Antikos teatras Dramos kilm Graik drama kilo i

Antikos teatras

Dramos kilmė Graikų drama kilo iš dievo Dioniso kulto. Pasak mitų Dionisas yra laimės ir negandų, džiaugsmo ir kančių, gyvybės ir mirties davėjas ir dievas. Kartu jis ir vyno ir svaigaus linksmumo dievas. Šio dievo garbei keturis kartus metuose buvo švenčiamos Dionisijų šventės. Norėdami būti panašesni į dievo palydovus satyrus ir silėnus apeigų dalyviai mūvėdavo keistomis kaukėmis, ožkų ir stirnų kailiais, karstėsi vijokliais, lapų vainikais. Šiose apeigose glūdėjo vaidinimo pradmenys.

Pagrindinės žanrinės formos: Tragedija n Komedija n

Komedija kilo iš apeiginių žaidimų ir dainų. Tikėta, kad nešvankios ir juokingos dainos skatina derlingumą.

Tragedija Pirmoji tragedija Tespido buvo sukūrta 534 m. Pr. Kurį laiką choro partija buvo svarbiausia kūrinio dalis. Savo atėjimu ir išėjimu choras žymėjo veiksmo pradžią ir pabaigą.

Teatras ir aktoriai Senovės graikų teatras primena didžiulę areną po atviru dangumi. Pusračiu į kalną kilo suolai žiūrovams. Vaidinama buvo apskritimo formos aikštėjeorchėstroje, kurios viduryje Dioniso aukuras. Ilgą laiką spektakliai buvo suvokiami kaip dievo garbinimo elementas, todėl prieš jį Dioniso žynys aukodavo aukas. Už orchėstros buvo skėnė, kurioje aktoriai ruošdavosi vaidinimui. Vėliau prie jos buvo įrengta pakyla , kuri laikui bėgant tapo tokia , kokią matome šiandien.

Graikų teatre buvo naudojami įvairūs įrenginiai. Pavyzdžiui mechanizmas panašus į kraną, galėjo nuleisti į orchėstrą dievus ar herojus. . .

Dramaturgų varžybos Didžiųjų Dionisijų metu Atėnuose vykdavo dramaturgų varžybos. Per šventes rodytos tik naujos dramos. Vieną kartą suvaidinti tekstai būdavo atiduodami saugoti į miesto archyvą. Per vienas šventes galėjo rungtis trys poetai. Kiekvienas turėjo parašyti tris tragedijas ir satyrų dramą. Tris dienas Atėnų publika žiūrėdavo tragedijas, o ketvirtąkomedijas. Teisėjų kolegija išrinkdavo geriausią tragediją. Laimėtojas laimėdavo gebenių vainiką.

Didieji dramaturgai Aischilas (525 -456 m. pr. Kr. ) n Sofoklis (496 -406 m. pr. Kr. ) n Euripidas (480 -406 m. pr. Kr. ) n

Aischilas Tai pirmasis žymus graikų tragikas, kūręs pergalingų graikų karų su persais epochoje. Šis dramaturgas varžybose 13 kartų laimėjo pirmąją vietą. Aischilo dramos didingos , įtaigios , veikėjai- dievai , pusdieviai, herojai. Tragedijos priežastimi tampa jų išdidumas, pavydas, kerštingumas. Tragedijose atsispindi ryškus dramaturgo tikėjimas pasaulio darna ir pastovumu. Aischilo “Oristėja”-vienintelė šiandien žinoma visa trilogija.

Iš trilogijos apie Prometėją išliko tik vidurinioji drama “Prikaltasis Prometėjas”, vaizduojantis , kaip baudžiamas titanas pavogęs iš Olimpo ugnį ir atnešęs ją žmonėms.

Sofoklis Tai daugiausia laurų pelnęs dramaturgas , net 24 kartus nugalėjęs tragikų konkurse. Sofoklis buvo išvaizdus, visur išlaikąs saiką ir harmoniją, ginąs moralę. Jis buvo ne tik tragikas , tačiau ir buvo išrinktas Atėnų jūrų sąjungos iždo valdytoju. Sofoklis parašėp per 120 dramų , iš kurių šiandien žinomos tik 7. Sumažinęs choro vaidmenį ir įvedęs trečią veikėją, jis išryškino pagrindinį dramos elementą-veiksmą. Sofoklio dramų centre tragiškas individo likimas, todėl jo kūriniai vadinami ir charakterių tragedijomis.

Euripidas Skeptiškas , modernių pažiūrų Euripidas nebuvo taip šlovinamas , kaip Sofoklis. Vržybose jo dramos laimėjo tik 5 kartus. Tačiau vėlesniais laikais jo kūriniai labai vertinami. Todėl jo dramų išliko daugiausia- net 18. Euripidas ypač dėmesingas žmogaus vidiniam pasauliui, tad vaizduoja individų išgyvenimus. Bene žinomiausia Europido drama yra “Medėja”.