Bausmi vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai paskaitos dst
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Bausmių vykdymo teisės principai, jų turinys, reikšmė, teisinė ir kriminologinė problematika • • • Teisėtumo principas (BVK 5 str. ) Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas (BVK 6 str. ) Humanizmo principas (BVK 7 str. ) Bausmių vykdymo individualizavimo principas (BVK 8 str. ) Visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas (BVK 8 str. ) Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 9 str. ) BVK 3 straipsnis. Bausmių vykdymo įstatymų taikymas <. . . > 4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų spragos atveju bausmių vykdymo institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal šiame 1 Kodekse nustatytus bausmių vykdymo principus.
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos įstatyme įtvirtinti principai: • • • Probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principas (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. ); Probacijos priemonių individualizavimo principas (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 2 p. ); Pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principas (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. ); Bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo principas (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 4 p. ); Atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo principas (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. ). 2
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Teisėtumo principas BVK 5 straipsnis. Teisėtumo principas 1. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindu yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). 2. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. 3. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 4. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 3
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas BVK 6 straipsnis. Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas Taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. 4
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Humanizmo principas BVK 7 straipsnis. Humanizmo principas 1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. 2. Su nuteistuoju, kurio laisvė apribota, net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. 3. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistąjį, kurio laisvė apribota, be išankstinio jo sutikimo. 5
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Bausmių vykdymo individualizavimo principas BVK 8 straipsnis. Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas 1. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. <. . . > 6
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas BVK 8 straipsnis. Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas <. . . > 2. Nuteistųjų pataisos procese gali dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 7
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas BVK 9 straipsnis. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas Nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. 8
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. 9
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Socialinio tyrimo išvada Baudžiamojo proceso kodekso 253(1) straipsnis. Pavedimas parengti socialinio tyrimo išvadą 1. Atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymą, taip pat savo nuožiūra teisėjas nutartimi gali pavesti probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą. Kartu teismas nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą socialinio tyrimo išvadai parengti. 2. Jeigu kaltinamasis nesutinka arba vengia pateikti socialinio tyrimo išvadai parengti reikalingą informaciją, apie tai pažymima socialinio tyrimo išvadoje. Baudžiamojo proceso kodekso 36(1) straipsnis. Socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas. 10
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos įstatymo 8 straipsnis. Socialinio tyrimo išvadų rengimo pagrindai 1. Probacijos tarnybos rengia socialinio tyrimo išvadas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais. 2. Socialinio tyrimo išvados formą nustato teisingumo ministras. Probacijos įstatymo 9 straipsnis. Socialinio tyrimo išvados turinys 1. Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinama: 1) kaltinamasis (nuteistasis) ir jo socialinė aplinka; 2) rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai; 3) nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimas elgesio pataisos programose ir jo rezultatai, tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimas, kai socialinio tyrimo išvada rengiama dėl asmens, teikiamo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; 4) kiti reikšmingi duomenys; 5) motyvuota nuomonė dėl probacijos sąlygų individualizavimo. 2. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodines rekomendacijas tvirtina teisingumo ministras. Probacijos įstatymo 10 straipsnis. Rizikos vertinimas 1. Rizika vertinama rengiant socialinio tyrimo išvadą ar kitais būtinais atvejais. 2. Rizikos vertinimo rezultatai gali būti naudojami sprendžiant dėl probacijos skyrimo tikslingumo, nustatant arba keičiant probacijos sąlygas ar sudarant arba keičiant individualų probuojamojo priežiūros planą ir kitais būtinais atvejais. 11 3. Rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos vykdymas grindžiamas probacijos priemonių individualizavimo principu; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. 12
