SAMPROTAVIMAS IR ARGUMENTAVIMAS Pareng Ukmergs rajono Deltuvos pagrindins

SAMPROTAVIMAS IR ARGUMENTAVIMAS Parengė Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

SAMPROTAVIMAS • • Išvadų darymas (iš prielaidų); Protavimas; Galvojimas; Sprendimas.

ARGUMENTAVIMAS • ARGUMENTACIJA – tai teiginių (tezių) teisingumo įrodymas, argumentų pateikimas. • ARGUMENTAS (lot. argumentumįrodymo pagrindas) – įrodomąją tezę pagrindžiantis teiginys.

ARGUMENTAVIMAS • TEZĖ (gr. Thesis-teiginys, kuris turi būti įrodytas) – tai tas teiginys, mintis, kurią mes stengiamės perduoti kitam, t. y. įrodyti arba įtikinti. • ĮRODYTI – tai pademonstruoti tezės teisingumą, apeliuojant tik į žmogaus protą, nesirūpinant, ar adresatas ją priims, ar ne. • ĮTIKINTI – tai priversti adresatą priimti tam tikrą požiūrį. Todėl tenka daryti poveikį žmogaus jausmams, ne tik protui. • Įrodymas yra loginis tezės teisingumo patvirtinimas, o įtikinimas – retorinis. Todėl kalbėdami apie argumentavimą turime suprasti, kad argumentai gali būti ne tik loginiai, bet ir retoriniai.

ARGUMENTAVIMO STRUKTŪRA • Logiškas argumentavimas visų pirma turi tikslią, skaitytojui aiškią pagrindinę mintį, kurią teksto autorius nusprendė pateikti tam tikrai auditorijai. • Pagrindinė mintis argumentavimo tekste yra vadinama pagrindine teze. Visi kiti teksto elementai ją pagrindžia ir stiprina. • Jeigu argumentaciją įsivaizduotume kaip piramidę, tai jos viršūnėje būtų pagrindinė tezė, besiremianti antraeilėmis tezėmis (argumentais), kurios taip pat remiasi savais argumentais.

ARGUMENTAVIMO STRUKTŪRA Pagrindinė tezė – teiginys – pagrindinė teksto mintis 1 antraeilė tezė – 1 argumentas 1 A argumentas 1 B argumentas 2 antraeilė tezė – 2 argumentas 2 A argumentas 2 B argumentas 3 antraeilė tezė – 3 argumentas 3 A argumentas 3 B argumentas

10 pagrindinių argumentavimo teksto rašymo žingsnių • Pirmiausia, žinoma, reikia turėti svarstytiną klausimą (problemą) ir būti susirinkus visą reikalingą medžiagą.

1 žingsnis • Dar kartą perskaitykite visą surinktą medžiagą ir nustatykite pagrindines potemes/dalykus, kurie apjungtų Jūsų rastus argumentus.

2 žingsnis • Dabar panaudokite tas potemes kaip antraštes grupuodami/ sistemindami tyrimo duomenis (savo užrašus): a) dar kartą peržvelkite savo užrašus ieškodami svarbiausių argumentų, kurie siejasi su šiomis potemėmis, b) suskirstykite šiuos argumentus: vienoje lentelės pusėje surašykite tuos, kurie paremia Jūsų požiūrį, kitoje – tuos, kurie jam prieštarauja: 1) pasižymėkite trumpai, 2) nerašykite viso argumento žodis į žodį, perfrazuokite, taip išvengsite plagiavimo, kai rašysite tekstą.

2 žingsnis • Lentelės pavyzdys: Tema / klausimas Argumentai už [mano požiūrį] Argumentai prieš [mano požiūrį]

3 žingsnis • Nuspręskite, kokia bus Jūsų išvada.

