Nyyos filosofija Saha nv avatu O saha nv

Nyāyos filosofija

Saha nāv avatu Oṃ saha nāv avatu saha nau bhunaktu saha vīryaṃ karavāvahai tejasvi nāv adhītam astu mā vidviṣāvahai | Om śāntiḥ Tesaugo mudu Jis, Tebus mudviem patenkintas! Dirbkiva iš peties, Tegu nušvinta mudviem pažinimas! Ir tenebus tarp mudviejų nesantaikos. Aum, ramybė, ramybė!

Įvadas sāṃkhya-yoga, nyāya-vaiśeṣika, mīmāṃsā-vedānta. Etimologija: žodis nyāya kilo nuo šaknies nī (nayati) – „vesti, vadovauti, kreipti“ arba nuo priešdėlio ni bei šaknies i (eti) – „įeiti, atsitikti, atsekti“. Nyāya kaip daiktavardis – „taisyklė, principas, sistema, būdas, įstatymas“. Nyāyos mokykla siekia suformuluoti principus ir nusistatyti taisykles, kurių dėka tikrovė yra pažini. Nyāyos mokyklą pirmiausiai domino pažinimo teorija, logika bei argumentavimo būdai bei jų struktūros. Chronologiškai galima išskirti: 1) senąją nyāyą (prācīnanyāya II a. pr. Kr. – XII a. ), kurios pradžia yra tekstas „Nyāya sūtra“ bei 2) naująją nyāyą (navyanyāya XII-). Naujosios nyāyos pradininku laikomas Gaṅgeśa, sukūręs „Tattvacintāmaṇi“.

Senoji nyāya 1) Nyāyos užuomazgų galima atrasti įvairiuose tekstuose gerokai iki „Nyāya sūtros“ sukūrimo. Pvz. , „Śatapathabrāhmaṇoje“ minimi įvairūs brāhmaṇų ginčai dėl ritualų, pvz. , ginčytasi kaip kreiptis į Indrą jam aukojant: ar Mahendra (Maha Indra) ar tiesiog Indra. Brāhmaṇose minimi klausėjas (praśnin), apklausėjas (abhipraśnin) bei klausimų sprendėjas (praśnavivāka) liudija apie egzistavusią diskusijų praktiką (brahmodya). 2) Žodis nyāya pirmąkart minimas ritualiniame tekste „Baudhāyana Śrautasūtroje“, kur nyāya reiškia metodą, taisyklingą būdą atlikti aukojimą. Tekste „Āpastamba Dharmasūtra“ minimi nyāyavidaḥ (taisyklių žinotojai). 3) Nuo VII-VI a. pr. Kr. Indijoje vyksta śramaṇų judėjimas, šiuo laikotarpiu smarkiai diskutuojama įvairiais klausimais, išsiplėtoja dialogo-diskusijos žanras (vākovākya). 4) Nyāya dažnai dar vadinta tarkavidyā (svarstymo žinios) arba ānvīkṣikī (tyrimas).

Sisteminga nyāyos darśanos pradžia laikomas tekstas – „Nyāya sūtra“ (II a. pr. Kr. – IV a. ). Jos autoriumi laikomas Gautama Akṣapāda (akiapėdis). „Nyāya sūtra“ susideda iš 5 dalių (adhyāya), kurių kiekviena dalinama į du skyrius (āhnika), iš viso apie 528 sūtrų. Pagrindiniai „Nyāya sūtros“ komentarai: 1) Vātsyāyanos „Nyāyabhāṣya“ (V-VI a. ) ; 2) Uddyotakaros „Nyāyavārttika“ (VII a. ); 3) Vācaspatimiśra „Tātparyaṭīkā“ (IX a. ); 4) Bhāsarvajña „Nyāyabhūṣaṇa“ (IX a. ); 5) Jayanta Bhaṭṭa „Nyāyamañjarī“ (X a. ); 6) Udayanos „Tātparyapariśuddhi“ (XI. a. ).

Nyāyos mokyklos tikslas išdėstytas pirmoje sūtroje (1. 1. 1. ): Pažįstant tikrovės pradus, ateina aukščiausias gėris (Tattvajñānāt niḥśreyasa adhigamaḥ). Išdėstoma 16 pradų (tattva-padārtha), kurie sudaro žinojimą (jñāna): 1) pažinimo būdas (pramāṇa); 2) pažinimo objektas-pažinys (prameya); 3) abejonė (saṃśaya); 4) tikslas (prayojana); 5) pavyzdys (dṛṣṭānta); 6) nuostata-dogma (siddhānta); 7) samprotavimo dalis (avayava); 8) svarstymas (tarka); 9) užtikrinimas (nirṇaya); 10) debatas (vāda); 11) ginčas (jalpa); 12) priekabės (vitaṇḍa); 13) klaidingas pagrindas (hetvābhāsa); 14) apsimetimas-sofizmas (chala); 15) tuščias atkirtis (jāti); 16) prieštaringa pozicija (nigrahasthāna).