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos įstatymo 17 straipsnis. Probuojamojo priežiūros planavimas 1. Probuotojas sudaro individualų probuojamojo priežiūros planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti probuojamasis, o kai planas sudaromas nepilnamečiui probuojamajam, – turi dalyvauti ir jo atstovas pagal įstatymą. Į plano sudarymą gali būti įtraukiamos suinteresuotos institucijos. <. . . > 4. Individualus probuojamojo priežiūros planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo probuojamojo įtraukimo į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Individualus probuojamojo priežiūros planas gali būti nesudaromas, kai probacijos terminas yra ne ilgesnis kaip du mėnesiai, o nepilnamečiams probuojamiesiems – ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. <. . . > 13
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos vykdymas grindžiamas pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. 14
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos įstatymo 23 straipsnis. Probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimas prieš terminą 1. Probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiui probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. 2. Jeigu teismas nenutraukia probuojamojo priežiūros vykdymo prieš terminą, pakartotinis teikimas galimas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teismo nutarties atsisakyti nutraukti prieš terminą probuojamojo priežiūros vykdymą priėmimo dienos. Probacijos įstatymo 29 straipsnis. Probacijos sąlygų keitimas 1. Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. 2. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. 15
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos vykdymas grindžiamas bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo principu; tai yra į probacijos veiklą aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryšiai. 16
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos įstatymo 7 straipsnis. Bendradarbiavimas su asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, savanoriais 1. Probacijos tarnybos, siekdamos probacijos tikslo, sutarčių (susitarimų) pagrindu bendradarbiauja su asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, kitais juridiniais asmenimis ar jų padaliniais ir savanoriais, koordinuoja jų darbą su probuojamaisiais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pagal kompetenciją turi teisę vykdyti šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytas ir kitas probuojamojo resocializacijos priemones. 3. Sutartyse (susitarimuose) nustatomos šios straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų teisės ir pareigos, vykdant probuojamųjų resocializaciją patirtų nuostolių kompensavimas, probacijos tarnybų įsipareigojimai ir kitos bendradarbiavimo sąlygos. 4. Sudarant sutartį (susitarimą) su savanoriu, turi būti atsižvelgiama į jo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką probuojamajam. Savanoriais gali būti 18 metų sulaukę ir probacijos tarnybų pasitikėjimo verti asmenys. 5. Nuteistasis turi teisę pats pasirinkti savanorį, atsakingą už jo resocializaciją. Nuteistojo pasirinktas savanoris turi atitikti šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims gali būti kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant probaciją. Išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą ir maksimalų kompensuojamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 17
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos vykdymas grindžiamas atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo principu; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. 18
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Probacijos įstatymo 18 straipsnis. Probuojamojo resocializacijos priemonės yra šios: <. . . > 9) atkuriamojo pobūdžio priemonių taikymas siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. 19
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Tarptautiniai bausmių vykdymo standartai, jų kriminologinis pagrindimas ir įtaka nacionalinei bausmių vykdymo sistemai Tarptautiniai standartai – nuostatos, įtvirtintos: • Daugiašalėse sutartyse (Konvencijose) • Rekomendacijose • Rezoliucijose 20
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Tarptautinių standartų reikšmė: jie atsiranda esant regioninei būtinybei vienodinti praktiką bausmių vykdymo srityje; siekiant užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi; turint tikslą apibendrinti ir pateikti geros praktikos pavyzdžius; siekiant pateikti bendriausias problemas ir numatyti jų sprendimo kelius; siekiant toliau tobulinti / vystyti sistemas; dažniausiai jie yra rekomendacinio pobūdžio (išskyrus Konvencijose įtvirtintas svarbiausias žmogaus teises), jų įgyvendinimas priklauso nuo valstybės geros valios, noro tobulėti ir neišsiskirti iš regiono teisinės-kultūrinės erdvės. Šie siekiai dažnai minimi rekomendacijų ir rezoliucijų 21 preambulėse. . .
