Heraklis ir jo ygdarbiai Heraklio gimimas Heraklio atsiradimas
Heraklis ir jo žygdarbiai
Heraklio gimimas • Heraklio atsiradimas buvo neatsitiktinis – Dzeusas ruošėsi dievų ir nemirtingųjų gigantų kovai, o pusdievis Heraklis galėjo padėti šioje kovoje. • Amfitrionas (Tirinto karaliaus) išvyko į kovą. Dzeusas pasirodė Amfitriono pavidalu jo žmonai Alkmenei. Grįžtančiam iš kovos karaliui apie tai pranešė pats Dzeusas. Jis pareikalavo susitaikyti su šiuo įvykiu ir nekaltinti žmonos. Taip gimė Heraklis – Dzeuso ir Alkmenės sūnus.
• Jis buvo garsiausias Graikijos didvyris. • Kad Heraklis galėtų būti vienu iš Olimpo dievų, jam teko nuveikti dvylika žygdarbių.
Heros prakeikimas • Deivė Hera nekentė Dzeuso sūnaus Heraklio, todėl pasiuntė jam ligą. Heraklis išprotėjo. Apimtas beprotystės, jis užmušė visus savo ir brolio Ifiklo vaikus. Praėjus priepuoliui, jis labai sielvartavo dėl to. • Heraklis iškeliavo į šventuosius Delfus. Čia jis norėjo paklausti dievo Apolono, ką jam daryti. Apolonas liepė Herakliui 12 metų tarnauti Euristėjui - Mikėnų karaliui. Herakliui buvo išpranašauta, jog jis taps nemirtingu, jei atliks Euristėjaus įsakymu dvylika žygdarbių.
• Užmušė Nemėjos liūtą. • Užmušė Lernos hidrą. • Pagvo Kerinėjos auksaragį danielių ir gyvą atvedė į Mikėnus. • Atnešė gyvą Erimanto šerną. • Per dieną išmėžė Augėjo tvartus. • Užmušė Stimfalo paukščius. • Atvedė į Mikėnus Kretos jautį. • Atvedė Euristėjui arklius – žmogėdras. • Parnešė amazonių karalienės Hipolitės juostą. • Parvarė Geriono purpurines karves. • Atnešė aukso obuolį iš hesperidžių sodo. • Atvedė trigalvį šunį Cerberį iš požemio pasaulio. Heraklio žygdarbiai
Kova su Nemėjos liūtu Euristėjas pirmiausiai liepė Herakliui užmušti Nemėjos liūtą ir atnešti jo kailį. Heraklis Nemėjoje patykojo liūtą ir paleido strėlę, tačiau pabaisos nesužeidė. Tada ėmė vytis žvėrį su kuoka, bet liūtas pasislėpė oloje. Heraklis įlindo į olą, čiupo liūtą už gerklės ir pasmaugė. Heraklis mėgino nudirti liūto kailį, tačiau vis nepavykdavo. Tada pasirodė deivė Atėnė, užsimaskavusi sene, ir padėjo jam suprasti, kad nudirti liūto kailį galima tik jo paties nagais. Padedamas dievų Heraklis įvykdė pirmąjį žygdarbį. Nuo tol Heraklis dėvėjo neįveikiamą Nemėjos liūto kailį kaip šarvus.
Atėnė sveikinasi su Herakliu. Raižinys ant graikiškos vazos.
Heraklis puolė hidrą, bet vos tik numušdavo galvą, tuoj jos vietoje atsirasdavo dvi naujos. Degančiais medžių rąstais Heraklis pridegino hidros kaklus ir galvos nebegalėjo ataugti. Liko tik nemirtingoji galva. Heraklis ją numušė, užkasė ir ant tos vietos užritino uolą. Hidrą sukapojo ir jos tulžyje suvilgė savo strėles. Nuo to laiko kiekvienas Heraklio šūvis darė neišgydomas žaizdas. Kova su hidra
Stimfelo paukščiai Heraklis turėjo iššaudyti visus Stimfelo paukščius, kurie buvo labai žiaurūs. Heraklis įveikė ir šį žygdarbį. Jis išgąsdino paukščius savo mirtį nešančiomis strėlėmis. Išskrido jie toli ir daugiau negrįžo į Stimfelo apylinkes.
Auksaragis danielius Heraklis turėjo pagauti auksaragį danielių ir gyvą atvesti į Mikėnus. Danielių deivė Artemidė atsiuntė žmonėms nubausti – šis niokodavo žmonių laukus. Tas danielius buvo neapsakomo grožio: auksiniais ragais, varinėmis kojomis. Jis tarytum vėjas lakstė laukais ir slėniais. Heraklis vaikėsi danielių ištisus metus. Net ir po tokių gaudynių gyvulys nepavargo. Heraklis, netekęs vilties, paėmė savo taikliąją strėlę ir lengvai sužeidė danielių į koją, užsivertė gyvulį ant pečių ir patraukė į Mikėnus.
