Mik statymo pakeitimai europiniams sipareigojimams vykdyti ir visuomens

Miškų įstatymo pakeitimai europiniams įsipareigojimams vykdyti ir visuomenės lūkesčiams atliepti Donatas Dudutis ir Nerijus Kupstaitis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupė 2019 m. vasario 21 d. 1

Kodėl pakeitimai reikalingi ir kodėl dabar? • Pastaruoju metu Lietuvoje (ir aplinkinėse ES valstybėse) ypatingai išaugo visuomenės dėmesys miškams ir miškų ūkiui – ryškėja bendra nepritarimo plyniesiems miško kirtimams tendencija • Įprastas miškininkavimas, net ir su apribojimais atskirų grupių miškuose, neužtikrina Europos Bendrijos svarbos miško buveinių reikiamo kiekio tinkamo išsaugojimo • Vien papildomais uždraudimais ir apribojimais paremtas reglamentavimas gali reikšti nepamatuotus ekonominius ir socialinius praradimus mediena paremtai pramonei, energetikai, šalies biudžetui ir galiausiai Lietuvos visuomenei – reikalingas subalansuotas sprendimas suderinantis gamtosauginius apribojimus ir racionalų miško išteklių naudojimą 2

Siūlomų pakeitimų tikslai Derinant visuomenės lūkesčius Lietuvos miškų atžvilgiu darnaus miškų ūkio kontekste: • Siekti mažesnio plynųjų miško kirtimų kiekio, šiuos kirtimus ar jų plotus pirmiausia ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose miškuose, ypač Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, taip pat sudarant palankesnes sąlygas neplyniems kirtimams • Siekti išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą nenustatant perteklinių apribojimų likusiuose šalies miškuose ir sudarant prielaidas juose racionaliam miško išteklių naudojimui Užtikrinant Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų Europos Sąjungos mastu tinkamą įgyvendinimą: • Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse (biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose Lietuvos miškuose) leisti tik tokius miško kirtimus, kuriais būtų užtikrinamas tų buveinių išsaugojimas • Leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis tais atvejais, kaip tai būtina siekiant atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias atviras buveines • Nustatyti reikalavimus, būtinus tinkamam Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga įgyvendinimui 3

Siūlomi pakeitimai Miškų įstatyme (1) • EB svarbos miško buveinės, ta apimtimi, kuria jas būtina išsaugoti dėl Lietuvos įsipareigojimų ES, išskiriamos į atskirą IIC miškų grupę: • šioje grupėje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji miško kirtimai (netaikomi jokie kiti įprasti miško kirtimai) • Iš viso šiai grupei būtų priskiriama apie 150 tūkst. ha (<7% Lietuvos miškų) Miškų grupės Lietuvoje: I – rezervatiniai miškai IIA – ekosistemų apsaugos miškai IIB – rekreaciniai miškai IIC – natūralių buveinių miškai (nauja) III – apsauginiai miškai IVA – ūkiniai miškai IVB – plantaciniai miškai Biologinės įvairovės miško kirtimas – specialusis miško kirtimas, kai medynas kertamas nepriklausomai nuo jo amžiaus siekiant įgyvendinti miškuose esančių saugomų rūšių ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių ir jų buveinių sąlygų pagerinimo, Europos bendrijos svarbos buveinių atkūrimo arba joms būdingos miško struktūros palaikymo ir kitas gamtotvarkos priemones, numatytas gamtotvarkos, saugomų teritorijų tvarkymo, saugomų rūšių apsaugos planuose ar projektuose ar apsaugos sutartyse dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų ir integruotas į vidinės miškotvarkos projektus 4

Siūlomi pakeitimai Miškų įstatyme (2) • IIA ir IIB miškų grupėse paliekamas esamas reguliavimas, tačiau atvejiniai ir atrankiniai miško kirtimai geriau adaptuojami šių grupių reikalavimams Miškų kirtimų taisyklėse: • medynas nenukertamas galutinai – paliekamas senų (brandžių ir perbrendusių) medžių karkasas (ne mažiau 20% bendro medyno tūrio) • grupiniais atvejiniais kirtimais sudaromos prielaidos šviesiamėgių medžių rūšių savaiminiam atsikūrimui (grupės iki 0, 5 ha) • praplečiamos galimybės atrankiniams kirtimams – mažinamas paliekamo medyno bendro skalsumo reikalavimas • taikomas kompleksinis medyno formavimo planavimas ir vykdymas (parenkant ūkines priemones medynas vertinamas plačiau nei dabar įprastas taksacinis sklypas – nuo 0, 3 ar netgi 0, 1 ha) 5

Siūlomi pakeitimai Miškų įstatyme (3) • III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 5 iki 3 ha, o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose – iki 1 ha; • lygiagrečiai iš III grupės į IIC perkeliami gamtiškai vertingiausi (EB svarbos buveinių) miškai (apie 20 tūkst. ha) ir juose jokie plyni kirtimai nevykdomi • IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha • lygiagrečiai iš IVA grupės į IIC perkeliami gamtiškai vertingiausi (EB svarbos buveinių) miškai (apie 60 -70 tūkst. ha) ir juose jokie plyni kirtimai nevykdomi 6