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone <. . . > rekomendacijos ar rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai, iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti. Šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi <. . . > (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-248/2009). Vokietijos Konstitucinis teismas tokiomis rekomendacijomis remiasi ir teigia, kad jų negali būti nepaisoma ar jomis tiesiog nesinaudojama, sprendžiant apie principines nuostatas (BVerf. G, 2 Bv. R 1673/04 vom 31. 5. 2006). Tokios pačios praktikos laikosi ir Šveicarijos Aukšiausiasis Teismas (Schweizerisches Bundesgericht, Urteil vom 12. Februar 1992, BGE 118 Ia 64, 70). 22
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Nils Christie: “Dabar šiame procese dalyvauja ir Baltijos valstybės. Tam tikra prasme jos yra panašioje situacijoje, kaip anksčiau Suomija. Politiškai jos būtinai nori orientuotis į Vakarus ir į Pietus. Bet kai pasižiūrime į jų baudžiamąją politiką, vis didėjantį kalinių skaičių, tuomet kyla klausimas, kurį aš vis užduodu savo kolegoms šiose valstybėse: Ar neturėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kokioje visuomenėje gyvenate? Jeigu jums svarbiausia priversti kentėti, ar norite sekti rusišką tradiciją? Su šia didžiule kalėjimuose esančių gyventojų dalimi? Ar visgi labiau norite artėti prie šalių, kuriose ieškote kultūrinių kontaktų? Ilgalaikėje perspektyvoje bus sunku puoselėti glaudžius politinius ir kultūrinius santykius, jeigu bausmių taikymo kultūra bus tokia išskirtinė, palyginus su kitomis šalimis”. Iš: 1998 m. interviu su Nils Christie “Kriminalität ist eine unerschöpfliche Ressource“ // Neue Kriminalpolitik. Heft 2, 1998, S. 6. 23
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Svarbiausios Konvencijos (taigi – privalomos nuostatos): • Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (priimta 1987 m. lapkričio 26 d. , įsigaliojo 1989 m. vasario 1 d. , Lietuvos Respublika ratifikavo 1998 m. rugsėjo 15 d. (Nr. VIII-861, Žin. , 1998, Nr. 86 -2392)). – CPT standartai, CPT/Inf/E (2002) 1 – Rev. 2003. • Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (priimta 1989 m. lapkričio 20 d. , ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. , (Žin. , 1995, Nr. 601501)). • Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (priimta 1984 m. , (prisijungta 1991 m. rugsėjo 10 d. , (Žin. , 1991, Nr. 27732)). 24
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Kankinimų prevencijos komiteto (CPT) standartuose labai dažnai minimi kalinių ir darbuotojų santykiai, pavyzdžiui: • Kankinimų prevencijos komitetui yra svarbus bendras gyvenimo įkalinimo įstaigoje lygis, kurį didele dalimi apsprendžia kaliniams siūloma veikla ir bendra kalinių ir darbuotojų santykių būklė (CPT/Inf(92)3; 44 punktas). 25
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Arba: Komitetas atidžiai stebi įkalinimo įstaigoje vyraujančią atmosferą. Skatinant konstruktyvius, o ne konfrontacija pagrįstus santykius tarp kalinių ir darbuotojų, mažėja bet kuriai įkalinimo įstaigai būdinga įtampa ir tuo pačiu metu žymiai mažėja smurto atvejų ir netinkamo elgesio kalinių atžvilgiu tikimybė. Trumpai tariant, Komitetas pageidauja įsitikinti, kad priežiūrą ir kontrolę lydi bendravimas ir rūpinimasis (CPT/Inf(92)3; 45 punktas). 26
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Arba: Humaniškos įkalinimo sistemos kertinis akmuo visada yra tinkamai parinktas ir parengtas personalas, kuris žino, kaip teisingai formuoti savo santykius su kaliniais, ir žiūri į savo darbą ne tik kaip į tarnybos vietą, bet ir kaip į profesiją. Pagrindinis šios profesijos bruožas turi būti gerų santykių su kaliniais sukūrimas. (CPT/Inf(2001)16; 26 punktas). 27