4 žingsnis • Sudarykite detalų rašinio planą. Pasižymėkite, kokią informaciją rašysite kiekvienoje pastraipoje. Naudokite užrašų formą, nerašykite pilnais sakiniais (nors planas turi būti kiek galima išsamesnis!)

5 žingsnis • Pradėkite rašyti dėstymo dalį.

6 žingsnis • Kai parašysite dėstymą, peržvelkite tekstą šiais aspektais: a) ar pristatote argumentus, kurie oponuoja Jūsų požiūriui, kaip diskutuotinus ir galimai neteisingus? b) ar pristatote argumentus, kurie paremia Jūsų požiūrį, kaip nediskutuotinus arba kaip faktus? c) ar priešinamieji jungtukai aiškiai nurodo tas vietas, kur Jūs pereinate nuo priešingų argumentų prie parėmimo argumentų? d) ar vartojate siejamąsias frazes, nuorodas, įvardžius (tokius kaip "šis" arba "šie"), kad pastraipos būtų rišlios?

7 žingsnis • Parašykite įžangą.

8 žingsnis • Parašykite pabaigą.

9 žingsnis • Kai turėsite visą tekstą, peržvelkite jį šiais požiūriais: a) ar jis tvirtai paremia Jūsų pagrindinę išvadą? b) ar galite tekstą padaryti dar rišlesnį? c) ar Jūsų veiksmažodžiai tikslūs, tinkami? d) ar sakinių struktūra taisyklinga? e) ar nėra rašybos klaidų? f) ar skyryba tinkama? g) ar neplagijavote? (jei taip, perrašykite tą teksto dalį savais žodžiais arba pažymėkite, kad tai citata, parašydami kabutes ir nurodydami cituotą šaltinį)

10 žingsnis • Patikrinkite galutinį variantą ir rašykite švarraštį. (Pagal B. Daly ir D. Peterson metodiką: Writing Argumentative Essays. Victoria University of Technology, Melburne, 2002. – http: //www. santarosa. edu/~dpeterso/permanenethtml/tutorial)

Argumentavimo teksto schemos 3773 Įvadas 3 sakiniai 1 Pastraipa 7 sakiniai 2 Pastraipa 7 sakiniai Išvados 3 sakiniai

Argumentavimo teksto schemos 35553 Įvadas 3 sakiniai 1 Pastraipa 5 sakiniai 2 Pastraipa 5 sakiniai 3 Pastraipa 5 sakiniai Išvados 3 sakiniai

Diskusiniai ir nediskusiniai teiginiai • Reikia gerai suprasti, kurie teiginiai diskusiniai (ginčytini), o kurie ne. Štai šių sąvokų apibrėžimai ir pavyzdžiai: • Diskusinis (ginčytinas) teiginys • Teiginys, su kuriuo kiti žmonės gali sutikti arba nesutikti. (Toks teiginys dar gali būti vadinamas argumentu, teze, tvirtinimu, sprendimu, pagrindine mintimi, išvada. ) – Pvz. : Mokyklinės uniformos nereikalingos. • Nediskusinis (neginčytinas) teiginys • Teiginys, kurio niekas negali ginčyti, vadinamas faktu. – Pvz. : Žuvys gyvena vandenyje.

1 užduotis: pažymėkite v diskusinį (ginčytiną) teiginį: q Mokykla yra mokymo įstaiga. q Mokykloje privalo mokytis visi mokyklinio amžiaus vaikai. q Sėkmingam ir laimingam gyvenimui yra būtinas geras išsilavinimas. q Rūkymas kenkia sveikatai. q Augalai išskiria deguonį, kuris yra būtinas gyvybei žemėje palaikyti. q Gyvūnų žudyti negalima. q Žaisti kompiuterinius žaidimus yra naudinga. q Vilniaus senamiestis yra Europos kultūros paveldo dalis.

