Lietuvi modernistins krypties raytojui prozininkui ir diplomatui Jurgiui

  • Slides: 11
Download presentation
Lietuvių modernistinės krypties rašytojui prozininkui ir diplomatui Jurgiui Savickiui – 130 metų (1890 05

Lietuvių modernistinės krypties rašytojui prozininkui ir diplomatui Jurgiui Savickiui – 130 metų (1890 05 02 – 1952 12 22)

. . . mano likimo skaisti žvaigždė. . . Pametei, apleidai mane. (iš novelės

. . . mano likimo skaisti žvaigždė. . . Pametei, apleidai mane. (iš novelės „Dienos kančios“) „Nuostabiai derėjo rašytojo talentas ir žavinga asmenybė – ypač spalvingi ir itin nebūdingi Lietuvai. Sunku net patikėti, jog tai lietuvis kaimietis. Atsiminimuose apie J. Savickį esama tiek pat grožio, kiek ir jo paties prozoje. . . [. . . ] Nežinau kitos tokios asmenybės, apie kurią būtų galima papasakoti tiek gražaus ir nekasdieniško. “ Literatūlogė Solveiga Daugirdaitė

 „Dieną ir naktį vis ta pati mintis. Lietuva! Dieną ir naktį vis ta

„Dieną ir naktį vis ta pati mintis. Lietuva! Dieną ir naktį vis ta pati mintis. . . “ Jurgis Savickis Gimė 1890 m. gegužės 2 d. Ariogaloje Mirė 1952 m. gruodžio 22 d. Monte Karle, Monakas.

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur buvo laikomasi bajoriško luomo tradicijų ir auklėjimo. Didžiuodamasis savo

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur buvo laikomasi bajoriško luomo tradicijų ir auklėjimo. Didžiuodamasis savo kilme, J. Savickis tėvų ūkį vadindavo dvaru, o pirmuosius apsakymus ir kelionių apybraižas pasirašinėjo Rimošiaus slapyvardžiu, nes močiutė buvo kilusi iš dvarininkų Rimaševskių giminės.

„Kaip nė vienam kitam mūsų rašytojui, jam pavyko įtikinti, kad tikra kūryba gimsta iš

„Kaip nė vienam kitam mūsų rašytojui, jam pavyko įtikinti, kad tikra kūryba gimsta iš vidinės laisvės, kuri akivaizdžiai reiškiasi visu gyvenimo būdu, jo kūryboje rasime aštrų ir taiklų sąmojį, lengvumą ir grakštumą, eleganciją ir net žavų prancūzišką koketiškumą, įtaigų ir skvarbų žodį, lyg šilko siūlais audžiantį sunkiai apčiuopiamus vaizdinius, kuriamus lengvai, lyg iš nieko. Prozos kalba gyva ir savita, labai koncentruota: nerasime nė vieno blankaus, be papildomo prasminio krūvio pasakyto žodžio. Rašytojas vartoja daug tarptautinių žodžių, naujadarų, nuorodų į kitus kūrinius, įvaizdžių ir simbolių. Viską jis moka pateikti savitai, lyg apšviečiant įvairiais rakursais, parodant skirtingas puses. Nuolatinė kaita, metaforos, kontrastai ir antitezės neleidžia skaitytojui užsnūsti, verčia viską aukštyn kojomis“. Donatas Sauka

Jurgis Savickis laikomas garsiausiu XX a. pradžios lietuvių prozos novatoriumi ir ryškaus, unikalaus talento

Jurgis Savickis laikomas garsiausiu XX a. pradžios lietuvių prozos novatoriumi ir ryškaus, unikalaus talento rašytoju.

Vienų jis vadinamas ekspresionistu dėl spalvingos raiškos ir menų sintezės kūryboje, kitų – impresionistu

Vienų jis vadinamas ekspresionistu dėl spalvingos raiškos ir menų sintezės kūryboje, kitų – impresionistu dėl meistriško kintančių įspūdžių vaizdavimo, kartais priskiriamas egzistencialistams, futuristams ar modernistams.