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 37 straipsnis. Valstybės dalyvės užtikrina, kad: a) nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių. Nei mirties bausmė, nei įkalinimas iki gyvos galvos, nenumatant išlaisvinimo galimybės, neskiriami už nusikaltimus, padarytus jaunesnių kaip 18 metų asmenų; b) nė iš vieno vaiko neteisėtai ar savavališkai nebūtų atimta laisvė. Vaikas areštuojamas, sulaikomas ar įkalinamas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui; c) su kiekvienu vaiku, kuriam atimta laisvė, būtų elgiamasi žmoniškai, kad būtų gerbiamas jo orumas atsižvelgiant į jo amžiaus asmenų poreikius. Kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė turi būti atskirtas nuo suaugusiųjų, jei tik nemanoma, kad šito daryti nedera dėl paties vaiko interesų; jis turi turėti teisę palaikyti ryšius su savo šeima susirašinėdamas ir pasimatydamas, išskyrus ypatingas aplinkybes; d) kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė, turėtų teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią pagalbą, taip pat teisę ginčyti savo laisvės atėmimo teisėtumą prieš teismą ar kitą kompetentingą, nepriklausomą ir nešališką organą ir teisę reikalauti, kad jie neatidėliodami priimtų sprendimą dėl bet kurio tokio procesinio veiksmo. 28
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas • • • Svarbiausios Europos Tarybos rekomendacijos (I): EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija CM/Rec (2018) 8 valstybėms narėms Dėl atkuriamojo teisingumo baudžiamosiose bylose (priimta 1326 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2018 m. spalio 3 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija CM/Rec (2018) 5 valstybėms narėms Dėl vaikų, kurių tėvai įkalinti (priimta 1312 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2018 m. balandžio 4 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2017) 3 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių (priimta 1282 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2017 m. kovo 22 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2014) 4 valstybėms-narėms Dėl elektroninio monitoringo (priimta 1192 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2014 m. vasario 19 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2014) 3 valstybėms-narėms Dėl pavojingų nusikaltėlių (priimta 1192 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2014 m. vasario 19 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2012) 12 valstybėms-narėms Dėl įkalintų užsieniečių (priimta 1152 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2012 m. spalio 10 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2012) 5 valstybėms-narėms Dėl Europos etikos kodekso įkalinimo įstaigų darbuotojams (priimta 1140 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2012 m. balandžio 12 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2010) 1 valstybėms-narėms Dėl Europos probacijos taisyklių (priimta 1075 -ajame Europos Tarybos Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 201029 m. sausio 20 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2008) 11 valstybėms-narėms Dėl Europos
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas • • • Svarbiausios Europos Tarybos rekomendacijos (II): EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006) 2 Dėl Europos kalėjimų taisyklių (priimta 952 -ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003) 23 valstybėms-narėms Dėl kalėjimų administracijų darbo su nuteistaisiais iki gyvos galvos ir kitais ilgam terminui nuteistais kaliniais (priimta 855 me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2003 m. spalio 9 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms-narėms Dėl lygtinio paleidimo (parolio) (priimta 853 -me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2003 m. rugsėjo 24 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003) 20 valstybėms-narėms Dėl naujų elgesio su nepilnamečiais pažeidėjais ypatybių ir nepilnamečių teisenos vaidmens (priimta 853 -ajame Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2003 m. rugsėjo 24 d. ) EUROPOS TARYBOS Parlamentinės Asamblėjos Rekomendacija 1469 (2000) Dėl motinų ir kūdikių kalėjime (priimta 2000 m. birželio 30 d. 24 -ajame posėdyje). EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2000) 22 valstybėms-narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo (priimta 731 -ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2000 m. lapkričio 29 d. ). Nauja rekomendacija 2017 m. EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (99) 22 valstybėms-narėms Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo (priimta 681 -ajame Ministrų Komiteto pavaduotojų susitikime ir patvirtinta 1999 metų rugsėjo 30 dieną) EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (99) 19 valstybėms-narėms Dėl mediacijos baudžiamosiose bylose (priimta 679 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1999 m. rugsėjo 15 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (98) 7 valstybėms-narėms Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos aspektų įkalinimo įstaigose (priimta 627 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1998 m. balandžio 8 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (97) 12 valstybėms-narėms Dėl sankcijas ir priemones vykdančio personalo (priimta 600 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1997 m. 30 rugsėjo 10 d. )
