Martynas Mavydas pirmosios lietuvikos knygos autorius XVI amiaus

Martynas Mažvydas – pirmosios lietuviškos knygos autorius

XVI amžiaus Prūsija (Mažoji Lietuva) Politiškai priklausoma nuo Lenkijos, palaikomi neblogi santykiai su Lietuva.

tek ka as izm Mažvydas ės sm gie Bi ve blijo rti s ma i entor ius 10 d ky ievo mų įsa na elem tos Gimė ne vėliau kaip 1520 m. , mirė pratarmė 1563 -05 -21 Kūrybinis palikimas yra turtingesnis (apie jį paskaitysite žemiau esančiose skaidrėse), tačiau šis žmogus rių e t labiausiai žinomas kaip pirmosios Poekstai t lietuviškos knygos autorius pratarmė

Žinotini žodžiai Kultas – tikėjimas, religija. Epigrama – sen. Graikijoje susiformavęs trumpas eilėraštis, vėliau – savarankiškas kam nors skirtas pamokomojo, giriamojo arba peikiamojo turinio eiliuotas kūrinys Akrostichas – eiliuotas kūrinys, kurio eilučių pradinės raidės, skaitant iš viršaus į apačią, sudaro žodį ar posakį. Katekizmas – krikščioniško tikėjimo ir moralės pagrindų išdėstymas (dažnai klausimų atsakymų forma); knyga, kurioje glaustai išdėstyti krikščionių tikybos pagrindai.

Mažvydo raštai Giesmė šv. Ambraziejaus ir šv. Augustino (Karaliaučius, 1549 m. ) - nedidelė trijų giesmių knygelė. Katekizmo prasti žodžiai (Karaliaučius, 1547 m. )

Giesmės krikščioniškos ( dvi dalys, Karaliaučius, 1566 m. , 1570 m. ). Pirmoji Giesmyno dalis išleista jau po Mažvydo mirties, joje pasirašo kaip leidėjas, antroji irgi priskiriama Mažvydui, nors ją galutinai parengė Baltramiejus Valentas. Trylika lotyniškai rašytų laiškų.

Pirmoji lietuviška knyga 79 psl. , išleista 200 -300 egz. , atspausdinta daugiausiai gotikiniu šriftu, sudaryta iš kelių dalių.

Pradedama lotyniška epigrama, skirta LDK. Pratarmėje kunigams kritikuojama katalikų bažnyčia, pabrėžiama katekizmo, kaip tikėjimo pradžiamokslio, nauda. Elementoriuje pirmąkart pateikiama abėcėlė, pritaikyta lietuvių k. garsams reikšti. Lietuviškai pavadinamos raidės skaitytinės, balsės - balsinės, dvibalsės - dvibalsinės ir priebalsės - sąbalsinės ar sambalsinės. Patį katekizmą sudaro 10 Dievo įsakymų, poterių tekstas, keli Biblijos vertimų fragmentai, daugiausiai vietos skiriama giesmėms (jų 11), kartu pateikiamos ir natos. Pratarmėje kreipiamasi į 3 skirtingus skaitytojų sluoksnius (valstietį, kunigą ir poną). Nurodoma, kad krikščionių Dievo išpažinimas yra prievolė, t. y. sąmoningas savo ir šeimynos pareigos suvokimas. Minimi pagonių kaukai, žemėpačiai ir laukasargiai menkinami, įvardijami kaip velnio žabangai, įtrauksią „amžintojon tamsybėn”.

Pasaulio tvarkos samprata, autorystės įrodymas Katekizme ne tik supažindinama su tikėjimo tiesomis, bet ir nuolatos pabrėžtinai teigiama pasaulio tvarka: Visi luomai, visi žmonės turi Dievo jiems skirtą vietą pasaulio sandaroje, o kuo socialiai aukštesnė žmogaus padėtis, tuo didesnė ir atsakomybė, tuo daugiau iš jo reikalaujama. Akrostichai: Lietuviškoje katekizmo pratarmėje yra įrašytas Mažvydo vardas: pradedant trečiąja eiliuoto teksto eilute, iš pirmųjų raidžių susideda MARTJNVS MASVJDJVS. Akrostichas įrodė tik menamą Mažvydo autorystę.

Reikšmė Mažvydo katekizmas – lietuvių kultūros pradžios simbolis. Lietuvių kultūra egzistavo ir anksčiau, tačiau rašyto žodžio, knygos atsiradimas – tai jau kultūros brandos ženklas. Būtent todėl katekizmo pasirodymo data – 1547 m. – yra itin reikšminga kaip nacionalinės kultūros pradžios simbolis.