(1. 1. 2. ) Iš eilės nykstant klaidingam žinojimui (mithyājñānā), trūkumui, veikimui, gimimui bei kančiai, atitinkamai dėl išnykimo [pasiekiamas] išsilaisvinimas (apavarga) (duḥkhajanmapravṛttidoṣamithyājñānānām uttarottarāpāye tadanantarā pāyāt apavargaḥ) 1) Pažinimo būdas (pramāṇa). (1. 1. 3. ) Nyāya pripažįsta 4 pažinimo būdus: a) patyrimas (pratyakṣa); b) samprotavimas (anumāna) c) autoritetingas liudijimas (śabda) d) palyginimas-analogija (upamāna). (1. 1. 4. ) Patyrimas atsiranda sąlytyje tarp juslinės galios ir objekto (indriyārthasannikarṣa); jis yra neįvardinamas (avyapadeśyam); nesvyruojantis (avyabhicāri) bei apibrėžtas (vyavasāyātmakam). (1. 1. 5. ) samprotavimas gali būti iš priežasties (pūrvavat), iš pasekmės (śeṣavat) arba bendrai matomas (sāmānyatodṛṣṭaṃ).

(1. 1. 6. ) Palyginimas – tai dalyko žinojimas, dėka jo panašumo su anksčiau žinomu dalyku. (1. 1. 7 -8. ) Autoritetingas liudijimas gali būti arba matomo objekto arba nematomo (dṛṣṭārthatvāt) 2) Pažinimo objektas-pažinys (prameya) (1. 1. 9 -22. ) Iš viso yra 12 pažinimo objektų: 1) savastis (ātman); 2) kūnas (śarīra); 3) juslės (indriya); 4) daiktai (artha) 5) intelektas (buddhi); 6) protas (manas); 7) veikimas (pravṛtti); 8) trūkumas (doṣa); 9) persikūnijimas (pretyabhāva); 10) pasekmė-vaisius (phala); 11) kančia (duḥkha); 12) išsilaisvinimas (apavarga). Savasties pažinimo ženklai yra 1) geismas (iccha) 2) neapkanta (dveṣa) 3) valia (prayatna) 4) malonumas (sukha) 4) kančia (duḥkha); 5) žinios (jñāna). Veikimo kilmė – tai kalba, intelektas ir kūnas (pravṛttiḥ vāgbuddhiśarīra ārambhaḥ).

3) abejonė (saṃśaya) (1. 1. 23. ) Išskiriamos 5 abejonių rūšys. 4) Tikslas (prayojana) (1. 1. 24. ) Tikslas yra siekiamas objektas (yam artham adhikṛtya pravartate tat prayojanam). 5) Pavyzdys (dṛṣṭānta) (1. 1. 25. ) Pavyzdys – tai paprasto [žmogaus] ir išmanančiojo sutarimas kuriuo nors klausimu (laukikaparīkṣakāṇāṃ yasmin arthe buddhisāmyam saḥ dṛṣṭāntaḥ). 6) Nuostata-dogma (siddhānta) (1. 1. 26) Nuostata – tai tvirtinimas pagrįstas tradiciniu mokymu (tantra), susitarimu ar prielaida (tantrādhikaraṇābhyupagamasaṃsthitiḥ siddhāntaḥ).

7) samprotavimo dalys (avayava) Aristotelio samprotavimų (silogizmų) logika. 1) Visi žmonės yra mirtingi (didžioji prielaida) 2) Sokratas yra žmogus (mažoji prielaida) 3) Sokratas yra mirtingas (išvada). Visi žmonės (vidurinysis narys) Mirtingas (didysis narys-predikatas) Sokratas (mažasis narys-subjektas). Samprotavimas yra teisingas, jeigu subjektas apibendrinamas viduriniojo termino, o šis predikato.