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas • • • Svarbiausios Europos Tarybos rekomendacijos (III): EUROPOS TARYBOS Parlamentinės Asamblėjos Rekomendacija 1257 (1995) valstybėms-narėms Dėl įkalinimo sąlygų Europos Tarybos valstybėse-narėse (priimta 1995 m. vasario 1 d. 5 -ajame posėdyje) EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (93) 6 valstybėms-narėms Dėl kalėjimų ir užkrečiamųjų ligų, įskaitant AIDS, ir su jomis susijusių sveikatos problemų kalėjimuose kriminologinių aspektų (priimta 500 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1993 m. spalio 18 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (92) 16 valstybėms-narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių (priimta 482 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1992 m. spalio 19 d. ) Nauja rekomendacija 2017 m. EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (89) 12 valstybėms-narėms Dėl švietimo įkalinimo įstaigose (priimta 429 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1989 m. spalio 13 d. ) EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec Nr. R (87) 3 Dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių. EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rezoliucija R (84) 12 valstybėms-narėms Dėl kalinių užsieniečių (priimta 374 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1984 m. birželio 21 d. ). EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija R (82) 16 valstybėms-narėms Dėl trumpalaikių išvykų kaliniams (priimta 350 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1982 m. rugsėjo 24 d. ). EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija R (82) 17 valstybėms-narėms Dėl pavojingų kalinimo ir priežiūros (priimta 350 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1982 m. rugsėjo 24 d. ). EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rezoliucija R (76) 10 valstybėms-narėms Dėl būtinų alternatyvių baudžiamųjų priemonių įkalinimui (priimta 255 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1976 m. kovo 9 d. ). EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rezoliucija R (76) 2 valstybėms-narėms Dėl kalinių, nuteistų ilgalaikiu laisvės atėmimu, priežiūros (priimta 254 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1976 m. vasario 17 d. ). 31 EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rezoliucija R (75) 25 valstybėms-narėms Dėl darbo kalėjimuose (priimta 248 -ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1975 m. rugsėjo 18 d. ).
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Kiti dokumentai: • Europos Tarybos baltoji knyga dėl kalėjimų perpildymo, priimta 2016 m. rugsėjo 28 d. Prieiga per internetą: <https: //rm. coe. int/16806 f 9 a 8 a>. • Europos Parlamento rezoliucija dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose (2015/2062(INI), priimta 2017 m. spalio 5 d. Prieiga per internetą: <http: //www. europarl. europa. eu/sides/get. Doc. do? pub. Ref=-//EP//TEXT+TA+P 8 -TA 2017 -0385+0+DOC+XML+V 0//LT>. 32
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Svarbiausios Jungtinių Tautų rekomendacijos: • Jungtinių Tautų standartinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės (Mandelos taisyklės, UN-Doc A/Res/70/175 priimtos 2015. 12. 17). • Jungtinių Tautų standartinės minimalios taisyklės dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklės, 45/110, priimtos 1990. 12. 14). • Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklės (Havanos taisyklės, priimtos 1990. 12. 14). • Jungtinių Tautų principų, kuriais siekiama apsaugoti kalinamus asmenis, sąvadas (A/RES/43/173, priimtas 76 -ame plenariniame posėdyje 1988. 12. 09) • Jungtinių Tautų standartinės minimalios teisingumo vykdymo nepilnamečiams taisyklės (Pekino taisyklės, priimtos 1985. 11. 29). • Jungtinių Tautų veiksmų gairės dėl vaikų baudžiamosios justicijos sistemoje (priimtos 1997. 07. 21). • Jungtinių Tautų tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės (663 33 (XXIV), patvirtintos 1957. 07. 31).
