Disgrafijos S raymo sutrikimai ATMINTIN MOKYTOJAMS DISGRAFIJ RYS

Disgrafijos – Š S rašymo sutrikimai ATMINTINĖ MOKYTOJAMS

DISGRAFIJŲ RŪŠYS

Artikuliacinė – akustinė disgrafija 1. Ryškus garsų tarimo trūkumas. 2. Retkarčiais sutrumpinami, iškreipiami žodžiai. 3. Praleidinėjami garsai, raidės. 4. Painioja iš klausos: s-ž, z-ž, s-č, s-dž, afrikatas, rl, k-t, g-d, e-ė, e-ie, e-ei, p-b, k-g, t-d. 5. Ryškus foneminės klausos nepakankamumas. 6. Nesilaiko rašybos taisyklių.

Akustinė disgrafija (arba agrafija) 1. Sutrikusi foneminė klausa. 2. Nediferencijuotas klausos dėmesys. 3. Garsinės analizės ir sintezės nepakankamumas. 4. Praleidžia, perstatinėja, sukeičia panašias pagal artikuliaciją, skambesį raides: n a) p-b, k-g, t-d, m-n, v-f; n b) s-š, s-z, z-ž, c-š, dz-dž, c-t, c-s; n c) e-ė, i-y, u-ū.

5. Sumaišo l-k, b-v, p-n. 6. Praleidžia minkštumo ženklą. 7. Nurašinėdami klaidų dažniausiai nepadaro. 8. Pasižymi gera motorika, nešvepluoja, tačiau sunkiai analizuoja grasais. 9. Blogai taria triskiemius, keturskiemius žodžius, kur greta priebalsiai. 10. Sunkiai jungia raides į žodžius.

Semantinė – gramatinė disgrafija 1. Rašydami sulieja atskirus žodžius į vieną. 2. Du sakinius sulieja į vieną. 3. Parašo visą diktantą ar rašinėlio tekstą be jokių skyrybos ženklų, kaip vieną sakinį. 4. Painioja prielinksnius ir priešdėlius: iš ėjo (išėjo), už metė (užmetė), į metė (įmetė). 5. Netinkamai vartoja priesagas. 6. Sutrikęs žodžių derinimas sakinyje. 7. Priebalsių pakeitimai (sako-saga, kėlė-gėrė, puvo-buvo). 8. Daro garsinės – skiemeninės žodžio struktūros klaidas (pumpurėliai-pumpėliai, karvė-kvė, laisto-lato).

9. Balsių ir dvibalsių keitimas (puošia-poše, kvietėkvete, bėga-bega). 10. Minkštumo žymėjimo klaidos (čiučiuojačučuoja, siūlai-sūlai). 11. Nosinių raidžių rašymo klaidos (vns. gal. , dgs. klm. ). 12. Veiksmažodžio esamojo laiko 3 -ojo asmens rašymo klaidos. 13. Sutrikusi foneminė klausa. n Kalbinių procesų sutrikimas visoje kalbos sistemoje.

Disgrafija, esant tarimo ritmo sutrikimui 1. Praleidžia balses, skiemenis, galūnes. 2. Nepakankama žodžių analizė, skiemeninė struktūra. 3. Iškraipyta žodžių garsinė – skiemeninė struktūra.

Optinė disgrafija 1. Grafiškai panašių raidžių painiojimas (b-d, b-l, l-k, n-m, z-r, d-p, n-u ir kt. ). 2. Veidrodinis raidžių rašymas (r-m, m-n, l-d, d-b) žodžiai rašomi iš dešinės į kairę. 3. Grafiniai elementų praleidimai, bei papaildomi elementai (m-mn). 4. Kartais rašo tik atskiras raides. 5. Neįsimena raidžių, jas iškreipia. 6. Tarties trūkumai – nebūdingi. 7. Tiriant rankos funkciją, apie 50 proc. pasižymi rankos funkcijos motorikos sutrikimu (pirštų judesiai, smulkių detalių išdėstymas iš eilės). 8. Retas atvejis. n Sutrikęs regimųjų vaizdinių ir erdvės suvokimas.

Motorinė disgrafija 1. Rankos judesių nepakankamumas rašant. 2. Sutrikęs žodžių ryšys su jų garsiniais ir regimaisiais vaizdiniais. 3. Painiojamos atskirų raidžių kinemos – judesiai rašant raidę. 4. Atsiranda raidžių pakitimai; daug grafinių klaidų. 5. Ryškūs tarties trūkumai; sunkiai taria ilgus žodžius. 6. Sunkiai analizuoja žodžius garsais, praleidinėja skiemenis, raides. 7. Gali likti mažai raštingi, nors yra normalaus intelekto. 8. Nedažna.

Apraksinė – kinestezinė disgrfija 1. Sukeičia opozicinius balsius ir priebalsius. 2. Sukeičia panašiai pagal artikuliavimo būdą bei vietą tariamus garsus atitinkančias raides. 3. Vieną kartą reikiama raidė gali būti pakeista viena, kitą kartą – kita raide. 4. Dažnai garsai painiojami ir šnekamojoje kalboje.

Disgrafija, sutrikus kalbinei analizei ir sintezei 1. Neskristo sakinio į žodžius. 2. Neatlieka žodžių garsinės analizės ir sintezės. 3. Neatlieka skiemenų garsinės analizės ir sintezės. 4. Priebalsių praleidinėjimai, esant priebalsių sandūroms. 5. Balsių praleidinėjimai. 6. Raidžių perstatinėjimai ir pridėjimai. 7. Praleidžia, perstato, prideda skiemenis. 8. Neužbaigia rašyti, sutrumpina žodžius. 9. Sunkiai taria ilgus, sudėtingus žodžius. 10. Pasitaiko ryškių garsų tarimo trūkumų.

DISGRAFIJŲ ŠALINIMO BŪDAI

Korekcinio darbo sistemą sudaro: • taisyklingo garsų tarimo mokymas; • foneminės klausos lavinimas; • žodžių garsinės analizės ir sintezės mokymas; • regimųjų, erdvės ir laikon vaizdinių formavimas; • pasyviojo ir aktyviojo žodyno turtinimas; • kalbos gramatinės sandaros tobulinimas; • rišliosios kalbos ugdymas.

Paruošė: Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos logopedė-spec. pedagogė Genutė Burdulienė