti su savo lytimi nei berniukams. Mūsų visuomenėje didžiąją laiko dalį vaikais rūpinasi daugiau motina, darželyje auklėtojos – moterys, o ir mokykloje dauguma mokytojų – moterys, todėl berniukams atrasti savo lyties tapatybę kur kas sunkiau. • Be to, visuomenė ir bendraamžių grupės toleruoja moterų seksualinių vaidmenų įvairovę (jos gali susikabinti rankomis, bučiuotis), o griežtų vyriškumo kanonų nepaisymas paaugliui gali sukelti daug psichologinių sunkumų.
Tapatumo tipai • ►Perimantis tėvų vertybes ir lūkesčius. • ►Negatyvus – priešingas tėvų ir visuomenės reikalavimams. • ►Nesurandantis savęs. pagal E. Eriksoną
Disfunkcinės šeimos požymiai (pagal R. Norwood) • girtuokliavimas ar narkotikų vartojimas; • kompulsyvus elgesys (persivalgymas, lošimas, išlaidavimas, dietos laikymasis ir t. t); • fizinis smurtas prieš sutuoktinį ar vaiką; • nuolatiniai ginčai ir įtampa; • ilgi laiko tarpai, kai tėvai nekalba vienas su kitu; prieštaringas tėvų elgesys dėl skirtingų vertybių ar požiūrių; • pabrėžimas tam tikrų taisyklių laikymosi, o ne tarpusavio bendravimas
Siekiant neprarasti ryšio su paaugliu, reikalingi aktyvaus klausymosi įgūdžiai • Aktyvus klausymasis – tai bendravimo įgūdis, kai: • klausytojas pokalbio metu rodo iniciatyvą, • dalinasi atsakomybe su kalbančiuoju, • skatina jį kalbėti ir vystyti savo mintis, • stengiasi suprasti pasakytų žodžių turinį ir kalbėtojo jausmus.
Aktyvaus klausymosi metodai • Paskatinimas – žodinės ir nežodinės reakcijos, kurios parodo, kad esate susidomėję ir klausotės. Neutralūs žodiniai intarpai: “suprantu”, “matau”, “aha”, “tai įdomu”, “papasakok daugiau”.
Aktyvaus klausymosi metodai • Aiškinimasis, norint patikslinti ar teisingai suprasti pašnekovo žodžiai. “Ar galėtum dar kartą pakartoti? ” “Taigi, tu norėjai pasakyti, kad. . . ”
Aktyvaus klausymosi metodai • Pakartojimas – pagrindinių pašnekovo minčių, faktų pakartojimas, arba perfrazavimas – leidžia patikrinti, ar teisingai suprantama pasakytų žodžių prasmė. “Kaip supratau tu ketini. . . ”; “Jei teisingai supratau, tu nusprendei. . . ”; “Kalbėdamas tu paminėjai. . . , ar tai reiškia. . . ”
Aktyvaus klausymosi metodai • Atspindėjimas – tai kalbančiojo jausmų supratimas ir įvardijimas. “Atrodo tau neramu. . . ”; “Aš matau, kad tu nuliūdai”; “Atrodo, kad esi patenkintas”; “Pastebėjau, kad tau kelia pyktį. . . ”
Aktyvaus klausymosi metodai • Apibendrinimas – dažniausiai naudojamas pokalbio pabaigoje. Klausytojas informuoja kalbėtoją apie tai, ką jis išgirdo ir suprato iš jo žodžių. “Iš to ką pasakei, svarbiausia. . . ”; Pagrindinis dalykas, kurį norėjai pasakyti. . . ”
BENDRAUJANT SU PAAUGLIAIS VENGTI NETINKAMŲ KLAUSIMŲ • • • Ribojančių klausimų Pritarimo siekiančių klausimų Dvigubų klausimų Kaltinančių klausimų Klausimų “Kodėl? ” Uždarų klausimų
Bendraujant su paaugliais vengti šių bendravimo klaidų (1) • Grasinimas. “Daryk kaip sakiau arba tau bus. . . “ Šio tipo sakiniai sukelia pyktį ir priešiškumą, įžeidžia. Tokiu būdu provokuojama įsitraukti į kovą dėl valdžios ir žūt būt išlaikyti savo poziciją. • Paliepimas, įsakinėjimas – posakiai, kuriais parodome savo valdžią, viršenybę. Šio tipo teiginiai taip pat provokuoja kovai.
