RATIJOS PRADIA LIETUVOJE n n Martynas Mavydas 1510

RAŠTIJOS PRADŽIA LIETUVOJE n n Martynas Mažvydas (1510 – 1563) Abraomas Kulvietis Stanislovas Rapalionis Baltramiejus Vilentas

MARTYNAS MAŽVYDAS Martynas Mažvydas - lietuvių literatūros pradininkas, 1547 m. parengęs ir Karaliaučiuje išleidęs pirmąją lietuvišką knygą. M. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. M. Mažvydo giesmynas buvo pagrindas vėlesniems lietuviškiems protestantų giesmynams, leistiems Mažojoje Lietuvoje.

n M. Mažvydo veikalai davė pagrindą visų kanonizuotų senosios lietuvių literatūros žanrų: elementoriaus, katekizmo, giesmyno su gaidomis, maldų knygelės, Biblijos tekstų vertimo, taip pat originalių prakalbų ir dedikacijų žanrų tolesniam • Pirmoji lietuviška vystymuisi Lietuvoje. knyga buvo ne katekizmas, kaip įprasta jį vadinti, o gana sudėtinga rašto ir tikybos pagrindų mokymo knyga.

“PRAKALBA”: Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit. Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti. Regėti to norėjo savo akimis, Taip ir išgirsti savo ausimis. Jau nūn, ko tėvai niekada neregėjo, Nūn šitai vis jūsump atėjo. Veizdėkit ir dabokitėsi, žmones visos, Šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos. Maloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit, O jūsų ūkiuose šeimyną mokykit. Sūnūs, dukterys jūsų tur tatai mokėti, Visa širdžia tur tą Dievo žodį mylėti. Jei, broliai seserys, tuos žodžius nepapeiksit, Dievą Tėvą ir Sūnų sau mielu padarysit Ir pašlovinti po akimis Dievo būsit, Visuose daiktuose palaimą turėsit. Šituo mokslu Dievą tikrai pažinsit Ir Dangaus karalystosp prisiartinsit.

“KATEKIZMAS”:

ŠVIETIMO EPOCHA Literatūros apžvalga

ŠVIETIMAS- 18 a. Europoje ir Šiaurės Amerikoje kilęs visuomeninis kultūrinis, politinis judėjimas, intelektualinis sąjūdis. Šio sąjūdžio atstovai vadinami švietėjais.

ŠVIETIMO EPOCHOS BRUOŽAI : n Domėjimąsis visuomenės problemomis. n Kosmopolitizmas - teorija, teigianti, kad n n n žmogaus tėvynė yra visas pasaulis, o tautiniai skirtumai yra nereikšmingi. Laisvamanybė. Geresnės valstybinės santvarkos projektai. Prietarų, religinio nepakantumo, žmonių išnaudojimo, neteisingų įstatymų smerkimas.

KRISTIJONAS DONELAITIS Kristijonas Donelaitis – vienas įžymiausių lietuvių rašytojų pasaulietinio turinio literatūros pradininkas, padėjęs pagrindus realistinei krypčiai.

K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis.

POEMA “METAI” K. Donelaičio “Metai”- europinės reikšmės poema. Tai vaizdingas pasakojimas apie lietuvių būrus, jų buitį, papročius, tikėjimą. Šie dalykai atskleidžiami per žmogaus ir gamtos paralelę: kiekvienas metų laikas turi atitikmenį žmogaus gyvenime.

Kūrybos bruožai: 1. Svarbiausias kūrybos faktorius buvo tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. 2. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis. 3. Kalba natūrali, liaudiška, kuri jam buvo sava. 4. Didelį dėmesį skyrė lietuvių kalbai ir ja rūpinosi. 5. K. Donelaičio demokratiškumas, artimumas lietuviams baudžiauninkams.

. Epochos, kurių bruožus galime rasti “Metuose”: n n n REALIZMAS: gamtos ir žmogaus gyvybingumas, tikrovės pojūtis. BAROKAS: siejasi su gamtos gaivališkumu, jo kaitos dėsniu; gyvenimo trumpumo motyvas, mirties triumfas. KLASICIZMAS: simetrija, taika, charakterio ir laiko vienovė, hekzametras, didaktika. ŠVIETIMAS: griežti moraliniai vertinimai, noras paaiškinti gyvenimo reiškinių priežastis. RENESANSAS: krikščioniškoji etika, liaudies kūrybos tradicijos, kintanti Lietuvos kaimo realybė.

Kontekstai: 1. Socialinis: Smerkiama socialinė nelygybė, klasių, kultūrų skirtumai. Vaizduojami ponų ir būrų santykiai. 2. Tautosakinis: Buities vaizdai atsiduria pirmajame, stambiajame plane. Būrai rauda liaudies dainų stiliumi. Parodomas pasakotojo susižavėjimas lietuvių liaudies audėjomis ir audiniais, detalizuojama, kuo ir kaip vilkėjo būrai. Gamtos ir žmogaus vienovė, ypač paukščių gyvenimas panašus į žmogaus. Iš tautosakos paimtas lakštingalos balso atkartojimas, putpelės šaukimas šienauti. Aprašomi būrų papročiai (vestuvių tradicijos), minimi muzikos instrumentai, valgiai XVIIIa. viduryje. Detalizuojami būrų darbai, akcentuojamas jų kalbos eiliškumas.

3. Religinis: Vardas Selmas gali būti kildinamas iš Biblijos išminčiaus Saliamono vardo. Minimi biblijiniai personažai: Adomas ir Ieva, jų vaikai. Prisimenama Biblijos Senojo Testamento Dovydo psalmė apie žmogaus būties trapumą, yra biblinių pranašysčių. Nutolimas nuo Dievo – žmogaus nelaimių priežastis. Pati poema – Dievo garbinimas: jam už viską dėkojama, nuolat jaučiama Dievo parama, jo buvimas šalia.

Ištrauka iš poemos “Metai” Ant žiemos narsai jau vėl rūstaudami grįžta, Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint. Vei kaip ant ežerų visur langai pasidaro, Lygiai kaip antai stikliorius įdeda stiklą.

Apžvalgą kūrė: Agnė Janonytė, Aidas Janulis, Merūnas Glebavičius, Roberta Iškauskaitė 3 G klasė