Salomja Nris Gim 1904 m lapkriio 17 d

Salomėja Nėris Gimė 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršuose. Mirė 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje

Svarbiausi gyvenimo faktai Gimė Kiršų kaime, Alvita valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj. ), netoli nuo tuometinės Vokietijos sienos, pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje. Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę. � Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas. �

MOKĖSI 1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. � Baigusi Vilkaviškio gimnaziją, 1924 m. S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką – psichologiją, �

Dirbo 1928 m. persikėlė į Lazdijus: nuo rugsėjo 1 d. Švietimo ministerijos paskirta Seinų „Žiburio“ gimnazijos neetatine mokytoja praktikantės teisėmis. Gyvendama Lazdijuose, S. Nėris dėstė gimnazijoje vokiečių kalbą, vadovavo literatų būreliui, padėdavo mokiniams rengti vakarus, taip pat dėstė kursuose suaugusiems vokiečių kalbą. � Nuo 1930 m. rugpjūčio 1 d. švietimo ministro įsakymu ji laikoma Seinų „Žiburio“ gimnazijoje etatinėje tarnyboje. Mokytojaujant Lazdijuose, 1930 m. liepos 3 d. , Mokytojų cenzo tikrinimo komisija pripažino S. Nėriai aukštesniosios mokytojos vardą ir teisę mokyti: a) aukštesniojoje mokykloje – lietuvių kalbos, b) vidurinėje mokykloje – lietuvių ir vokiečių kalbų. �

Gyveno 1931 m. apsigyveno Kaune, kur vertėsi pamokomis, redagavo lietuvių liaudies pasakas. � 1934 -1936 m. S. Nėris dirbo mergaičių gimnazijoje Panevėžyje. 1936 m. pabaigoje ištekėjo ir gyveno Paryžiuje iki 1937 m. Grįžusi į Lietuvą, S. Nėris buvo paskirta mokytojauti į Kauno trečiąją gimnaziją. Apsigyveno Palemone. � Kilus karui, S. Nėris buvo išvežta į Rusiją. 1944 m. grįžo į Kauną, bet sunkiai susirgo ir mirė Maskvos ligoninėje 1945 m. liepos 7 d. �

Žymiausi kūriniai Pavadinimas Metai Dainuok, širdie gyvenimą 1944 m. Laumės dovanos 1966 m Baltais takeliais bėga saulytė 1956 m. Kaip žydėjimas vyšnios 1978 m. Širdis mana – audrų daina 1959 m.

Žymiausias kūrinys Ketvirtuoju poezijos rinkiniu Diemedžiu žydėsiu(1938) S. Nėris įkopė į pačias kūrybos aukštumas. Tai yra paskutinė S. Nėries poezija Nepriklausomoje Lietuvoje. Už šį rinkinį poetė buvo pagerbta aukščiausia Lietuvoje - valstybine literatūros premija.

Šaltiniai � https: //lt. wikipedia. org/wiki/Salom%C 4%97 ja _N%C 4%97 ris#. C 5. A 0 eima (žiūrėta 2016 -04 -28); � http: //antologija. lt/author/salomeja-neris (žiūrėta 2016 -04 -28); � http: //antologija. lt/about_text/salomeja-nerisdiemedziu-zydesiu (žiūrėta 2016 -05 -05);

Ačiū už dėmesį. Laurynas Gudaitis LKNUC 8 Kl. . . zaploxe 0@gmail. com