Pañcāvayava (penki nariai) Samprotavimas niekada nepradedamas bendruoju atveju. Samprotavimo teisingumas negali būti formalus, bet turi būti pagrįstas kitais pažinimo būdais, pvz. , patyrimu arba autoritetingu liudijimu. Samprotavimas remiasi atlikta indukcija bei dedukcija. 1) teiginys kurį reikia įrodyti (pratijñā): „ant kalno yra ugnis“ (parvatovahnimān); 2) pagrindas (hetu): „dėl to, kad yra dūmai“ (dhūmāt) 3) pareiškimas (udāhārana): pareiškimas susideda iš apibendrinimo (vyāpti) „kur yra dūmai, ten yra ugnis“ (yatra dhūmaḥ, tatra vahniḥ) bei pavyzdžio (dṛṣṭānta): „gaminant valgyti“ (pacyate). 4) pritaikymas (upanaya): „Yra toks atvejis“ (tathā cāsau). 5) išvada (nigamana): „Dėl to ant kalno yra ugnis“ (tasmāt tathā parvatovahnimān). Subjektas (pakṣa) – kalnas; predikatas (sādhya) – ugnis; pagrindas (hetu)– dūmai. Nyāyos samprotavimas pagrįstas debatavimo praktika ir dėl to at.

1) Vyāsa yra nemirtingas (pratijñā). 2) Nes praktikuoja jogą (hetu). 3) Tik praktikuojant yogą, tampama nemirtingu (vyāpti), pvz. , rišis Agastya yra nemirtingas (dṛṣṭānta). 4) Šiuo atveju, Vyāsa praktikavo yoga (upanaya). 5) Todėl Vyāsa yra nemirtingas (nigamana). 8) Svarstymas (tarka) (1. 1. 40. ) Neišaiškinto dalyko priežasčių nustatymas (avijñātattve arthe kāraṇopapattitaḥ tattvajñānārtham uhaḥ tarkaḥ) 9) Užtikrinimas (nirṇaya) (1. 1. 41. ) Sprendimo priėmimas svarstant priešingas pozicijas (vimṛśya pakṣapratipakṣābhyām arthāvadhāraṇam nirṇayaḥ)

10) Debatas (vāda) Debatas – tai pokalbis, kuriame užimamos priešingos pozicijos. Viena tvirtina, o kita prieštarauja remdamasi pažinimo būdais ir svarstymu bei pasitelkiant penkianarį samprotavimą. Tai neturi prieštarauti bendroms nuostatoms. Debate visada siekiama tik tiesos. 11) Ginčas-barnis (jalpa) Tai pokalbis, kuriame tvirtinama ir prieštaraujama sofizmais, tuščiais atkirčiais bei remiamasi prieštaringa pozicija. Tokiame pokalbyje siekiama paneigti kitą tik dėl laimėjimo bei šlovės. 12) Priekabės (vitaṇḍā) Pokalbis, kai vienas iš dalyvių nepateikia savo pozicijos, bet siekia kitą sumenkinti sofizmais, tuščiais atkirčiais ir t. t.

13) Klaidingas pagrindas (hetvābhāsa) Samprotavime blogai panaudotas pagrindas. Išskiriamos penkios rūšys. a) Išplaukia kelios išvados, b) prieštaringas, c) pasikartojantis, d) reikalaujantis įrodymo e) negaliojantis dėl laiko. 14) Apsimetimas-sofizmas (chala); (1. 2. 10 -17. ) Sofizmas gali būti dėl žodžio (nava kambala), dėl rūšies ir dėl metaforos. 15) Tuščias atkirtis (jāti) Dėl panašumų ir nepanašumų palaikoma priešinga pozicija. Pvz. , Proponento tezė: „Garsas yra neamžinas, nes skirtingai nuo eterio jis atsiranda“. Oponentas: „Kodėl garsas nėra amžinas, jeigu jis yra klausos patyrimas nepanašus į puodą? “

16) Prieštaringa pozicija (nigrahasthāna) Nesuderinama pozicija dėl visokeriopų prieštaravimų ir sofizmų. „Kas nėra kokybė, yra substancija, kadangi nėra nieko išskyrus spalvą (o spalva yra kokybė)“

Nyāyakusumāñjali Tezės, kurias Udayana siekia paneigti: 1) 2) 3) 4) 5) Nėra jokios antgamtines priežasties egzistuoti kitam pasauliui. Gali būti kitas pasaulis, kuriame nebūtų Dievo. Yra įrodymų, kad Dievo nėra. Jeigu Dievas ir yra, jis nesąlygoja mūsų pažinimo. Nėra argumentų pagrįsti Dievo egzistavimą.