Bendraujant su paaugliais vengti šių bendravimo klaidų (2) • Kritika. Ji gali būti grubi („tu nemoki“, „esi negabus“ ir pan. ) ir subtilesnės formos - „aš tau padėsiu“, „duok padarysiu greičiau“. • Vertinimas, pravardžiavimas, įžeidinėjimas (“taip pasielgti gali tik idiotas”, “ko sėdi išsižiojęs kaip varna”, „esi tiesiog kvailys“, „nieko apie tai nesupranti“)
Bendraujant su paaugliais vengti šių bendravimo klaidų (3) • Pamokslavimas, moralizavimas (“doras žmogus taip nesielgia”, “tavo pareiga gerai mokytis”) • Diagnozavimas („pagrindinė tavo problema yra ta, kad tu visur kišiesi“, „tokiu savo elgesiu tu sieki įžeisti mane“). • Vengimas („pamiršk visa tai“, „nematau jokių problemų“, „nėra apie ką čia kalbėti“).
Bendraujant su paaugliais vengti šių bendravimo klaidų (4) • Lyginimas („tavo brolis tai padarė žymiai geriau“, „tu visada kaip tėvas“); • Kvotimas, tardymas (ko jūs ten ėjote? Kas tau tai sakė? Kodėl taip vėlai grįžai? Kodėl tu taip elgiesi? ) • Linksminimas (neliūdėk, gyvenimas per trumpas liūdėti; baik ašaroti, geriau nueik į diskoteką)
Bendraujant su paaugliais vengti šių bendravimo klaidų (5) • Loginis įtikinėjimas (nėra čia ko nervintis, logiška, kad taip atsitiko, taip ir turėjo būti) • Apibendrinti teiginiai, nukreipti į asmenybę, o ne konkretų elgesį („tai šlykštu“, „tu tikra kiaulė“, „žioplys“). Svarstant problemas reikėtų apsiriboti nepageidaujamo elgesio, o ne asmenybės bruožų aptarimu.
Bendraujant su paaugliais vengti šių bendravimo klaidų (6) • Temos pakeitimas • Raminimas („nesirūpink dėl to“, „neimk į galvą“) • Patarinėjimas („kodėl nedarei to ar ano? “, „Reikėjo…“, „Aš tavo vietoje būčiau daręs…“)
BENDRAVIMO SU VAIKAIS IR PAAUGLIAIS PRINCIPAI • • • Autoritetinga asmenybė Valdžia (jėga) Spaudimas Reikalavimas Bausmė Atsidėkojimas Primetimas Dominavimas Vaikus reikia matyti, bet ne girdėti. Tu daryk, nes aš taip pasakiau. Svarbiausiaprestižas • Asmeninis įsitraukimas • • • Apsišvietęs vadovas Įtaka Skatinimas Bendradarbiavimo laimėjimas Loginės pasekmės Padrąsinimas Leidimas apsispręsti Nukreipimas Klausyk. Gerbk vaiką. Mes darome, nes privalome • Svarbiausia – situacija • Objektyvus bešališkumas
Tapatumo su bendraamžių grupe išvystymas - išmokimas efektyviai bendrauti su kitais • Bendraamžių grupėje paaugliai išbando save, įgyja savasties pojūtį
Palankus paauglių grupės vaidmuo socializacijos procese ►Teikia paramą paaugliui, siekiančiam atsiskyrimo nuo tėvų. ►Siūlo alternatyvas tėvų vertybėms ir lūkesčiams. ►Tenkina artumo, draugystės, intymumo poreikį. ►Palankiai veikia savęs vertinimą. ►Suteikia galimybę palyginti save su kitais.
