Savo žmonai, kuri vėl sako: „šiandien vakarienei sasyskos“ - bet šį vakarą ji namie, o ne kažkur su kitu!
Savo vyrui, kuris šį vakarą vėl kėpso ant sofos kaip didelė rudeninė bulvė - bet jis su manimi namie, o ne šlaistosi kur nors po barus!
Savo paaugliams vaikams, kurie ir vėl niurna, jog reiks plauti indus - bet jie su mumis namuose, užuot šlaistęsi po gatves!
Mokesčiams, kuriuos moku, nes tai reiškia, kad turiu darbą!
Už truputį veržiančius drabužius, nes tai reiškia, kad turiu pakankamai valgio!
Už veją, kurią reikės nušienauti, už langus, kuriuos reikės išvalyti, už lataką, kurio kiaurymes reikės užtaisyti, nes tai reiškia, kad aš turiu namus!
Už visas dejones ir bambėjimus ant valdžios, nes tai reiškia, kad šalyje yra žodžio laisvė!
Už vietą mašinų stovėjimo aikštelės pakrašty, nes tai reiškia, jog aš galiu vaikščioti ir esu laimingas, galėdamas susisiekti mašina!
Už mano didžiulę sąskaitą už šildymą, nes tai reiškia, jog man nešalta!
Už močiutę, kuri bažnyčioje stovi man už nugaros ir giedodama pjauna pro šalį, nes tai reškia, kad aš galiu girdėti!
Už krūvą skalbinių, kuriuos reikės išlyginti, nes tai reiškia, kad turiu ką pasikloti ir kuo apsivilkti!
Už nuovargį ir paskaudusius raumenis dienos pabaigoje, nes tai reiškia, Kad galėjau drūčiai padirbėti!
Už žadintuvą, zirziantį kiekvieną ankstų rytą, nes tai reiškia, kad esu gyvas ir galiu eit į darbą!
Dėkoju žmonėms, su kuriais pašėlusiai leidžiu laiką, nes su jais smagu ir įdomu!
Ir galiausiai ačiū už gausybę el. laiškų, nes jie reiškia,