TAISYKLINGA LAIKYSENA PARUO VISUOMENS SVEIKATOS PRIEIROS SPECIALIST ZINA

  • Slides: 10
Download presentation
TAISYKLINGA LAIKYSENA PARUOŠĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTĖ ZINA PILIČIAUSKIENĖ

TAISYKLINGA LAIKYSENA PARUOŠĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTĖ ZINA PILIČIAUSKIENĖ

TAISYKLINGA LAIKYSENA – GEROS SVEIKATOS ATSPINDYS Taisyklinga kūno padėtis yra tiesiogiai susijusi su fizine

TAISYKLINGA LAIKYSENA – GEROS SVEIKATOS ATSPINDYS Taisyklinga kūno padėtis yra tiesiogiai susijusi su fizine žmogaus sveikata. Ji labai svarbi žmogaus išvaizdai ir gerai savijautai. Šių dienų standartiniai taisyklingos laikysenos reikalavimai yra: tiesus kaklas, ne per daug iškelta galva, šiek tiek į priekį atstatyta krūtinė, atpalaiduoti pečiai, klubai vienodame aukštyje, tiesios kojos ir pėdos, stuburas, natūraliai sudarantis „S“ formą. Esant taisyklingai laikysenai vidaus organai yra taisyklingos padėties: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis ir žarnynas veikia normaliai. Teisingi laikysenos įpročiai gerina gyvenimo kokybę, didina darbingumą, mažiausiai vargina einant, sėdint ar stovint, rašant ir skaitant.

ĮDINGOS LAIKYSENOS PADARINIAI • Ydinga laikysena gali sukelti nugaros ir krūtinės skausmą. Esant netaisyklingai

ĮDINGOS LAIKYSENOS PADARINIAI • Ydinga laikysena gali sukelti nugaros ir krūtinės skausmą. Esant netaisyklingai padėčiai kurie raumenys gauna daugiau, o kiti – mažiau, krūvio, todėl vieni pervargsta ir siunčia nerviniais kanalais signalus. Taip mes pajuntame skausmą. Gali būti, kad netaisyklingoje padėtyje funkcionuojantis raumuo nuolat dirgins (užspaus) nervą ir vėl jusite skausmą. • Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus skundžiasi virškinimo sistemos sutrikimais, tačiau atlikus reikiamus tyrimus paaiškėja, kad jokių pakitimų nėra. Tokiu atveju reikėtų pažvelgti į veidrodį. Prieš save išvysite žmogų, kurio pečiai atsikišę į priekį, krūtinė šiek tiek įdubusi, o nugaroje – kuprelė. Štai jums ir atsakymas – ydinga jūsų laikysena neleidžia normaliai funkcionuoti jūsų skrandžiui, kasai, kepenims, žarnynui. Pavyzdžiui, jei dirbate sėdimą darbą, valgote prie žemo stalo pasilenkęs, ir skundžiatės virškinimo sutrikimais – laikas imtis priemonių jūsų laikysenai gerinti. • Be šių sutrikimų ydinga laikysena taip pat gali sukelti sąnarių skausmus, širdies ligas, daryti įtaką kūno svoriui, emocinei būklei. Kad visi išvardinti simptomai jūsų nekamuotų ir negąsdintų, reikia jiems užkirsti kelią. Išeitis yra tik viena – taisyklinga laikysena bei reguliarios mankštos. Pagrindinis mankštos pratimas – taisyklinga laikysena, todėl plačiau aptarsime kaip reikia taisyklingai stovėti, vaikščioti, sėdėti ir gulėti.

TAISYKLINGA STOVĖSENA • Taisyklinga laikysena parodyta paveikslėlyje (A). Svarbu stovint neatkišti pilvo ir nesikūprinti

TAISYKLINGA STOVĖSENA • Taisyklinga laikysena parodyta paveikslėlyje (A). Svarbu stovint neatkišti pilvo ir nesikūprinti (B). Tokio tipo ydinga laikysena paplitusi labiausiai. Tačiau norėdami išsitiesti, stovėdami negalime visiškai išlyginti juosmeninės lordozės (linkio strėnų srityje) nes tada pasikeičia mūsų kūno masės centro vieta ir dėl to turime atkišti galvą į priekį (C). Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus dubenį per daug atkiša į priekį. Tada formuojasi kuprelė (D).

TAISYKLINGA STOVĖSENA • Jeigu tenka ilgai stovėti, rekomenduojama maždaug kas 10 minučių keisti pozą

TAISYKLINGA STOVĖSENA • Jeigu tenka ilgai stovėti, rekomenduojama maždaug kas 10 minučių keisti pozą perkeliant kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos. Stuburą bei galvą visada laikykite tiesiai, pečius atpalaiduotus. Ilgiau stovėdami šiek tiek sulenkite kelius ir, jeigu įmanoma, atsiremkite nugara į sieną. Svarbu, kad kūno svoris pakaitomis persikeltų nuo vienos ant kitos kojos. • Eidami turime įsivaizduoti, kad kojos yra išaugusios iš mūsų liemens vidurio, dėl ko juda nugaros, pilvo, šlaunų ir kojų raumenys. Rankos turėtų ritmingai judėti iš pečių, o galvą reikėtų pakelti aukštyn. Retai išvysime gatvėje taip einančių žmonių. Dažniausiai matome susikūprinusius, žiūrinčius sau po kojomis praeivius. Retai kurio ir rankos juda. Derėtų prisiminti, kad ėjime dalyvauja visas mūsų kūnas, ne tik kojos.

