POVANDENINI APARAT ISTORIJA JUSTINA ZOKAIT KLAIPDOS GEDMIN PROGIMNAZIJA

POVANDENINIŲ APARATŲ ISTORIJA JUSTINA ZOKAITĖ KLAIPĖDOS GEDMINŲ PROGIMNAZIJA 2015

OKEANOGRAFIJA, ARBA MOKSLAS APIE VANDENYNUS, PASIŽYMI SENA IR TURTINGA PRAEITIMI. VANDENYNUS NE VIENĄ ŠIMTMETĮ TYRINĖJO DAUGYBĖ AMERIKOS IR VAKARŲ EUROPOS MOKSLININKŲ, INŽINIERIŲ BEI KELIAUTOJŲ, TARP KURIŲ NEMAŽAI BŪTA ARBA NUOTYKIŲ MĖGĖJŲ, ARBA PAPRASČIAUSIŲ AVANTIŪRISTŲ. SIŪLAU Į ŠIO MOKSLO RAIDĄ PAŽVELGTI IŠ ISTORINĖS PERSPEKTYVOS.

1882 METAI: PASTATYTAS PIRMASIS OKEANOGRAFINIŲ TYRINĖJIMŲ LAIVAS 1882 metais JAV Žvejybos komisijos (U. S. Fisheries Commission) garlaivis „U. S. S. Albatross“ pradėjo savo jūrinę tarnybą. Pastatytas Delavero valstijoje esančiame Vilmingtono mieste, jis buvo pirmasis specialiai vandenynams tirti sukurtas laivas. Remiantis Smitsono instituto Nacionalinio gamtos istorijos ataskaita, „Garlaivis „Albatrosas“, kuris buvo pastatytas keliauti po viso pasaulio vandenynus ir giliausių jūrų rajonų tyrinėjimo darbams atlikti, prisidėjo prie mūsų žinių apie jūrų žuvis praturtinimo, kaip joks kitas laivas“. Pavyzdžius, kurie buvo surinkti per jo 38 metų tarnybos Atlanto ir Ramiajame vandenynuose laiką, dar ir šiandien aktyviai naudoja atitinkamų sričių specialistai.

1934 METAI: SUKURTA PIRMOJI BATISFERA Amerikiečių gamtininkas Viljamas Bybas lynais pritvirtintoje batisferoje buvo nuleistas į 923 metrų gylį. Jis kartu su partneriu Otisu Bartonu buvo pirmojo žmonijos istorijoje vandenyno gelmėms tirti skirto povandeninio aparato, kurio viduje galėjo būti žmogus, įgulos narys. Bendradarbiaudamas su amerikiečių inžinieriumi Bartonu ir gavęs Nacionalinės geografijos draugijos finansinę paramą, Bybas sukonstravo batisferą – bemotorį plieninį rutulio pavidalo aparatą, kuris lynais būdavo nuleidžiamas iš laivo. Bybo ir Bartono rekordinis nusileidimas į gelmes, kurį jie atliko 1934 m. rugpjūčio 15 d. , truko tik penkias minutes. Nepaisant tokios trumpos viešnagės gelmėse, šis rekordas išsilaikė iki pat 1945 metų, kai tas pats Bybas savo paties sukonstruotu povandeniniu aparatu, jo pavadintu bentoskopu, nusileido į 1372 metrų gylį

1954 METAI: NUSILEIDIMAS Į VANDENYNO GELMES SAVAEIGIU AUTONOMINIU POVANDENINIU APARATU 1954 metais prancūzas Žoržas Uo ir jo tėvynainis Pjeras Anri Vijmas netoli Vakarų Afrikos pakrantės povandeniniu gelmių tyrimo aparatu „FNRS-III“ nusileido į 4041 metrų gylį. Tai buvo pirmasis autonominio (prie laivo jokiais lynais nepririšto) savaeigio povandeninio aparato nusileidimas su žmonėmis viduje. Prancūzijos karo laivyno suprojektuotas povandeninis gelmių tyrimo aparatas „FNRS-III“ buvo batiskafas (jo pavadinimas kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: „gilus“ ir „valtis“). Tai yra visiškai autonomiškas, motorizuotas, į dideles gelmes galintis nusileisti povandeninis aparatas. Jo įgulos kabina savo išvaizda panaši į batisferos kabiną, tik korpusas yra povandeninio laivo pavidalo.

1960 METAI: BATISKAFAS „TRIESTE“ IŠTIRIA MARIANŲ ĮDUBĄ 1960 metais Marianų įdubą tyrinėjęs batiskafas „Trieste“ pasinėrė, kaip manoma, į pačią giliausią jos vietą – 10 912 metrų gylį. Tą pačią sritį 1998 metais tyręs japonų povandeninis tiriamasis aparatas išmatavo 10 938 metrų gylį. Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje į rytus nuo Marianų salų esanti Marianų įduba yra pati giliausia žinoma pasaulinio vandenyno dalis. Ji yra apie 2 550 km ilgio ir vidutiniškai 69 km pločio. Batiskafo „Trieste“ įgulą sudarė šveicarų okeanografasinžinierius Žakas Pikaras ir JAV Karinio jūrų laivyno leitenantas Donas Volšas. Pastarasis, grįžęs iš kelionės į pačią giliausią „Čalindžerio gelme“ vadinamą vandenyno vietą, sakė: „Dugnas pasirodė šviesus ir švarus, padengtas uostomojo tabako spalvos dumblo sankaupomis“. Vyrai dugne išbuvo dvidešimt minučių – kilti į viršų juos privertė iliuminatoriuje atsiradęs įtrūkimas.