2 užduotis: Parašykite du teiginius (diskusinį ir nediskusinį) šiomis temomis: • Televizija. Tėvai. Mokykla. Liga. Etiketas. Prezidento rinkimai. • Užduotį atlikite taip: Televizija Neginčytina Ginčytina Televizijos programos vaikams prasideda nuo vidurdienio. Televizijos žiūrėjimas vaikams turi būti griežtai ribojamas.

Atliktas darbas galėtų atrodyti šitaip: Neginčytina Ginčytina Mokykla Mokytojai moko mokinius. Mokytojai ir mokiniai turi tas pačias teises. Liga Kiekvienam pasitaiko sunegaluoti. Susirgus būtina kreiptis į gydytoją. • Paryškinti žodžiai ir frazės rodo, kad Televizijos programos Televizijos žiūrėjimas prasideda nuo vaikams turikad būti griežtai Televizija teiginiai vaikams yravidurdienio. diskusiniai, t. y. ribojamas. Tik tėvai gali nuspręsti, autorius. Tėvai rašo ne faktus, o teigia savo auklėja savo vaikus. kurią mokyklą lankys jų Tėvai vaikai. nuomonę arba spėlioja. Etiketas Prezidento rinkimai • Tinkamo elgesio viešumoje taisyklių laikomasi iš tradicijos. Prezidentas renkamas dviem penkerių metų kadencijoms. Laikytis etiketo taisyklių šeimoje yra neprivalu. Prezidento rinkimai neturėtų būti apribojami kadencijų skaičiumi. Paryškinti žodžiai ir frazės rodo, kad teiginiai yra diskusiniai, t. y. kad autorius rašo ne faktus, o teigia savo nuomonę arba spėlioja.

Siejamieji žodžiai ir frazės (I) Pristatant temą Nurodant tikslą apie kalbant apie dėl o dėl šiuo klausimu galima sakyti iš dalies kiek tai susiję su todėl užtat (užtai) tuo tikslu dėl tos priežasties dėl to tam idant užuot taigi Aiškinant nes kadangi jog žinoma tikrai iš tikrųjų reikia pasakyti turime pripažinti faktiškai pavyzdžiui tarkim sakykim, kad štai antai šitaip kitaip tai yra vadinasi Nurodant pasekmes dėl tos priežasties todėl to tada taigi iš to seka to rezultatas

Siejamieji žodžiai ir frazės (II) Lyginant it lyg (lyg kad) kaip tarsi tartum (tarytum) negu nekaip nei nelyginant kaip palyginus tuo pačiu būdu panašiai vienodai taip pat lygia greta daugiau kaip daugiau nei (negu) svarbiau Supriešinant o bet tačiau arba…, arba negu kad kitaip negu priešingai atvirkščiai iš kitos pusės užuot kad ir kaip būtų tik (tai) vis dėlto vis tik vis tiek dar tuo tarpu Pridedant ir dar ir be to be kita ko taip pat lygiai taip antra (trečia…) toliau tada tuomet dar daugiau dar kartą vėl ir vėl vis iš naujo Nurodant sąlygas šiuo atveju kitu atveju esant tokioms aplinkybėms su sąlyga nepaisant neatsižvelgiant į jei nekreiptume dėmesio išskyrus kad ir kaip net jei(gu) jeigu jei ne net

Siejamieji žodžiai ir frazės (III) Rodant įsitikinimą tikrai akivaizdu žinoma be abejonės tikriausiai tikrų tikriausiai gali būti yra galimybė manytume galbūt turbūt lyg ir galėtume spėti kad ir keista, bet yra apgaulinga net ir taip dar mažiausiai kaip ir tikėtasi Rodant nuolaidą tegu(l) ir…, bet vis dėlto nors ir…, tačiau kad ir…, vis tik be to dar taip pat bet kuriuo atveju atsižvelgiant į tai net jeigu kad ir kaip būtų nepaisant tiesa, kad vis tiek akivaizdu vis dar pripažįstant Laiko sekai prieš tai anksčiau po to vėliau paskui tada pagaliau galų gale lig(i) iki to laiko kol kas kai tik kai tuo tarpu, kai kol(ei) kada tik vos tik tuo metu tuo tarpu dabar jau Loginei tvarkai ypač svarbiausia svarbu tai, kad štai kas svarbu mat tas…, anas tie…, anie vienas…, kitas kiek…, tiek čia…, ten ir…, ir ar…, ar arba…, arba nei…, nei nė net jei…, ir tada kad ir kaip (kur)…, vis tiek nuo… iki juo…, juo kuo…, tuo ne tik…, bet ir visiškai iš dalies kažkiek gerokai nemaža daugiausia dažniausia pirma…, antra…