TAISYKLINGA SĖDĖSENA • Sėdint svarbu, kad stuburo pagrindas būtų ant kietos ir tiesios kėdės,

TAISYKLINGA SĖDĖSENA • Sėdint svarbu, kad stuburo pagrindas būtų ant kietos ir tiesios kėdės, nugara prigludusi prie kėdės atlošo, pilvas neatpalaiduotas, pečiai tiesūs, galva pakelta aukštai (bet ne užversta). Kojos turi remtis į grindis visa pėda, keliai sudaryti 90 laipsnių kampą. Jei dirbate sėdimą darbą ir be pertraukos ant kėdės praleidžiate keletą valandų, nepamirškite pasekti save ir pastebėti, ar nesukniumbate kėdėje, ar neatsilošiate tiek, kad beveik gulite. Ir nemėginkite to pateisinti poilsiu. Kur kas geriau ilsėtis atsistojus ir einant bent keliasdešimt metrų. • Jei jūs darbe naudojatės kompiuteriu, turite žinoti, kad atstumas nuo jūsų akių iki ekrano turi būti ne mažiau kaip 60 cm. Nepamirškite, kad galite prisitaikyti kėdės aukštį, kompiuterį perkelti į patogesnę vietą, kad nereikėtų sėdėti nuolat pasisukus. Taip pat atkreipkite dėmesį į ranką, su kuria valdote pelę. Plaštaka, dilbis ir alkūnė turi būti visiškai padėti ant stalo!

TAISYKLINGAS GULĖJIMAS Žmogus vidutiniškai 6– 8 valandas praleidžia miegodamas. Labai svarbu, kad tuo metu

TAISYKLINGAS GULĖJIMAS Žmogus vidutiniškai 6– 8 valandas praleidžia miegodamas. Labai svarbu, kad tuo metu kūnas būtų taisyklingoje padėtyje, nes tik taip jis galės pailsėti, o jūs nubusite žvalūs ir puikiai išsimiegoję. Geram miegui jums reikalingas kietas, bet elastingas čiužinys, kuris leistų dubens ir pečių kaulams natūraliai išsilenkti. Nenaudokite didelių pagalvių. Visiškai pakanka mažos ir minkštos pagalvėlės, kuri turi būti tik po galva ir jokiu būdu ne po pečiais! Stenkitės gulėti ant dešiniojo šono, kad nespaustumėte širdies.

LAIKYSENOS KOREAGAVIMAS • Įvertinkite savo laikyseną: nusirenkite ir atsistokite priešais veidrodį. Kritiškai pažiūrėkite į

LAIKYSENOS KOREAGAVIMAS • Įvertinkite savo laikyseną: nusirenkite ir atsistokite priešais veidrodį. Kritiškai pažiūrėkite į galvą, palyginkite kairiojo ir dešiniojo pečių padėtį, atkreipkite dėmesį, ar abu klubai vienodame aukštyje. Pamėginkite perkelti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos – taip bus aišku, kuriai kojai tenka daugiau svorio. Padarykite išvadas ir imkitės priemonių – mankštos, plaukimo. • Derėtų suprasti, jog jei jūsų laikysena yra ydinga, iš karto imtis intensyvių treniruočių gali būti klaidinga, nes tokiu atveju pratimus atliksite netaisyklingai ir stiprinsite tuos raumenis, kurie ir taip gauna per didelį krūvį. Reikėtų pasitarti su specialistu, geriausia – kineziterapeutu, kuris objektyviai įvertins jūsų ydingą laikyseną, patars ir pamokys pratimų, sudarys mankštinimosi planą. Gali būti, kad prieš pradedant mankštintis prireiks atlikti keletą masažų, nes jei jūsų raumenys pertemti, jų stiprinti negalima, kadangi galite sutraumuoti ne tik raumenis, bet ir patempti raiščius ar sausgysles. Masažas atpalaiduoja raumenyną, todėl po reikiamo skaičiaus masažų puikiai matomi laikysenos ypatumai, kurie gali būti koreguojami fiziniais pratimais.

LAIKYSENOS KOREAGAVIMAS

LAIKYSENOS KOREAGAVIMAS

KODĖL SVARBI MOKINIŲ SVEIKATA MOKYKLOJE? • Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Todėl

KODĖL SVARBI MOKINIŲ SVEIKATA MOKYKLOJE? • Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Todėl mokykloje sveikatos ugdymo tikslas – padėti mokiniams įgyti visuminę sveikatos sampratą, ugdytis sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius bei nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti vaikus rinktis sveiką gyvenimo būdą. • Sveikatos ugdymas – kryptingai ir sąmoningai įtvirtina teigiamą nuostatą į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoja sveikos gyvensenos įpročius, gilina žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus. Sveikatos ugdymas bus veiksmingesnis, įsitraukus visai mokyklos bendruomenei į bendras sveikatinimo veiklas – sportavimą, mankštinimąsi, iškylavimą, sveiko maisto mugių organizavimą. • Ugdant sveikatą, svarbu numatyti, kaip žmogus sveikos gyvensenos reikalavimus geba susieti su gyvenimo praktika, su kiekvieno mokinio konkrečiais poreikiais, individualia patirtimi, pasinaudoti sukauptomis kitų ugdymo sričių žiniomis, jas pritaikant kasdieniame gyvenime. • Galiausiai mūsų sveikata, tai ir visos tautos, valstybės turtas, kurio dėka žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Tik tokiu būdu veikdami, išugdysime harmoningai sveiką bei pilnavertį šalies pilietį.