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Keli bendresni pavyzdžiai. . . ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių “Šiomis Taisyklėmis siekiama: a. nustatyti kompleksą standartų, kurie įgalintų atitinkamus šalių įstatymų leidėjus ir praktikus (sprendimus priimančias institucijas ir už bendruomenės sankcijų ir priemonių vykdymą atsakingas institucijas) teisingai ir efektyviai taikyti bendruomenės sankcijas ir priemones. Jas taikant turi būti siekiama išlaikyti būtiną bei pageidautiną pusiausvyrą tarp, iš vienos pusės, būtinybės apsaugoti visuomenę tiek palaikant teisėtvarką, tiek ir taikant normas, numatančias žalos nukentėjusiems nuo nusikaltimų atlyginimą, ir, iš kitos pusės, tarp priemonių, reikalingų pažeidėjui integruotis į 34 visuomenę; ”
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių “b. pateikti Valstybėms narėms pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima apjungti bendruomenės sankcijų ir priemonių sukūrimą bei taikymą ir garantijas, jog pažeidėjų, kuriems skirtos tokios sankcijos ir priemonės, pagrindinės žmogaus teisės nebus apribotos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tokių sankcijų ir priemonių taikymas netaptų kokio nors pobūdžio netinkamu elgesiu, kaip, pavyzdžiui, gali įvykti, jei jos žalingai taikomos konkrečioms socialinėms grupėms. Reikia visapusiškai apsvarstyti tokių sankcijų ir priemonių teigiamus ir neigiamus socialinius aspektus bei potencialią grėsmę, kurią jos kelia arba gali kelti. Paprasčiausias faktas, jog siekiama taikyti alternatyvą įkalinimui, nepateisina jokios rūšies sankcijos, priemonės ar jų vykdymo būdo; ” 35
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių “c. pasiūlyti aiškias darbuotojų, atsakingų už bendruomenės sankcijų ir priemonių vykdymą, ir bendruomenėje pasitelktų asmenų, dirbančių šioje srityje ir siekiančių užtikrinti, kad šios sankcijos ir priemonės būtų vykdomos laikantis bet kokių nustatytų sąlygų ir įpareigojimų, elgesio taisykles ir tuo būdu užtikrinti tokių sankcijų ir priemonių patikimumą. Tačiau tai nereiškia, kad vykdymas turi būti suvokiamas ir taikomas griežtai arba formaliai. Priešingai, tai turėtų būti atliekama nuolatos rūpinantis individualizacija, tai yra, siekiant nusikaltimo ir baudžiamosios reakcijos, taip pat pažeidėjo asmenybės ir sugebėjimų atitikimo. Be to, faktas, jog galima vadovautis kompleksu tarptautinių mastu nustatytų taisyklių, turėtų palengvinti keitimąsi patirtimi, ypatingai susijusia su darbo metodais. ” 36
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių „Negalima per daug akcentuoti (angl. “It cannot be too strongly emphasised <. . . >”: )), kad pagal šias Taisykles taikomos bendruomenės sankcijos ir priemonės yra naudingos pažeidėjui bendruomenei, nes pažeidėjas gali ir toliau rinktis bei prisiimti visuomeninius įsipareigojimus. Ir baudžiamųjų sankcijų vykdymas pačioje bendruomenėje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bėgant gali geriau apsaugoti visuomenę, įskaitant, savaime suprantama, ir nukentėjusiojo arba nukentėjusiųjų interesų užtikrinimą. ” 37
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių “ 23 taisyklė Bendruomenės sankcijų ir priemonių vykdymo pobūdis, turinys ir metodai nekelia grėsmės pažeidėjų ir jų šeimų privatumui arba orumui ir nesudaro sąlygų jų persekiojimui. Taip pat nepažeidžiama savigarba, ryšiai su šeima, ryšiai su bendruomene ir galimybei funkcionuoti visuomenėje. Imamasi priemonių pažeidėjui apsaugoti nuo įžeidimų, bereikalingo smalsumo arba viešumo. ” 38
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių “ 45 taisyklė Už bendruomenės sankcijų ir priemonių vykdymą atsakingų institucijų darbas papildomas panaudojant visus atitinkamus visuomenėje esančius resursus, ir tuo būdu šios institucijos įgalinamos panaudoti būdus, tinkamus pažeidėjų problemoms spręsti ir jų teisėms užtikrinti. Į šių tikslų įgyvendinimą taip pat maksimaliai įtraukiamos organizacijos ir visuomenės nariai. ” 39
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių “ 55 taisyklė Bendruomenės sankcijos ir priemonės vykdomos tokiu būdu, kad taptų kuo naudingesnės pažeidėjui. Jomis siekiama prisidėti prie prisitaikymui bendruomenėje svarbios asmeninės ir pilietinės raidos. Šiems tikslams tarnauja priežiūros ir kontrolės metodai. ” 40