Siejamieji žodžiai ir frazės (IV) Apibendrinant apskritai apibendrinant vienu žodžiu trumpai tariant kitaip sakant kitais žodžiais vadinasi tai yra tad taigi

Argumentų siejimo priemonės (jungtys) Pirmiausia Visų pirma Gali būti vartojama pirmajam parėmimo argumentui Antra Be to Dar daugiau Antrajam ir tolesniems argumentams. Taip pat labai svarbu ir tai, kad Noriu pridurti Galų gale Pagaliau Paskutiniam parėmimo argumentui (tai ne išvados jungtis!). Taip pat galima vartoti ir kitas siejimo frazes (be to, dar daugiau ir kt. ).

Išvadų siejimo priemonės (jungtys) Baigiant/Baigdamas(-a) Prieiname prie išvados Darome išvadą Apibendrinant reikia pasakyti, kad Trumpai tariant Taip/Tuo/Tokiu būdu/Taigi/Vadinasi Visos šios jungtys turi maždaug tą pačią reikšmę: jos vartojamos kaip ženklas (signalas), kad sakomas paskutinis teiginys, kuris pačiu bendriausiu būdu susieja visus parėmimo argumentus.

Kaip parodyti, kad išmanai abi klausimo puses? (I) • 1. Kai numanai, kokia yra priešinga nuomonė, bet jos nematei parašytos: Galėtų būti Kai kas Galbūt Gali būti sakoma tvirtinama teigtų gintų priešingą nuomonę teigiama reiškiamos pretenzijos . . . , kad. . . , jog. . . dėl. . . Tačiau…. . . . Vis dėlto. . . Kad ir kaip. .

Kaip parodyti, kad išmanai abi klausimo puses? (II) • 2. Kai matei kur nors parašytą priešingą nuomonę (I): įrodinėjama tvirtinama Buvo pareikšta laikomasi nuomonės argumentuojama manoma . . . , kad. . . Tačiau. . . . , jog. . . Vis dėlto. . . . dėl. . . Kaip (bebūtų/ beatrodytų). . . . .

Kaip parodyti, kad išmanai abi klausimo puses? (III) • 2. Kai matei kur nors parašytą priešingą nuomonę (II): ginčijamasi įtikinėjama Yra sakoma laikomasi pozicijų reikalaujama kovojama . . . , kad. . . Tačiau…. . . . . , jog. . . dėl. . . Vis dėlto. . . Kad ir kaip. .

Argumentavimo teksto dėstymo pastraipos • Po to, kai nuspręsite, ką žadate įrodyti, būsite pasirengę rašyti dėstymo pastraipas. Neužmirškite: 1. Parodyti abi problemos puses, įtraukdami argumentus, kurie oponuoja Jūsų požiūriui. 2. Vartokite abejojimo frazes pažymėti tiems teiginiams, kurie neparemia Jūsų pozicijos – pagrindinės išvados, kad parodytumėte, jog jie yra ginčytini ir galbūt netgi neteisingi. 3. Aiškiai nurodykite tą pastraipos vietą, kur įvyksta permaina: nuo oponuojančių argumentų pereinama prie paremiančių. Signalizuokite tą perėjimą priešinamaisiais jungtukais (bet, tačiau…) ir oponavimo siejamaisiais žodžiais (iš kitos pusės…)