Erimanto šernas Šernas, alsuojantis ugnimi, gyveno ant Erimanto kalno ir niokojo apylinkes. Baisiu triukšmu Heraklis išgąsdino šerną, užvijo jį ant sniego ir vaikė, kol šis nukeipo.
Augėjo tvartai Herakliui reikėjo per dieną išmėžti. Augėjo galvijų bandos buvo didžiulės. Heraklis pasiūlė per vieną dieną išmėžti visus tvartus, jei Augėjas jam atiduos dešimtadalį galvijų. Augėjas sutiko, nes netikėjo, jog tokį darbą įmanoma atlikti per vieną dieną. Heraklis sugriovė sieną, kuri iš dviejų pusių juosė tvartus, ir atvedė upių vandenis, o vandens srovė išplovė tvartus. Heraklis vėl sumūrijo sienas, o už darbą norėjo gauti atlyginimą iš Augėjo, bet šis nesumokėjo. Po kelerių metų Heraklis jam baisiai atkeršijo už netesėtą žodį.
Kretos jautis Herakliui buvo liepta atvesti į Mikėnus Kretos jautį. Kretos karalius Minas šį jautį turėjo paaukoti Poseidonui. Karalius nepanoro tokio gražaus gyvulio aukoti. Už nepaklusnumą Poseidonas nubaudė Miną, užleisdamas jaučiui pasiutimą. Po visą salą lakstė jautis, naikindamas savo kelyje visa, kas gyva. Heraklis sutramdė jautį ir parvedė į Mikėnus.
Diomedo žirgai Heraklis turėjo atvesti žirgus – žmogėdras. Karalius Diomedas juos laikė prikaustytus geležinėmis grandinėmis prie gardų, nes jokie pančiai negalėjo jų sulaikyti. Žirgai buvo šeriami žmonių mėsa. Toks buvo visų svetimšalių, patekusių į miestą, likimas. Heraklis pagrobė Diomedo žirgus ir nusivedė į laivą. Kai Heraklis pargabeno žirgus Euristėjui, šis juos paleido į laisvę. Laukiniai žvėrys arklius sudraskė Olimpo šlaituose.
Hipolitės juosta Heraklis turėjo parnešti amazonių karalienės Hipolitės juostą, nes Euristėjo duktė labai norėjo ją turėti. Tą juostą karalienė buvo gavusi iš karo dievo Arėjo. Heraklis išplaukė laivu su keliais draugais į Skitiją. Deivė Hera, nemėgusi Heraklio, pasivertė amazone ir paleido gandą, kad svetimšalių tikslas – pagrobti karalienę ir atiduoti vergijon. Prasidėjo kova. Heraklis nužudė karalienę bei pasiėmė juostą.
Geriono purpurinės karvės Heraklis turėjo parvaryti milžino Geriono purpurines karves. Heraklis kuoka užmušė bandą saugojusį dvigalvį šunį, susidorojo su piemeniu ir nusivarė karves. Gerionas atsivijo Heraklį, bet neišvengė jo strėlės. Klastingoji Hera stengėsi pakenkti, užleisdama bandai pasiutimą. Heraklis vos galėjo suvaldyti karves. Pagaliau jis atvedė bandą Euristėjui, o šis paaukojo ją Herai.
Kova su Cerberiu Heraklis privalėjo atvesti trigalvį šunį Cerberį iš požemio pasaulio. Heraklis nusileido į požemį ir paprašė Hadą atiduoti Cerberį. Šis sutiko. Heraklis rado šunį prie vartų, griebė už gerklės ir išsitempė. Euristėjas šunį sugrąžino į senąją vietą.
Heraklis privalėjo atnešti Euristėjui 3 aukso obuolius iš hesperidžių sodo, esančio žemės pakraštyje. Medžius saugojo šimtagalvis slibinas. Heraklis keliavo pro Kaukazą. Čia sutiko nubaustąjį Prometėją ir jį išvadavo. Heraklis paprašė hesperidžių brolio Atlanto nuraškyti obuolius ir atnešti. Kol Atlantas skynė obuolius, Heraklis jį pavadavo ir ant savo pečių laikė dangaus skliautą. Euristėjas padovanojo obuolius Herakliui, o Heraklis padovanojo obuolius Atėnei. Atėnė grąžino obuolius hesperidėms. Aukso obuoliai iš hesperidžių sodo
Heraklio mirtis Heraklis pamatė kentaurą Nesą, mėginantį išprievartauti jo žmoną, ir iššovė nuodingą strėlę. Prieš mirdamas Nesas pamelavo moteriai, kad jo kraujas užtikrins, jog Heraklis liktų žmonai amžinai ištikimas. Ji patikėjo melu - suvilgė Heraklio marškinius krauju ir davė vyrui apsivilkti. Vėliau moteris pamatė, kad kraujas yra nuodai, bet jau buvo per vėlu. Vyras gulėjo ant žemės ir raitėsi iš skausmo. Heraklis po mirties buvo paimtas į dangų ir už savo gerus darbus tapo žvaigždynu.
Heraklio žvaigždynas
- Slides: 35