Disgrafijos veikimo pratyb struktra Raymo sutrikim alinimas Pareng

Disgrafijos įveikimo pratybų struktūra. Rašymo sutrikimų šalinimas. Parengė Vilniaus r. Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos logopedė Danuta Banevič 2010 m.

Uždaviniai: n n Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais; Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei uždavinius. Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą. Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo disgrafija, reikėtų numatyti.

n n Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose. Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja grupes. Grupės sudaromos vidutiniškai po 6 - 8 tos pačios ar gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo metams ar pusmečiui. Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1 -ose klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2 -sios ir 3 -sios klasės mokiniams grupinės logopedinės pratybos vedamos du kartus per savaitę.

Grupių komplektavimas n n n Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės: Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais, pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa; Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba, garsinė analizė bei darbinė veikla; Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos taisykles); Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų, nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu. Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta. (pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios kalbos sutrikimai”).

Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su disgrafikais (pagal R. Beker, 1967): 1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai, 2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, 3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir rašymu, 4)vengti ilgo varginančio darbo, 5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos, 6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai mažėja, 7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę medžiagą.

Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų šalinimo pagrindiniai uždaviniai: Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis; n mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose; n mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus, žodžių struktūrą, sakinius; n taisyklingai skaityti ir rašyti. Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą. n

Pagrindiniai korekcijos etapai ir rekomendacijos: n Dažniausiai pirmasis pusmetis skiriamas tarimui taisyti, painiojamų garsų diferencijavimui ir garsinės analizės pratyboms (daugiausia dėmėsio ir laiko garsinei analizei skiriama ikielementoriniu laikotarpiu). Bet garsinės pratybos atliekamos ir 2 ir 3 klasėse. n Antrame pusmetyje, o pagal galimybes ir ankščiau, daugiau dėmesio skirti žodyno ir gramatinės sandaros korekcijai.

Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų šalinimo kryptis: n n 1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas. 3. Turtinti ir tikslinti žodyną: mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos, antonimus, sinonimus ir pan. n n 2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę. 4. Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.

Rašymo įgūdžių formavimas n Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas: n 1. Klausos dėmesio aktyvinimas: - skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją. n 2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos žodžio pabaigą? ”, “Koks žodis dingo? ” Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias užduotis: 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje; Rasti garso vietą žodyje; Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas; Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra nurodytas garsas; Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų; Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje; Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai, kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime; Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais garsais.

Rašymo įgūdžių formavimas n n - 3. Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių formavimas: tarti garsus; juos diferencijuoti; skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t. t. ). 4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas: žodžio skirstymas skiemenimis plojant, sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens, mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis, logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius, logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti, sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų, įrašyti praleistas raides žodžiuose, pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant raides vietomis, juos perskaityti; atspėti žodžio raides (t - - t, s - - s); tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu, raide (sako, košė. . . ); perskaityti žodį iš kito galo; užpildyti kryžiažodžius.

Pagrindiniai korekcijos etapai ir rekomendacijos: n n Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau automatizuojami per korekcinio mokymo laiką. Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje. Logopediniuose pratybuose logopedui reikia lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo pratybomis.

Optinės disgrafjos šalinimas vyksta tokiomis kryptimis: I. Lavinamas suvokimas rega, II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis. n Wirth n n n n rekomeduoja: - tobulinti vaizdo suvokimą rega; - mokyti optiškai skaidyti rega; - pratinti nustatyti daiktų skirtumus; - tobulinti orientaciją erdvėje; - mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti; - diferencijuoti panašias rades; - atlikinėti korektūros užduotis.

Regimajam suvokimui lavinti rekomenduojamos tokios užduotys: n n n Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras; Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus; Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų piešinius. Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz. , mokiniai pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis. Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas. Pvz. , mokiniai įsimena 3 -5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų. Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas pavadinti. Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis. Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).

Semantinės gramatinės disgrafijos trūkumų šalinimo kryptis n - Korekcinio mokymo procese būtina: užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas; užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą; mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos būdus, sintaksinės konstrukcijas. sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų amžių.