Gyvenimo ir ateities tikslų numatymas ►Paauglės, pagimdžiusios vaikus, ženkliai skyrėsi nuo negimdžiusių bendraamžių tuo, kad sunkiai įsivaizdavo savo ateitį, negalėjo aiškiai apibūdinti savo tikslų ir ateities planų. Trad P. , 1995
Lytinio tapatumo susiformavimas ►Kai kuriems paaugliams tai įvyksta natūraliai ir savaime, kitiems dėl šio prizo reikia ilgai ir sunkiai kovoti
Anksti subręstantys. . . Berniukai • Sportiškesni • Dažniau tampa lyderiais • Populiaresni tarp mergaičių • Anksčiau pradeda lytinį • gyvenimą Mergaitės • Aukštesnės ir ne tokios populiarios pradinėse klasėse • Patiria bendraamžių pavydą • Anksčiau pradeda vaikščioti į pasimatymus • Linkusios anksčiau pradėti lytinį gyvenimą
Lytiniu keliu plintančių ligų ir nėštumų rizikos veiksniai paauglystėje ►“Neliečiamumo” mitas ir egocentriškas mąstymas. Mano, kad jų asmeninis patyrimas yra unikalus ir suaugusieji negali jų suprasti. Todėl jie dažnai pervertina savo galimybes ir savo pačių atsparumą prieš draugų daromą sąmoningą ar nesąmoningą spaudimą vartoti narkotikus, alkoholį, turėti lytinius santykius ►Partnerių kaita ►Spontaniškumas ►Didėjantis paauglių lytinis aktyvumas ►Ankstėjanti lytinio gyvenimo pradžia ►Nuostatų kaita
Tarp paauglių labiausiai paplitę mitai apie lytinį aktyvumą ► Visi paaugliai mylisi. . . ► Pradėjęs lytinį gyvenimą tampi suaugusiu. . . ► Jei 17 - 19 metų žmogus dar nesimyli – su juo kažkas negerai. . . ► Mergina negali pastoti menstruacijų ciklo metu. . . ► Iš pirmo karto nepastosi. . .
Paauglių subkultūroje egzistuoja savitas požiūris į tai kas vadinama normaliu lytiniu elgesiu ►SEKSAS = MEILĖ Tuo tiki dauguma paauglių mergaičių ►SEKSAS = LAISVALAIKIO PRALEIDIMO FORMA Berniukai linkę manyti, kad lytiniai santykiai nereiškia ypatingo įsipareigojimo, tik svarbu išvengti rimtų pasekmių
Su vėlesne lytinio gyvenimo pradžia susiję veiksniai ► Aukštesnis tėvų išsilavinimas ► Parama ir palaikymu grindžiami santykiai šeimoje ► Tėvų priežiūra ► Lytinio gyvenimo nepradėję draugai ► Geras mokymasis ► Dažnas bažnyčios lankymas
Penki paauglystės poliai ►Priešinimasis suaugusiųjų kontrolei <> Poreikis, kad pritartų, parodytų kryptį. ►Artumo siekis <> Intymumo baimė. ►Apribojimų vengimas, ribų išbandymas • <>Apribojimų tapatinimas su globa. ►Galvojimas apie ateitį <> Orientacija į dabartį. ►Lytinė branda <> Kognityvinis nepasirengimas seksualinei patirčiai.
Ko reikia normaliam paauglio vystymuisi? ►Emocinio ir fizinio saugumo namuose, mokykloje, aplinkoje. ►Socialinių struktūrų, užtikrinančių asmeninių, socialinių ir intelektualinių galimybių išvystymą. ►Tvirtų ir patikimų ryšių su bendraamžiais ir globojančiais suaugusiais. ►Galimybių namuose mokykloje ir visuomenėje teikti pagalbą kitiems, būti vertingu. ►Galimybių kontroliuoti svarbius savo gyvenimo pokyčius ► Teigiamo savęs vertinimo (savigarbos)
• F. Poratt knyga „Savigarba – kelias į sėkmę ir meilę“
Save gerbiantys žmonės (1): • trokšta naujų potyrių, ėjimo į priekį, tobulėjimo • supranta, kad nėra tobuli visose srityse, bet tai netrukdo išbandyti naujus daykus, stengtis ir mokytis vis iš naujo • dažniau galvoja apie pasiekimus • pasiekimus laiko ne savo vertės įrodymu, o savo gebėjimų išraiška • sugeba sukaupti jėgas, išgyventi neapibrėžtas situacijas • mokosi iš savo ir kitų klaidų, geba jas objektyviai įvertinti, o ne laikyti katastrofomis • užsibrėžia tikroviškus, realybę ir jų jėgas atitinkančius tikslus
Save gerbiantys žmonės (2): • juos dažniau traukia tie žmonės, kurie irgi myli ir vertina save • pasibaigusią meilę vertina kaip patyrimą ir nelaiko asmeniniu pralaimėjimu • aiškiai suvokia savo norus, poreikius ir sugeba juos suprantamai pasakyti kitiems • suteikia laisvę savo draugams ir mylimajam • jiems būdingas aukštas dorumo, sąžiningumo ir ištikimybės laipsnis • nesprendžia apie santykius iš smulkmenų • jiems nebūtinas nuolatinis kitų dėmesys ir pritarimas • ieško lygeverčių draugų ir mylimojo, nepalaiko nevisaverčių santykių
Ačiū už dėmesį
- Slides: 39