Povandenini laiv istorija Jorinta Ramanauskait Giedr Leonaviit Klaipdos

Povandeninių laivų istorija Jorinta Ramanauskaitė, Giedrė Leonavičiūtė Klaipėdos Gedminų progimnazija 2015

Istorija �Manoma, kad pirmojo povandeninio laivo eskizą 1578 m. sukūrė britas, vienos smuklės savininkas, matematikas ir mokslo mėgėjas Viljamas Bornas (William Bourne), bet šis projektas nebuvo įgyvendintas. Bornas pirmasis pateikė suprantamą aprašymą, kaip dirba povandeninis laivas: kintant laivo svoriui vandens atžvilgiu arba, kitaip tariant, keičiant tankį galima laivą laikyti vandens paviršiuje ar nugramzdinti gilyn. Jis sugalvojo, kad galima pritaisyti odines „kišenes“, kurios arba prisipildo vandens ir laivas nugrimzta, arba vanduo iš jų išstumiamas, ir laivas pakyla. Bornas aprašė tik povandeninio laivo idėją, bet jokios schemos nepateikė. Schema pagal aprašymus buvo nubraižyta vėliau.

Pirmasis povandeninis laivas �Pirmas povandeninis laivas buvo nuleistas į vandenį 1620 m. Jį sukonstravo olandų išradėjas Kornelijus van Drebelis (Cornelius van Drebbel). Jo povandeninis laivas buvo medinė valtis, apvyniota vandeniui nepralaidžia oda, ir vamzdis orui patekti. Variklio, be abejo, nebuvo – laivas plaukdavo irklų, iškištų laivo šonuose, pagalba. Pirmą kelionę laivas atliko su 12 irkluotojų Temzės upėje ir išbuvo panėręs 3 val. Deja, piešinių, kaip atrodė šis povandeninis laivas, neišliko.

� 1634 m. prancūzų pastorius Marinas Mersenas (Marin Mersenne) iškėlė teoriją, kad povandeninis laivas turėtų būti cilindro formos ir pagamintas iš vario. Jo galai turi būti nusmailinti, kad laivas būtų greitesnis, plauktų pirmyn, atgal ir nereiktų jo apsukti.

Rotterdam Boat � 1653 m. prancūzo De Son sukurtas 22 metrų ilgio laivas „Rotterdam Boat“ tikriausiai buvo pirmas povandeninis prietaisas, sukurtas karo tikslams. Idėja buvo tokia, kad laivas priplauks nepastebėtas po vandeniu ir pramuš skylę priešininkų laive. Šį laivą turėjo varyti spyruoklinio mechanizmo prisuktas irklas, bet mechanizmas buvo toks silpnas, kad laivas net nepajudėjo iš vietos.

� 1696 m. matematikos profesorius Denisas Papinas (Denis Papin) bandė sukonstruoti 2 povandeninius aparatus. Jis pirmas panaudojo oro siurblius išorinio ir vidinio slėgio išlyginimui. Laivą turėjo varyti burės plaukiant paviršiumi ir irklai – po vandeniu. Tačiau niekam neparodžius susidomėjimo šiomis konstrukcijomis, jos nebuvo baigtos.

� 1729 m. anglų dailidė Natanielis Simonsas (Nathaniel Symons) sukūrė vienvietį pramoginį povandeninį aparatą. Įlipus žmogui, aparatas būdavo užsandarinamas ir nusileisdavo po vandeniu. Ten pabūdavo 45 min. ir iškildavo.

� 1773 m. kitas anglas Džonas Dejus (John Day) sukonstravo povandeninį aparatą su nuimamu akmeniniu balastu, kuris buvo pritvirtintas žiedais prie korpuso ir galėjo būti atkabinamas iš vidaus. Šis aparatas veikė gana gerai, bet tik sekliuose vandenyse. Paskatintas sėkmės jis pastatė didesnį laivą. Prikabinus akmenų balastą, laivas paniro, bet negrimzdo toliau. Buvo prikabintas sunkesnis balastas – laivas pasileido į dugną kaip akmuo ir sudužo, net nespėjus atkabinti balasto.

� Pirmas karinis povandeninis laivas buvo „Vėžlys“ (ang. 'Turtle) – rankų jėga varomas sferinis prietaisas, sukurtas amerikiečio Deivido Bušnelio (David Bushnell). Kovinio povandeninio aparato idėja buvo tokia: tokiu laivu priplaukiama po priešo laivu, pragręžiama anga jo dugne ir įdedami sprogmenys su laikrodiniu detonatoriumi. 1776 m. šis laivas bandė susprogdinti britų laivą, bet nepavyko, nes neišėjo pragręžti laivo dugno, kadangi britų laivo korpusas buvo apsiūtas variniais lakštais. Laivą vairavo seržantas Ezra Lee. Po nepavykusios operacijos Lee sutriko, laivas staigiai iškilo į vandens paviršių ir buvo pastebėtas bei apšaudytas, tačiau sugebėjo pasprukti.