Siūlomi pakeitimai Miškų įstatyme (4) • Nustatomas kompensavimo mechanizmas privačių miškų savininkams už ne saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatytus veiklos apribojimus: • vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti, sąsajoje su miškų grupės pakeitimu. • Numatomas papildomas išimtinis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis – Europos Bendrijos svarbos atviroms natūralioms buveinėms ir saugomų rūšių buveinėms atkurti: • leidžiamas visose miškų grupėse, prievolė mokėti piniginę kompensaciją netaikoma. • Iš poįstatyminių teisės aktų perkeliami arba naujai nustatomi reikalavimai, susiję su miško dauginamosios medžiagos kilme ir kokybe, jos tiekėjų registravimu (miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymas), leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo reikalavimais. 7

Numatomas siūlomų pakeitimų poveikis (1) • Bus sudarytos sąlygos labiau funkcinę paskirtį atitinkančiam miškininkavimui atskirų miškų grupių miškuose, pirmiausia geresniam EB svarbos miško buveinių išsaugojimui, kuriam dažniausiai bus reikalingas ūkinių miško kirtimų esminis apribojimas: • dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0, 8 mln. m 3 gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis, • tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas: • intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu ne saugomų teritorijų ūkiniuose miškuose (potencialas – neproporcingai dideli brandžių ir perbrendusių medynų plotai, nepakankamai panaudojamas medienos prieaugis); • rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui, bet tam nepanaudotų miškų įtraukimu į ūkinę veiklą (apie 10% Lietuvos miškų). Ūkiniuose privačiuose ir valstybiniuose miškuose kasmet kaupimui paliekama (neiškertama) po 3, 7 mln. m 3 medienos prieaugio! (neskaitant natūraliai atkrentančios dalies) Rezervuotuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose kasmet neiškertama po 1, 05 mln. m 3 prieaugio Metinis Lietuvos miškuose iškertamos medienos kiekis svyruoja >0, 8 mln. m 3 ribose 8

Medienos tūrio prieaugis pagal miškų nuosavybę III-IV miškų grupės (NMI, 2016) 7, 61 VALSTYBINIAI tūrio pokytis 8, 03 24% PRIVATŪS mln. m 3 Duomenys ir dizainas: Valstybinė miškų tarnyba Šaltinis: VMT/ NMI 2007 -2016 m. Plotas, tūkst. ha valstybiniai – 856 privatūs – 843 rezervuoti – 170 23% viso: 1869 pagrindiniai tarpiniai miško kirtimai 60% (71, 3%) sausuolių kirtimai atkritę (neiškirsti) 6% 10% 58% (71, 3% - nuo gryno prieaugio) 6% 13% REZERVUOTI miško kirtimai 1, 58 66% 10% 24% 9

Miško kirtimų privačiuose miškuose pokytis 2010 -2017 metais 4 3, 6 3, 3 3, 2 3, 5 3, 8 2, 9 3 3, 1 3, 3 3, 7 60 50 40 2 30 20 1 10 0 0 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Privačiuose miškuose iškirsta likvidinė mediena, mln. m 3 Vidutinė apvaliosios medienos kaina miškų urėdijose, EUR/m 3 10

Numatomas siūlomų pakeitimų poveikis (2) • Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus siektų iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis – Natura 2000 išmokos • didesnė dalis papildomų miškų ūkinės veiklos apribojimų realius praradimus sąlygotų ne iš karto, o tik medynams pasiekus brandą (ūkiniams miškams nustatytą kirtimo amžių) • iš viso papildomi kompensuotini ūkinės veiklos apribojimai privačiuose miškuose būtų taikomi apie 30 tūkst. ha plote ( 3% visų privačių miškų) • kompensacijoms už ne saugomose teritorijose sugriežtinamas miškų grupes reikėtų iki 100 tūkst. eurų kasmet (iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos) Nuosavybės teisė į miškus nėra absoliuti – savininko veikla privačiame miške ribojama visuomenės labui; Miškų politikos diskusijos objektas: riba, iki kurios toks veiklos apribojimas (viešojo intereso tenkinimas) miško savininkui nėra kompensuojamas, net jei jis nesutampa su savininko tikslais 11

Nauda įgyvendinus pakeitimus • Tinkamas Lietuvos indėlis į ES šalių bendrą saugomų teritorijų ekologinį tinklą – Natura 2000: • gyvybiškai svarbi apsauga labiausiai nykstančioms EB rūšims ir buveinėms • efektyviausia priemonė natūralioms buveinėms ir rūšims išsaugoti • Padidintas įvairiaamžių ir įvairiarūšių medynų kiekis Lietuvos miškuose didintų jų bendrą stabilumą ir atsparumą neigiamam poveikiui, formuotų daugiau nuolatinės medžių dangos miškų, kurie ypač svarbūs II miškų grupės pagrindinėms funkcijoms užtikrinti 12

Ačiū už dėmesį! 13