Pgrindiniai etapai šalinant semantinės gramatinės disgrafijos trūkumus n n n Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir morfemas; 2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika, čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę; 3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni žodžiai; 4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais žodžiais ir pan.

Pirmos klasės grupinių logopedinių pratybų programos struktūra Mėnuo, savaitė, pamoka Artikuliacij os tikslinimas 1 2 Foneminės klausos lavinimas, garsinės analizės ir sintezės mokymas 3 Pasyviojo ir aktyviojo žodyno tikslinimas ir plėtimas 4 Regimųjų erdvės ir laiko vaizdinių formavimas 5 Gramatiškai taisyklingos kalbos mokymas Rišliosios kalbos ugdymas 6 7

Pirmos klasės grupinių logopedinių pratybų programos struktūra Mėnuo, Artikuliac savaitė, ijos pamoka tikslinimas 1 Rugsėjis IV sav. 1 p. 2 O Foneminės klausos lavinimas, garsinės analizės ir sintezės mokymas 3 Skirti garsą O nuo kitų balsių. Išgirsti žodyje kirčiuotą ir nekirčiuotą garsą O žodžio pradžioje (oras, ožys). Skirti žodžius, kur yra garsas O. Pasyviojo Regimųjų ir aktyviojo erdvės ir laiko žodyno tikslinimas vaizdinių formavimas ir plėtimas 4 Tikslinti ir įtvirtinti žodžius, nusakančius giminystę: vyras, sūnus duktė, teta, dedė, anūkai, seneliai, pusseserės, pusbroliai ir kt. 5 Priekis (į priekį, pirmyn). Apačia (apačioje, į apačią, žemyn). Dešinė (deŠinėje, į dešinę, dešinėn) Gramatiškai taisyklingos kalbos mokymas Rišliosios kalbos ugdymas 6 7 Sudaryti Vietisinius Sakinius. Kas? Ką veikia? ) “Mano šeima”. Pokalbis.

Antros klasės grupinių logopedinių pratybų programos struktūra Mėnuo, savaitė, Artikuliacijos tikslinimas. Foneminės klausos Pamokos lavinimas. Žodžių garsi. Nr. nės analizės ir sintezės mokymas. 1 2 Aktyviojo ir pasyviojo žodyno plėtimas ir tikslinimas. 3 Gramatinės kalbos sandaros tikslinimas ir derinimas su gimtosios kalbos mokomąją medžiaga. Rišliosios kalbos tobulinimas. 4 Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. Konsul. I, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.

Antros klasės grupinių logopedinių pratybų programos struktūra Mėnuo, savaitė, Pamokos Nr. Rugsėjis III sav. 1 p. Artikuliacijos tikslinimas. Foneminės klausos lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės mokymas. Aktyviojo ir pasyviojo žodyno plėtimas ir tikslinimas. Gramatinės kalbos sandaros tikslinimas ir derinimas su gimtosios kalbos mokomąją medžiaga. Rišliosios kalbos tobulinimas. Balsiai. Turtinti žodyną grybų ir spalvų pavadinimais. Sudaryti daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitą. Sukurti pasakos pabaigą, akcentuojant pasakojimo veiksmų seką.

Apibendrinimas. Praktinė dalis n Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos pagrindiniai etapai.

Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų šalinimo kryptis: n 1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas. Pvz. : “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia). n 2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę. n 3. Turtinti ir tikslinti žodyną: mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos, antonimus, sinonimus ir pan. n 4. Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.

Literatūra: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai. Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z dzieckiem od 5 do 10 lat” WSi. P. Garšvienė, A. , Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai (p. 200 -223). Logopedija. Kaunas. Šviesa. Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas. Šviesa. Giedrienė, R. , Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla? Vilnius. Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų šalinimas. Šiauliai. Волкова Л. , Шаховская С. (1998). . Логопедия. Москва. Владос. Волкова Л. и Селиверстов В. (ред. ). (1997). Хрестоматия по логопедии. , т. 2. Москва. Владос.

Ačiū už dėmesį ir linkiu sėkmės darbe!