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas ET Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstybėms narėms Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių “ 71 taisyklė Vykdymo metodai atskirai pritaikomi konkrečioms kiekvieno atvejo aplinkybėms. Todėl už sankcijų ir priemonių vykdymą atsakingos institucijos ir darbuotojai naudojasi teise veikti savo nuožiūra, tačiau tai neturi sudaryti sąlygų kieno nors diskriminavimui. 72 taisyklė Jei nustatoma, kad asmuo turi sankcijos arba priemonės vykdymui svarbių poreikių, teikiama asmeninė, socialinė ir nustatytos rūšies materialinė pagalba. ” 41
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas EUROPOS TARYBOS Ministrų Komiteto Rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006) 2 Dėl Europos kalėjimų taisyklių “ 5. Gyvenimas kalinimo įstaigoje turėtų kiek įmanoma labiau priartėti prie pozityvių gyvenimo visuomenėje aspektų. 6. Visas kalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo apribota laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę. <. . . > 102. 2. Įkalinimas jau pats savaime kaip laisvės atėmimas, yra bausmė, todėl režimas nuteistiems kaliniams neturi didinti kalinių kančių, būdingų įkalinimo metu. <. . . > 103. 2. Kuo greičiau po atvykimo, turi būti parengti pranešimai apie nuteistų kalinių asmeninę situaciją, kiekvieno iš jų bausmės atlikimo planai ir jų paleidimo rengimo strategija. ” 42
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas EUROPOS TARYBOS Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms-narėms Dėl lygtinio paleidimo (parolio) “ 3. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje dėka tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikaltimų visuomenėje mažinimo. 4 a. Norint sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, įstatymai lygtinį paleidimą turėtų leisti taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, įskaitant ir atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę”. 43
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Bausmių vykdymo tikslas, nuteistųjų integracijos prielaidos ir galimybės Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 41 str. 2 d. : “<. . . > 2. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. ” 44
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Teisingumas (iustitia) (teisingumas siaurąja prasme – kaip lygių teisių turėjimas) Visuomenė Iustitia distributiva Iustitia legalis Padalomasis Įstatyminis Teisingumas A 1 Pavieniai asmenys A 2 An B 1 Iustitia commutativa Išlyginamasis teisingumas B 2 Bn Pavieniai asmenys (mainų teisingumas) (Pagal Aristotelį, „Nikomacho etika“ ) Arthur Kaufmann. Problemgeschichte der Rechtsphilosophie. In: A. Kaufmann/W. Hassemer (Hrsg. ). Einführung in Rechtsphilosophie und Rechtstheorie der Gegenwart. München 1994, p. 45. 45
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal Aristotelį: Teisingumo branduolys yra lygybė. Tačiau lygybė nereiškia formalios lygybės (kaip vėliau pas I. Kantą), bet reiškia tam tikrą proporcingumą, geometriją, analogiją. Geometrija (gr. Γη, Gē – Žemė; μετρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius. „Lygybė” yra vidurkis tarp per daug ir per mažai. Kadangi lygybė yra vidurkis, tai ir teisė yra vidurkis, kažkas proporcionalaus. Nes proporcionalumas yra vidurkis, o teisingumas yra proporcionalumas. Proporcijai reikia tam tikro masto, analogijos. Šiuo mastu jam yra „vertingumas”. Įstatyminis teisingumas – atskirų asmenų įsipareigojimas prieš visumą (visuomenę). Išlyginamasis teisingumas – tai nelygių iš prigimties, bet lygių pagal įstatymą teisingumas. Jis reiškia absoliutų abipusiai teikiamų paslaugų lygybę (prekė ir jo kaina, žala ir jos atlyginimas) tarp visų, lygiųjų pagal įstatymą. Padalomasis teisingumas – tai santykinis teisingumas tarp žmonių grupių: suteikiant jiems atitinkamas teises ir pareigas, atsižvelgiant į vertingumą, sugebėjimus, poreikius (pvz. , skirtingas mokesčių tarifas, priklausantis nuo darbo užmokesčio dydžio, ar skirtingi darbo užmokesčio tarifai, 46 priklausantys nuo darbo stažo bei kvalifikacijos).
