CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS Civilinis teisinis santykis 1 Civilinio

CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS

Civilinis teisinis santykis 1. Civilinio teisinio santykio samprata 2. Civilinio teisinio santykio elementai 3. Civilinė subjektinė teisė ir pareiga 4. Civilinė subjektinė teisė ir interesas 5. Civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas 6. Pagrindinės civilinių teisinių santykių rūšys

Civilinio teisinio santykio samprata Civilinis teisinis santykis - tai: civilinės teisės subjektų (t. y. vienas kitam nepavaldžių fizinių ar juridinių asmenų) teisinis ryšys, dėl materialinių (turto) ar asmeninių (neatsiejamai susijusių su asmenybe) vertybių, susaistantis juos tarpusavyje susijusiomis teisėmis ir pareigomis, kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisės normomis nustatytomis valstybės prievartos priemonėmis.

Civilinio teisinio santykio elementai Subjektai Objektas Turinys Forma

Faktinio ir teisinio santykio problema Civilinis teisinis santykis - teisinio reguliavimo rezultatas ar teisinio reguliavimo mechanizmo elementas ? Teisės norma Juridinis faktas Subjekto A teisė Teisinis santykis Subjekto B pareiga Subjektų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

Civilinė subjektinė teisė Du subjektinės teisės apibrėžimo aspektai: subjektinė teisė nustato jo turėtojo leistino elgesio ribas; subjektinė teisė suteikia galimybę reikalauti atitinkamo elgesio iš pareigas turinčių asmenų (reikalavimo teisė).

Subjektinės teisės turinys Prof. P. Vitkevičius (vadovėlyje “Civilinė teisė”) subjektinę teisę apbrėžia kaip galimo (leistino) teisės normomis nedraudžiamo elgesio ribą, o jos turinį atskleidžia per tris subjektinės teisės turėtojo galimybes: • veikti pačiam, • reikalauti veikimo iš kitų, • imtis priemonių ginti ir saugoti savo teisę. Prof. Karl Larenc (vadovėlyje ”Allgemeiner Teil des deutschen Bu“rgerlichen Rechts“ , 1980 m. p. 184) pažymi, kad subjektinės teisės yra jo turėtojo poreikių tenkinimas, tačiau kaip šios teisės požymį nurodo, jos teisinę galią, suteikiančią jos turėtojui teisinę valdžią įpareigoto asmens atžvilgiu. Tai ir kontinentinės, ir anglų saksų doktrinai charakteringas požiūris į subjektinės teisės esmę, kuri atskleidžiama per jos tikslą, funkcijas ir teisines galimybes šiems tikslams ir funkcijoms įgyvendinti.

Civilinė subjektinė pareiga Subjektinė pareiga nustato įpareigoto civilinio teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio ribas. Privalomas elgesys koresponduoja su reikalavimo teise, t. y. įpareigotas asmuo veikia reikalavimo teisę turinčio asmens naudai.

. Civilinė subjektinė teisė ir interesas (Interesse (lot. dalyvauti) 1)svarbus, rūpimas dalykas; reikalas, nauda; 2) domėjimasis kuo nors). Teisės teorijos ir civilinės teisės atstovai interesą sutapatina su poreikiais ir jų tenkinimu.

Intereso terminas LR CK normose Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. (Civ. kod. 1. 2 str. ) 2. 12 straipsnis. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta […] 2. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos [. . ]

Intereso ir subjektinės teisės santykio traktavimas mokslinėje literatūroje Teisės pripažinti interesai – juridiniai interesai. Teisėti interesai (kai intereso turėtojas jo įgyvendinimui įgyja subjektinę teisę). Juridiškai reikšmingas interesas (kai intereso turėtojas neturi subjektinės teisės, bet įstatymas gina jo interesą). Е. А. Крашенниников. Интерес u субьектное гражданское право. Правоведение. 2000. № 3. (с. 133 -141): Minėtas E. Krašeninikov kritikuoja Jeringą (Geist des ro“mischen Rechts auf den verschiedenen Stufen seiner Entwicklung, 2 Aufl. Leipzig, 1871. Teil 3, Abt. 1. S. 328, 338. ) ir kitus (pvz. , Tolstojų Joffe), kurie interesą laikė pagrindiniu subjektinės teisės elementu. E. Krašeninikov teigia, jei interesas ir subjektinė teisės sutaptų, tai išnykus interesui turėtų išnykti ir subjektinė teisė. (35 p. ) Intereso terminą rusų teisės moksle pirmasis pritaikė Šeršenėvičius 1912 m. ”Teisėtas interesas – tai juridiškai leistinas ir valstybės užtikrinamas, objektyviojoje teisėje atsispindintis arba išplaukiantis iš jos prasmės subjekto siekis naudotis konkrečia socialine vertybe …. “Мальков А. В. Субьектное право и законный интерес. Правоведение. 2000. № 3. с. 31

2. 34 straipsnis. Viešieji ir privatieji asmenys 1. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. 2. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t. ). 3. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

1. 78 straipsnis. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai […. ] 4. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. 5. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). 1. 87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas 1. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. 2. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. 1. 116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis […] 4. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais.

Pagrindinė išvada Teisėtas interesas - egzistuoja ir kaip subjektinės teisės substancija, ir kaip savarankiškas teisinis reiškinys.

Civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas Teisės norma Teisinis faktas Teisės subjektas Civilinis teisinis santykis Teisės subjektas

Teisiniai faktai Faktai ir teisiniai faktai Teisinių faktų klasifikacija Veiksmai Teisėti veiksmai sandoriai Juridiniai poelgiai Administraciniai aktai Neteisėti veiksmai Įvykiai Paprasti įvykiai Nenugalima jėga (force majeure) CK 6. 212 str.

KVAZISUTARTYS IR KVAZIDELIKTAI

Pagrindinės turtinių civilinių teisinių santykių rūšys Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai Romėnų teisė skyrė daiktinius (actiones in rem) ir asmeninius ieškinius (actiones in personem). Remiantis tuo padalijimu, subjektinės teisės buvo pradėtos klasifikuoti į daiktines ir asmenines (prievolines). Žr. plačiau: I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. V. , 1996 m. 116 p.

Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai Civiliniai teisiniai santykiai į daiktinius ir prievolinius skirstomi pagal santykio objektą ir teisę turinčio subjekto teisių į objektą įgyvendinimo būdą. Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas (ar jam prilygintas turtas), o teisę turintis subjektas savo teises į daiktą įgyvendina pats be kitos santykio šalies (trečiųjų asmenų) veiksmų. Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę, nukreiptą į kitą teisinio santykio dalyvį (šalį). Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais.

Absoliutiniai ir santykiniai (reliatyviniai) santykiai Lot. absolutus - besąlyginis, neapibrėžtas Absoliutinio civilinio teisinio santykio teises turintis subjektas jas įgyvendina pats savo veiksmais, o visi asmenys turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų trukdančių šias teise įgyvendinti. Todėl įpareigotų subjektų ratas konkrečiai neapibrėžtas. Lot. relativus - santykinis, sąlygiškas Santykiniame santykyje abi šalys yra aiškiai apibrėžtos. Teises turinčio subjekto teisės įgyvendinimas priklauso nuo įpareigoto subjekto veikimo.