Vienas iš būdų, kaip išdėstyti argumentus pastraipoje 1. Parašyti argumentus, kurie prieštarauja Jūsų požiūriui, pirmoje pastraipos dalyje. 2. Pavartoti abejojimo frazes, kad pažymėtumėte priešingus argumentus kaip ginčytinus ir manomai neteisingus. 3. Pavartoti prieštaravimo jungtis (tačiau, bet…), kad parodytumėte, kur jūs pereinate nuo priešingų argumentų prie tų, kurie paremia jūsų pagrindinę mintį. 4. Pavartoti išvardijimo jungtis (dar daugiau, be to, …), kad išvardintumėte argumentus, kurie paremia Jūsų požiūrį – pagrindinę išvadą.

Septynios didžiosios argumentavimo nuodėmės 1. 2. 3. 4. 5. Minimalus atsakymas į klausimą. Nesusijusios medžiagos naudojimas. Kartojimas to, ką pasakė kiti. Besaikis citavimas. Neteisingas kitos nuomonės interpretavimas. 6. Nuomonių reportažas vietoj argumentų. 7. Aiškių dalykų arba stiprių prieštaravimų ignoravimas.

Diskutavimo ir mąstymo strategijos (I) • Pavyzdžiai – atskiri atvejai, paaiškinantys (iliustruojantys) bendrą teiginį. • Analogijos – toks skirtingų dalykų lyginimas, kai vieno objekto ypatybės priskiriamos kitam objektui. • Abstrakcijos – idėjos, teorijos, sąvokos ar kitokie nematomi dalykai. • Priežastiniai ryšiai – vieno objekto poveikis kitam (pasekmės). • Liudijimai – pasirėmimas kitų žmonių nuomone (gali būti tiesa arba anekdotas). • Pastebėjimai – aptarimas to, ką kas nors yra pastebėjęs (apie kalbamą dalyką). • Patirtis – ką pats esu asmeniškai patyręs, išgyvenęs.

Diskutavimo ir mąstymo strategijos (II) • • • Pasakojimai - girdėti, skaityti ar paties sukomponuoti pasakojimai (jų tikslas – sukurti įtikinimo atmosferą). Silogizmas – teiginių susikirtimas (paprastai logiškas, bet ne visada gerai skambantis, pvz. : Sokratas yra žmogus; Sokratas yra išmintingas; visi žmonės yra išmintingi). Prielaidos – dalykai, kurie lieka nepasakyti, tačiau numanomi (jeigu jie - kad ir ne visai tokie, kokie iš tiesų yra (net ir tariami, išgalvoti) – būtų pasakyti, galėtų pakenkti argumentui). Indukcinė (įvedimo) logika – argumentai (faktai, pavyzdžiai, priežastys ir pan. ) išvardijami ir apibendrinami. Dedukcinė (išvedimo) logika – pasakoma tezė ir ji įrodoma (hipotezė – išbandymas). Patikimos žinios – būtina nuoroda į pripažintą žinių (ar galios) šaltinį.

Kompozicijos piramidė

Į(si)vertinimas “ 3 -2 -1” • ü ü ü • ü 3 dalykai, kurių išmokau (supratau): . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 dalykai, kurie man neaiškūs: . . . . . . . . . . . 1 dalykas, kurio dar nesuprantu: . . . . . .

NAMŲ DARBAS 1. Pasirink vieną temą: – – “Grožis išgelbės pasaulį” (F. Dostojevskis). Ar pritari šiai minčiai? “Mokyklinė uniforma – tikro mokinio vizitinė kortelė”. 2. Užrašyk bent po 5 argumentus “už” ir “prieš”.

GEROS DIENOS!!!

ŠALTINIAI • Z. Nauckūnaitės seminaro medžiaga. • Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. V. , 2002.