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Jau minėtas Vokietijos Konstitucinio teismo 1973 m. birželio 5 d. , vadinamasis „Lebacho nutarimas“ (BVerf. GE 35, 202): „Vertinant iš bendruomeninių pozicijų, socialinės valstybės principas reikalauja rūpesčio ir paramos tokioms socialinėms grupėms, kurios dėl asmeninio silpnumo ar kaltės, nesugebėjimo ar dėl socialinės atskirties negali asmeniškai ar socialiai skleistis; prie tokių priskirtini kaliniai ir iš įkalinimo įstaigų paleistieji. <. . . > Kalinamajam turi būti suteikiami gebėjimai ir valia gyventi atsakingai, jis turi išmokti įsitvirtinti laisvoje visuomenėje nenusikalsdamas, naudotis suteikiamomis galimybėmis ir įveikti kylančią riziką”. 47
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas: „<. . . > Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. <. . . > Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus <. . . >”. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „<. . . > Teisingumo principas yra universalus principas, kuris be kita ko suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir 48 neigiant kito asmens teisėtus interesus <. . . >”. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis.
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 str. 2 d. : “<. . . > 2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. <. . . >” Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 1 str. 2 d. : “<. . . > 2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. ” 49
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Laisvės atėmimu nuteistų asmenų pataisos priemonės (BVK 111 str. ) Režimas Darbas (BVK 112 -124 str. ) ( BVK 125 -135 str. ) Socialinė reabilitacija (BVK 136 -146 str. ) Bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas (BVK 147 -150 str. ) Taip pat ir specialių priemonių taikymas Taip pat ir nuobaudų bei paskatinimo priemonių skyrimas 50
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Tarybinė baudžiamoji teisė. Vilnius, 1972, p. 295: „Pataisyti nuteistąjį – reiškia išvaduoti jį nuo žalingų praeities atgyvenų, įskiepyti jam pagarbą socialistinei teisėtvarkai ir įtikinti jį, jog būtina nebedaryti nusikaltimų ir kitokių pažaidų. Perauklėjimas reiškia gilesnį nuteistojo sąmonės pakeitimą. Čia kalbama apie tai, kad vykdant paskirtą bausmę, buvęs nusikaltėlis pasidarytų tikru tarybiniu žmogumi, sąmoningu ir aktyviu socialistinės visuomenės nariu, kurio elgesį apspręstų ne baudžiamųjų įstatymų baimė, o paties įsitikinimai, aukšti komunistinės moralės principai“. 51
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas 1888 m. rusų mokslininkas I. A. Fojnickis knygoje „Mokymas apie bausmę“, rašydamas apie „dvasinę kalinių pataisą“ ironiškai pastebėjo, kad „įstaigų administracija, neturėdama tvirto objektyvaus kriterijaus, pagal kurį galėtų atpažinti vidinį kalinių pasitaisymą, apie tai buvo priversta spręsti pagal jų atsakymų kuklumą, pagal jų išorinį susitaikymą, tokiu būdu darbo su jais rezultatu buvo tai, kad jie virsdavo gerais kaliniais, o ne gerais žmonėmis“. Žr. Фойницкий И. Я. Учение о наказании. Москва, 2000, p. 63 (originalas – 1888 m. ). 52
Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai (paskaitos), dėst. Gintautas Sakalauskas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių Rec Nr. R (87) 3 aiškinamajame memorandume teigiama: „Žymi permaina požiūryje į kalinių priežiūrą įvyko dėl perėjimo nuo režimų, siekiančių paveikti kalinių pažiūras ir elgesį, prie modelio, paremto socialinių sugebėjimų ir asmeninių galimybių vystymosi skatinimu, kas perspektyvoje padėtų jiems sėkmingai grįžti į visuomenę. “ 2006 m. sausio 11 d. buvo priimtos naujos Europos kalėjimų taisyklės Nr. R (2006) 2. 53
- Slides: 53