Jo kūryboje, kaip ir jame pačiame, telpa viskas – novatoriškumas ir tradicija, šmaikštumas ir

Jo kūryboje, kaip ir jame pačiame, telpa viskas – novatoriškumas ir tradicija, šmaikštumas ir rimtumas, miestas ir kaimas, gyvenimo komiškumas ir tragizmas. Kūrybos bruožai: Žmogaus vienišumo tema, susvetimėjimo būsena; Netikėtas susidūrimas su likimu; Karo, miesto motyvai; Vaizdai ir žodžiai netikėti, ryškūs, intensyvūs, tapybiški; Subtilios užuominos; Kultūrinės nuorodos; Minties šuoliai; Rimtumo ir komiškumo dermė.

Jurgis Savickis yra tikras šiandienos lietuvio – europiečio, laisvo ir atviro pasaulio gyventojo –

Jurgis Savickis yra tikras šiandienos lietuvio – europiečio, laisvo ir atviro pasaulio gyventojo – pirmtakas. Jurgis Savickis – Vakarų kultūros žmogus. Domėjosi menu (daile, teatru). Laisvai kalbėjo keliomis Europos kalbomis. Užsienyje rūpinosi lietuvių kultūros populiarinimu. Savickio kūrybai poveikį darė: teatras, kinas, dailė, visuotinė literatūra, platus vakarietiškas akiratis, miestietiška gyvenimo patirtis.

Sunku vienoje trumpame pristatyme aprėpti visas šio kūrėjo gyvenimo ir kūrybos spalvas, šio charizmatiško

Sunku vienoje trumpame pristatyme aprėpti visas šio kūrėjo gyvenimo ir kūrybos spalvas, šio charizmatiško žmogaus, kuris, anot jį pažinojusio B. Railos, buvo „sąmojingas, elegantiškas, tauriai išdidus, grynas ir šiltas, išlakios minties. . . Nežinia, kada tokiem susiras daugiau pakaitalų. “ Tačiau užbaigti vis tik norėtųsi paties Jurgio Savickio žodžiais: „Mirusieji tarytum sako: mes niekuomet nesame nustoję gyventi. “

 Bibliografija Lysskaer (Aušra; straipsnių rinkinys). – Kopenhaga, 1919 (danų kalba). En rejse gennem

Bibliografija Lysskaer (Aušra; straipsnių rinkinys). – Kopenhaga, 1919 (danų kalba). En rejse gennem Litauen (kelionė per Lietuvą; apybraiža). – Kopenhaga, E. Jespersens forl. , 1919. – 80 p. (danų kalba) Šventadienio sonetai (novelės). – Berlynas, 1922. – 144 p. Ties aukštu sostu (novelės). – Kaunas, 1928. – 237 p. Atostogos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius. – Kaunas, 1928. – 146 p. Truputis Afrikos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius. – Malmė, Lundgrens Söners Boktryckeri, 1934. – 60 p. Kelionės (2 tomai) / Jurgis Rimošius. – Kaunas, 1938. Raudoni batukai (novelės). – Niujorkas, Gabija, 1951. – 134 p. Šventoji Lietuva (romanas). – Memingenas, Tremtis, 1952. – 248 p. Žemė dega (karo metų dienoraštis, 2 dalys) – Čikaga, Terra, 1956. Novelės. – Vilnius, Vaga, 1967. – 299 p. Ad astra (novelė). – Čikaga, 1970. – 16 p. – (Mažoji biblioteka). Raštai: šeši tomai. – Vilnius, Vaga, 1990: T. 1: novelės. – 1990. – 510 p. T. 2: apysaka, novelės. – 1991. – 262 p. T. 3: kelionių apybraižos. – 1995. – 475 p. T. 4: dienoraštis. – 1995. – 542 p. T. 5: Laiškai. – 1998. – 748 p. Vasaros kaitros (novelės). – Vilnius, Baltos lankos, 1997. – 254 p. – (Skaitinių serija; 22). Informacija 2020 -05 -02 žiūrėta internete: https: //mokovas. wordpress. com/2015/05/03/jurgiui-savickiui-125/ http: //www. bernardinai. lt/straipsnis/2015 -06 -20 -jurgis-savickis/132200 https: //lt. wikipedia. org/wiki/Jurgis_Savickis