� 1798 m. Robertas Fultonas, negarsus amerikietis aktorius, gyvenęs Paryžiuje, iš savo lėšų sukonstravo povandeninį laivą „Nautilus“, skirtą kariniams tikslams (prancūzų armijai prieš anglus). Laive buvo jungiamos dvi varomosios jėgos: burė, kuomet laivas plaukia vandens paviršiuje ir rankomis sukamas sraigtas, kuomet laivas nugrimzdęs po vandeniu. Laivas galėdavo išbūti po vandeniu iki 6 valandų (vėdinama buvo per kyšantį iš vandens vamzdį) ir išvystydavo 4 mazgų greitį.

� 1815 m. anglas Tomas Džonstonas (Thom Johnstone) dalyvavęs Fultono eksperimentuose ir vertinęs pastangas prancūzų armijos naudai, manoma, buvo pasamdytas pastatyti 30 metrų ilgio povandeninį laivą suplanuotam Napoleono Bonaparto išlaisvinimui iš tremties Elbos saloje. Tačiau Napoleonas, nebaigus statyti šio laivo, mirė. � 1855 m. Wilhelm Bauer sukonstravo Rusijai 15 metrų ilgio povandeninį laivą „Diable Marin“ („Jūrų velnias“). Šis povandeninis laivas panėręs buvo 134 kartus, o įspūdingiausias panirimas buvo caro Aleksandro II karūnacijos šventės metu. Į laivą sulipo 60 vyrų, 4 iš jų turėjo muzikos instrumentus (orkestras) ir po vandeniu atliko tautinį himną. Himną puikiai galėjo išgirsti stebėtojai ant kranto.

� 1861 m. Villeroi, pasirašęs kontraktą su JAV jūrų laivynu, pastatė tuo metu patį didžiausią povandeninį laivą: 14 metrų ilgio „Aligator“, varomas 16 irkluotojų ir rankomis sukamu metro skersmens propeleriu. Priplaukus priešo laivo, į jo korpusą naras įdeda sprogmenis. Tai buvo pirmasis povandeninis laivas, panaudotas JAV kariniame laivyne.

� 1885 m. prancūzas Claude Goubet sukonstravo dvivietį povandeninį laivą, varomą baterijomis. Tačiau tai buvo labai nerangus ir nemanevringas, pasisekimo neturėjęs laivas

� 1904 m. prancūziškas povandeninis laivas Aigette – pirmasis, kuris buvo varomas dyzeliniu varikliu, o gilyn nirdavo varomas elektriniu. Dyzelinis kuras mažiau lakus nei benzinas, todėl ir buvo imtasi plačiau jį taikyti povandeninių laivų technikoje. � 1905 m. pasirodė pirmasis vokiečių povandeninis laivas U-1, 42 m ilgio, 239 tonų laivas, greitis vandens paviršiuje 11 mazgų, panėrus – 9 mazgai. 1908 m. pagaminta U-1 kopija dvynukas U-2. Galų gale ir Vokietijos lavai įgavo pasisekimą. � 1916 m. vokiečiai sukūrė galutinį variantą, I Pasauliniam karui skirtą povandeninį laivą. Tai 70 m ilgio, sveriantis apie 1500 t, greitis 15 – 8 mazgų, ginkluotė: du 150 mm denio kulkosvaidžiai ir amunicija, 19 torpedų, 56 žmonių įgula. Buvo suplanuota pagaminti 47 U-Boat laivus, tačiau iki 1918 m. karo paliaubų buvo pagaminti tik 9.

� 1932 m. povandeninių laivų gamyboje pasižymi ir japonai. Japonija ima gaminti trijų klasių povandeninius laivus: I-kreiseriai (tokio dydžio kaip vokiečių U-kreiseriai), RO pakrančių laivai ir HA serijos smulkūs laivai. Taip pat japonai pirmieji užsiėmė povandeninių laivų, gabenančių skraidymo aparatus, kūrimu ir gamyba. Pirmasis toks buvo 2243 tonų, 97 metrų ilgio I-5. � 1943 m. – Vokiečių povandeniniame laive U-264 buvo įmontuotas kyšantis vamzdis. Jo pagalba buvo tiekiamas oras į variklį, o tai leido valdyti laivą negiliai panėrus ar perkrauti akumuliatorius. Vamzdį jūreiviai pavadino šnorkeliu. � 1944 m. – Vokiečių U-791 įdiegta vandenilio peroksido kaip alternatyvaus kuro sistema.

� 1953 m. – JAV pristato lašo formos povandeninį karo laivą „Albacore“. Tokiu būdu sumažintas vandens pasipriešinimas ir išvystomas didesnis plaukimo greitis bei manevringumas. „Albacore“ buvo tik demonstracinė versija, o pirmas tokios klasės bei naujoviško dizaino povandeninis laivas buvo JAV karinis „Skipjack“ 1958 m.

� 1959 m. – JAV karo laivas „George Washington“ buvo pirmasis pasaulyje atominis povandeninis laivas su įrengta balistine raketa. � 1960 m. – povandeninis laivas „Triton“ pirmasis apiplaukė Žemės rutulį per 48 dienas. � 2000 m. – JAV jūrų laivynas išbandė „Avenger“. Tai mini povandeninis laivas (18 metrų), uždaru ciklu veikiančiu varikliu, varomu dyzeliniu kuru ir skystu deguonimi.

Povandeninių laivų nuotraukos